Valgomoji morka

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Valgomoji morka
Nuotraukos laikinai nėra
Valgomoji morka
(Daucus carota subsp. sativus)
Sistematika
Karalystė Augalai
Plantae
Skyrius Magnolijūnai
Magnoliophyta
Klasė Magnolijainiai
Magnoliopsida
Eilė Salieriečiai
Apiales
Šeima Salieriniai
Apiaceae
Gentis Morka
Daucus
Rūšis Valgomoji morka
Daucus carota subsp. sativus
(Hoffm.) Schübl. et G. Martens

VALGOMOJI MORKA (Daucus carota subsp. sativus), salierinių (Apiaceae) šeimos žolinis augalas.

Vaistinės savybės ir panaudojimas

Morkose yra daug vitamino A, kalio, fosforo, magnio, daug vitaminų bei maistinių skaidulų. Morkos stiprina kraują, gerina regėjimą, stiprina dantis. Suvalgius morkų per daug, gali suspazmuoti širdis. Morkų sultys – puiki priemonė nuo strazdanų, šaknų arbata varo šlapimą, šalina akmenis, arbata mažina kraujospūdį, naikina bakterijas. Manoma, kad morkos padeda išvengti vėžio ar stabdo vėžinių ląstelių susidarymą ir augimą, tačiau veiklioji medžiaga kol kas nėra nustatyta. Valgantys šią daržovę rečiau serga krūties, gaubtinės ir tiesiosios žarnų, plaučių vėžiu. Morkų sultis 3 kartus per dieną po valgomąjį šaukštą patartina gerti keletą mėnesių nuo inkstų akmenligės

  • Morkos geriau išsilaiko, jeigu prieš dedant į rūsį, apšlakstomos svogūnų lukštų nuoviru.
  • Kad morkos mišrainėms būtų ryškesnės spalvos, jos verdamos pasaldintame vandenyje.
  • Morkas lengva nuskusti, prieš tai jas apliejus karštu vandeniu, paskui nušluosčius servetėle.
  • Morkų kava: Morkas nuskusti,stambiai sutarkuoti, išdžiovinti orkaitėje iki rudo atspalvio, pakepinti ir berti į vandenį (puodeliui – 1-2 šaukšteliai). Leisti pritraukti, perkošti ir gerti.

2002 m. Širvintų rajono Mančiušėnų kaimo darže užaugusi rekordinio dydžio morka iškart pateko į Lietuvos rekordų knygos Augalijos skyrių. Vandos Karčiauskienės užauginta morka yra 1,327 kg. svorio, 32,5 cm. ilgio ir 27,5 cm. apimties storiausioje vietoje. Ji užaugo prie namų esančiame sklype, kuris buvo gausiai tręštas mėšlu.