Urvinė kregždė
Urvinė kregždė | |
---|---|
Nuotraukos laikinai nėra | |
Urvinė kregždė (Riparia riparia) | |
Sistematika | |
Karalystė | Gyvūnai Animalia |
Tipas | Chordiniai Chordata |
Potipis | Stuburiniai Vertebrata |
Klasė | Paukščiai Aves |
Būrys | Žvirbliniai paukščiai Passeriformes |
Šeima | Kregždiniai Hirundinidae |
Gentis | Riparia Riparia |
Rūšis | Urvinė kregždė Riparia riparia (Linnaeus, 1758) |
|
URVINĖ KREGŽDĖ (Riparia riparia), kregždinių šeimos paukštis.
Statusas
Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.
Biologija
Pirmieji paukščiai pasirodo gegužės pradžioje. Peri kolonijomis nuo 10 iki 300 ar daugiau porų. Urvelį kasa abu porelės nariai 3 – 15 dienų. Jo gale būna praplatėjusi lizdo kamera, išklota šiaudeliais, plaušais bei plunksnomis. Birželio antroje pusėje –liepos pradžioje patelė padeda 3 – 7 baltus, beveik permatomus kiaušinius. Pakaitomis peri abu porelės nariai vidutiniškai 14 dienų. Jaunikliai gūžtą palieka 16 – 23 dienų amžiaus. Dar kurį laiką jie vis grįžta nakvoti į gimtąjį urvelį. Išveda 2 jauniklių vadas.
Minta įvairiais ore pagautais vabzdžiais: uodais, vabalais, dvisparniais, drugiais.
Biotopas
Veisimosi laikotarpiu aptinkama prie stačių, eroduotų upių krantų, karjeruose. Peri smėlėtuose ar žvyrėtose stačiuose šlaituose išsikastuose urveliuose.
Paplitimas ir gausumas
Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 50000 - 150000 perinčių porų.
Mažeikių rajone dažna, gausi, karjeruose, prie upių skardžių aptinkama rūšis. Kasmet rajone peri 2500 – 3000 porų.
Radimvietės
Didžiausios kolonijos įsikūrusios Ventos, Varduvos upių skardžiuose, Kuodžių, Griežės, Kušlėnų, Dūmaičių, Tiškų karjeruose.
Apsauga
Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.