Vidutinis dančiasnapis

Vidutinis dančiasnapis
Nuotraukos laikinai nėra
Vidutinis dančiasnapis (Mergus serrator)
Sistematika
Karalystė	Gyvūnai Animalia
Tipas	Chordiniai Chordata
Potipis	Stuburiniai Vertebrata
Klasė	Paukščiai Aves
Būrys	Žąsiniai paukščiai Anseriformes
Šeima	Antiniai Anatidae
Gentis	Dančiasnapiai Mergus
Rūšis	Vidutinis dančiasnapis Mergus serrator Linnaeus, 1758

VIDUTINIS DANČIASNAPIS (Mergus serrator), antinių šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje neperinti, aptinkama veisimosi laikotarpiu, migruojanti rūšis.

Biologija

Lytiškai subręsta antrais gyvenimo metais. Pavasarį paprastai parskrenda balandžio antroje pusėje – gegužės pradžioje. Lizdus įrengia plyšiuose tarp akmenų, negiliuose pakrančių urvuose, po žabarų krūvomis, kelmų šaknimis, mielai užima dirbtinas lizdavietes. Lizdas – neįmantri duobutė, dažniausiai ant žemės, su kuokštu sausų šapelių, žolių. Lizde visuomet gausu tamsių pūkų. Šiuo požymiu lizdą lengva atskirti nuo didžiojo dančiasnapio, kurio lizde pūkai būna balti. Dėtyje 8 – 10 šviesiai pilkų blizgančiu lukštu kiaušinių. Peri patelė 31 – 32 paras.

Minta tik gyvūniniu maistu. Pastebėtą žuvį vaikosi tol, kol ją pagauna. Taip pat pasigauna varlių, moliuskų, įvairių vėžiagyvių.

Biotopai

Aptinkamas dideliuose, atviruose vandens telkiniuose. Perėjimui pasirenka ežerų, upių, tvenkinių salas, vešlia žole apaugusias pakrantes.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: apie 20 perinčių porų. Mažeikių rajone labai reta, neperinti rūšis. Nekasmet 1 – 2 poros veisimosi laikotarpiu stebimos šiaurinėje rajono dalyje.

Radimvietės

Pavienės poros vasaros metu (5 – 7 dienas) stebimos Varduvos tvenkinyje.

Apsauga

Raudonoji knyga (2 kategorija), Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.