Ukrinų kaimo II-osios kapinės

Ukrinų k. II-osios kapinės

UKRINŲ KAIMO II-OSIOS KAPINĖS yra Ukrinų k., 0,3 km į pietus nuo gyvenvietės. Įrengtos mažoje kalvelėje, kuri apaugusi medžiais. Aplinkui kapines yra ariama žemė.

Plotas 0,12 ha, perimetras 139 m, iš visų pusių apribotos grioviu-pylimu. Istorijos ir kultūros paminklų nėra. Laidojimų žymių taip pat nėra. Kapinėse yra vienas medinis ir vienas aukštas metalinis kryžiai bei 2 m aukščio medinė koplytėlė.

Apie kapinėse esančią koplytėlę pasakojama, kad jauna ukriniškių šeima augino dvi dukreles, kurių viena buvo 3 metų, o kita vos 10 mėnesių. Mergaitės augo stiprios ir sveikos, o tėveliams buvo malonus rūpestėlis jas auginti. Nelaimė šeimoje prasidėjo tada, kai mergaičių tėvelis buvo pašauktas kariauti, o mergaitės liko mamai vienintelė paguoda. Praėjus mėnesiui po tėvelio išvykimo, susirgo mažoji mergaitė. Karo laikas, gydytojo nėra, vaistų nėra, mama mato, kad jos mažoji labai karščiuoja, dejuoja, nepadeda jokie kompresai, nei žolelių arbatos su medum. Mergaitė kankinosi visą savaitę, o mama nebeturėjo vilties, kad dukrelė pasveiks. Kaimo senolės, kaip paskutinį išsigelbėjimą, patarė melstis ir prašyti Dievo pagalbos. Miške, netoli moters namų buvo per marą mirusių žmonių kapinaitės, kuriose pastatyta medinė koplytėlė. Koplytėlės viduje stovėjo Šv. Marijos statula, kuri ant ištiestų rankų laikė nuo kryžiaus nuimtą Kristų. Mergelės Marijos veidas buvęs kaip porcelianinis, labai švelnus ir „švytintis“. Tą naktį buvusi didelė audra. Mama, matydama, kad jos mergaitė miršta ir paskutinė viltis jai liko tik malda, išbėgo iš namų susisupusi į skarą, per ašaras kelio nematydama. Nubėgo prie koplytėlės, parkrito ant kelių, o lietus ir medžių ošimas, atrodė, kad pritaria jos sielvartui ir skausmui. Motina prašė ir maldavo Šventosios Mergelės Marijos išgelbėti jos mergaitę, neleisti numirti, o kaip atlygį už tai ji pasižadėjo pasiūti Marijai naują baltą rūbą. Išaušus rytui, raudos išvarginta mama grįžo namo. Atėjusi prie durų su baime jas atidarė ir įžengė troban. Priėjusi prie lovelės ji pamatė ne mirusios dukrelės veidą, o besišypsantį savo kūdikį. Neapsakomas buvo mamos džiaugsmas, o mergaitės baisioji liga - „išsikalę“ 12 dantukų. Moteris nepamiršo savo duoto pažado, nors medžiagos rūbui nebuvo iš kur nupirkti, ji rado išeitį. Tuo metu netoli Ukrinų buvo rusų lakūnų bazė. Moteris papasakojo vienam lakūnui, suprantančiam lietuviškai, apie savo nutikimą ir jis pažadėjo duoti suplyšusio parašiuto gabalą, iš kurio ir buvo pasiūtas gražus rūbas. Atsitikimas pasklido po visus aplinkinius kaimelius, ir daugelis ėjo aplankyti koplytėlės, paprašyti pagalbos sau ar savo artimam.

Koplytėlė yra išlikusi iki šių dienų. Prieš dešimtmetį koplytėlė buvo apiplėšta ir pavogta Šventosios Mergelės Marijos statula. Dabar koplytėlę puošia kita Šv. Mergelės statula, o koplytėlė laikoma užrakinta. Švenčių metu ji atrakinama, kad žmonės galėtų pasimelsti ir paprašyti sau ar artimam pagalbos. Ukriniškiai ir dabar pamena tą mergaitę, jos stebuklingą pasveikimą, o koplytėlė ir žemė apie ją ukriniškių yra gražiai prižiūrima ir saugoma .