Tošinukė
Tošinukė | |
---|---|
Nuotraukos laikinai nėra | |
Tošinukė (Hippolais icterina) | |
Sistematika | |
Karalystė | Gyvūnai Animalia |
Tipas | Chordiniai Chordata |
Potipis | Stuburiniai Vertebrata |
Klasė | Paukščiai Aves |
Būrys | Žvirbliniai paukščiai Passeriformes |
Šeima | Devynbalsiniai Sylviidae |
Gentis | Tošinukės Hippolais |
Rūšis | Tošinukė Hippolais icterina Linnaeus, 1758 |
|
TOŠINUKĖ (Hippolais icterina) – devynbalsinių (Sylviidae) šeimos paukštis.
Statusas
Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.
Biologija
Parskrenda gegužės pirmoje pusėje. Lizdus krauna daugiausiai beržuose, lazdynuose, liepose, kaštonuose, eglėse, pušyse. Mielai įsikuria smilginių strazdų kaimynystėje. Lizdą suka dažniausiai viena pati patelė 6 – 8 dienas. Lizdą suka iš beržų tošies, augalinių pūkų, kerpių, žalių samanų, voratinklių. Gūžtą iškloja arklio ašutais, šeriais, plunksnomis. Žmogaus kaimynystėje perinčios tošinukės į lizdus įpina įvairių siūlų, vatos, skudurėlių. Gegužės pabaigoje – liepos mėn. patelė padeda 4 – 6 rausvus, išmargintus rudomis ir juodomis dėmelėmis kiaušinius. Peri daugiausiai patelė 13 – 14 parų. Jauniklius maitina abu tėvai. Mirus jaunikliui, jį patelė snape nuneša ir išmeta apie 20 metrų nuo lizdo. Jaunikliai lizdą palieka būdami 13 – 14 dienų amžiaus. Minta įvairiais, minkštais vabzdžiais: musėmis, ilgakojais uodais, smulkiais drugeliais, jų vikšrais, auksaakėmis. Rudenį kartais sulesa įvairių uogų.
Biotopai
Veisimosi laikotarpiu apsigyvena lapuočiais apaugusiose vandens telkinių pakrantėse, soduose, parkuose, nedideliuose miškeliuose, ar didesnių miškų masyvų pakraščiuose. Mėgsta jaunuolynus, įvairius medynus su beržų priemaiša.
Paplitimas ir gausumas
Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 60000 - 90000 perinčių porų. Mažeikių rajone dažna, įprasta, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 1500 – 2000 porų.
Radimvietės
Gausiausios perimvietės yra Ventos upės ir jos intakų pakrančių želdiniuose.
Apsauga
Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.