Valgomasis krienas
| Valgomasis krienas | |
|---|---|
| Nuotraukos laikinai nėra | |
| Valgomasis krienas (Armoracia rusticana) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Augalai Plantae |
| Skyrius | Magnolijūnai Magnoliophyta |
| Klasė | Magnolijainiai Magnoliopsida |
| Eilė | Bastutiečiai Brassicales |
| Šeima | Bastutiniai Brassicaceae |
| Gentis | Krienas Armoracia |
| Rūšis | Valgomasis krienas Armoracia rusticana P.G. Gaertn., B. Mey. & Scherb (1800) |
|
| |
VALGOMASIS KRIENAS, v.t. kriena (Armoracia rusticana), bastutinių (Brassicaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas.
Aukštis 40-120 cm. Šakniastiebis trumpas, šaknys ilgos, storos. Stiebas status, šakotas. Pamatiniai lapai pailgi, širdiškais arba apvaliais pamatais, ilgakočiai, sudaro skrotelę; viduriniai - plunksniškai suskaldyti, trumpakočiai; viršutiniai - linijiški, beveik lygiakraščiai, bekočiai. Balti žiedai susitelkę į kekes. Žydi gegužės - birželio mėn. Vaisius - pailga ankštara.
Savybės ir panaudojimas
Krienai sodinami auginiais - nuo pagrindinės liemeninės šaknies nupjautomis apie 1 cm storio ir per 20 cm ilgio šaknelėmis. Į vieną kvadratinį metrą sodinami 4-6 auginiai. Šaknų derlius - viena šaknis - išauga nuo 0,5 iki 1,5 kg svorio. Krienai nėra reiklūs dirvožemiui. Tačiau didesnį derlių galima gauti tik gerai įdirbtose ir patręštose dirvose. Krienai mėgsta drėgmę.
Šaknyse yra angliavandenių, beazotinių ekstarktinių medžiagų, riebalų, ląstelienos. Šviežiuose krienuose 100 g krienų tenka apie 14 g mineralinių junginių - kalio, kalcio, magnio, fosforo, geležies. Nuo krienose esančio eterinio garstyčių aliejaus priklauso kvapas bei skonis. Krienuose taip pat yra baltyminės prigimties antibiotiko lizocino. Jis žudo patogeninius mikroogranizmus. Dėl to krienų šviežia tyrelė bei šaknų antpilas vartojamas užsisenėjusioms žaizdoms gydyti. Turi glikozidą sinigriną, kuris sukelia ašarojimą tvarkant krienų šaknis. Krienose yra 4-5 katus daugiau nei citrinose vitamino C.
Šaknų skutenų kompresai buvo vartojami nuo reumatizmo, plaučių uždegimo ir nuo dieglių. Šviežiai išspaustos sultys buvo maišomos su virintu vandeniu ir geriamos nuo dusulio, o taip pat nuo skorbuto. Krienai vartojami sergant mažakraujyste, virškinimo sutrikiamis, prasidėjus gleivinės uždegimui, anginai. Skatina šlapimo išsiskyrimą. Vartojami ir kaip kosmetinė priemonė. Krieno vandens ar alkoholiniu ekstraktu (ištrauka) valomas veidas bei kitos kūno dalys nuo pigmentinių dėmių ir šlakų. Sergant kepenų ir inkstų ligomis, gastritu krienų vartoti negalima.
Valgomasis krienas - prieskoninis augalas. Geriausi švieži, ką tik paruošti krienai. Juose išlieka visos vertingos, biologiškai aktyvios medžiagos. Šaknys vartojamos ne tik žalios, bet ir virtos, šviežios, džiovintos. Jų dedama į maisto koncentartus, konservus. Krienai įeina į daugelio padažų sudėtį.
Paplitimas Mažeikių rajone
Dažna rūšis.
Šaltiniai
- Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 117. ISBN 9986-767-02-1.