Tiškai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jau 1687 m. minimi Tiškai (iki tol Grunsė). 1775 m. Padūmės mokestį (Nuo 1649 m.įvestas nedidelis valstybinis padūmės mokestis,kuris buvo privalomas valstiečiams, miestiečiams,smulkiems bajorams. Jo dydis priklausė nuo turto.Faktiškai tai buvo tipinis žemės mokestis.) už ūkius mokėjo šie bajorai: Jokūbas Tiškus, Tomas Petkinas, Steponas Tiškus, Ona Tiškutė, Benediktas Tiškus, Mykolas Šimanskis. Minimas Tiškų dvaras, kuris nuo 1846 m. iki 1930 m. priklausė Daukantams. Vietovė šitaip vadinama apie 400 metų. Pavadinta nuo gyvenusių trijų brolių dvarininkų Tiškų, kurie visi turėjo savo ūkius, buvo nevedę ir palikuonių nepaliko. Kai Tiškai išmirė, jų ūkius nupirko kiti. Apie 1900 m. nuo trečiojo Tiškaus ūkį nupirko tarpukario metų nepriklausomos Lietuvos generolas [[Daukantas Teodoras Marijonas|Tadeušas Marijonas Daukantas]], gyvenęs tai Kaune, tai Vilniuje. Jo tėvas Jurgis Petras Daukantas (mirė 1913-01-11) buvo žymus medikas, generolas, mokėsi Lenkijoje ir Rusijoje. Daukantas žemės turėjo apie 200 ha. Jo žemę nuomojo vokietis Vygaudas, vėliau latvis Vigelis. Apie 1923-24 metus Daukanto žemė išdalijo žmonėms po 12 ha, kurie dirbo dvare. Daukantui buvo palikta apie 100 ha žemės, Tiškų miškas atiteko valdžiai. Išparceliuoto dvaro žemės yra gavę šie Tiškų k. gyventojai: Valatkevičius, Petkus, Baltučiai ir kt. Daukantas savo žemę apie 1937-38 m. pardave Pranui Drukteniui, kuri nuspyrė arklys, o šeima 1940 m. išvežta į Rusiją.