Vaistinis valerijonas
| Vaistinis valerijonas | |
|---|---|
| Nuotraukos laikinai nėra | |
| Vaistinis valerijonas (Valeriana officinalis) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Augalai Plantae |
| Skyrius | Magnolijūnai Magnoliophyta |
| Klasė | Magnolijainiai Magnoliopsida |
| Eilė | Karšuliečiai Dipsacales |
| Šeima | Valerijoniniai Valerianaceae |
| Gentis | Valerijonas Valeriana |
| Rūšis | Vaistinis valerijonas Valeriana officinalis L. & Maillefer |
|
| |
VAISTINIS VALERIJONAS (Valeriana officinalis), valerijoninių (Valerianaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas.
Aukštis iki 2 m. Šakniastiebis vertikalus, 2 cm storio, 2-4 cm ilgio, su daugybe 10-25 cm ilgio ir 1-4 mm skersmens rusvų, siūliškų, sultingų šaknų. Šakniastiebis ir šaknys išskiria stiptų savotišką kvapą. Stiebas status, tuščiaviduris, nešakotas arba šakotas tik viršūnėje. Lapai neporomis plunksniški, žali, pliki, kartais tik gyslos plaukuotos, truputį didesniu viršūniniu lapeliu, pamatiniai - ilgakočiai, stiebiniai trumpakočiai arba bekočiai. Žiedai kvapūs, dvilyčiai, smulkūs, balti arba rausvi, susitelkę į skėtiškas kekes. Žydi birželį-rugsėjį, sėklos noksta ne vienu metu liepą-rugpjūtį. Vaisius - pailgas, kiaušiniškas, plikas arba kiek plaukuotas, geltonai rudas, 2,5-4,2 mm ilgio, 1,2-1,7 mm ilgio lukštavaisis su skirtuku. Dauginasi šakniastiebiais ir sėklomis, kurias išnešioja vėjas. Auga šlapiose ir drėgnose pievose, upių ir ežerų pakrantėse, krūmuose, versmėtose vietose, drėgnose lapuočių miškuose, kartais pušynuose.
Mėgsta karbonatines dirvas.
Vaistinės savybės
Žaliavai naudojamos valerijonų šakniastiebiai su šaknimis. Šaknys kasamos šakėmis arba tam tikrais plūgais, gerai nupurtomos žemės, pašalinami lapai. Šaknys trumpai plaunamos po tekančiu vandeniu ir paskleidžiamos 15 cm sluoksniu kelioms dienoms, kad apdžiūtų. Vėliau šakniastiebiai supjaustomi į 3-5 dalis, neatskiriant šaknelių. Džiovinama paskleidus ant tinklų šiltoje patalpoje arba džiovykloje.
Valerijonai - vieni seniausių vaistinių augalų. Raminamasis jų preparatų poveikis priskiriamas valepotriatų skilimo produktams ir žaliavos eteriniam aliejui.
Valerijonai veikia spazmolitiškai, vartojami nuo nemigos, neurozių, isterijos, migrenos, esant skydliaukės hiperfunkcijai, streso būsenos, užkietėjus viduriams. Liaudies medicinoje valeriojonai vartojami virškinimui gerinti, skarlatinai, plaučių uždegimui gydyti, menopauzės metu. Jų preparatai padeda nuo gerklės, dantų, vidurių skausmų, mažina pilvo pūtimą, atpalaiduoja bronchų spazmus.
Paplitimas Mažeikių rajone
Dažna rūšis.
Šaltiniai
- Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 119. ISBN 9986-767-02-1.