Upinis žiogelis
Upinis žiogelis | |
---|---|
Nuotraukos laikinai nėra | |
Upinis žiogelis (Locustella fluviatilis) | |
Sistematika | |
Karalystė | Gyvūnai Animalia |
Tipas | Chordiniai Chordata |
Potipis | Stuburiniai Vertebrata |
Klasė | Paukščiai Aves |
Būrys | Žvirbliniai paukščiai Passeriformes |
Šeima | Devynbalsiniai Sylviidae |
Gentis | Žiogeliai Locutella |
Rūšis | Upinis žiogelis Locustella fluviatilis (Wolf, 1810) |
|
UPINIS ŽIOGELIS (Locustella fluviatilis), devynbalsinių (Sylviidae) šeimos paukštis.
Statusas
Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.
Biologija
Parskrenda gegužės pirmoje pusėje. Lizdą krauna netoli vandens, ant žemės, tarp tankių žolių, dilgėlių, krūmų. Lizdas gana nerišlus, masyvus, sukrautas iš dilgėlių stiebų, plonų šiaudelių, gūžtą retkarčiais iškloja arklio ašutais. Gegužės pabaigoje – birželio pradžioje patelė padeda 5 – 7 baltus su pilkomis ir rudai – rausvomis dėmelėmis kiaušinius. Peri abu porelės nariai apie 13 parų. Jaunikliai lizdą palieka dar gerai nemokėdami skraidyti, sulaukę 14 dienų amžiaus.
Minta įvairiais vabzdžiais, jų lervomis, smulkiais moliuskais.
Biotopai
Veisimosi laikotarpiu apsigyvena drėgnose, su vešlia aukštaūge žoline augmenija ar apaugusiose karklais, ievomis vietose su atviro vandens lopinėliais. Mėgsta krūmingus paupius, pakanales, užžėlusius karjerus, durpynus.
Paplitimas ir gausumas
Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 30000 - 50000 perinčių porų. Mažeikių rajone įprasta, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 350 – 400 porų.
Radimvietės
Peri beveik prie visų didesnių vandens telkinių. Daugiausiai peri Ventos, Dabikinės upių pakrantėse.
Apsauga
Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.