19 696
pakeitimai
Pagardė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
| 18 eilutė: | 18 eilutė: | ||
== Istorinės žinios == | == Istorinės žinios == | ||
1253 m. minimas Gardės ar Gardų kaimas, prijungtas prie Pagardės k. Buvo likęs senas, apgriautas Gardės dvaro pastatas. Apie 1,5 km į pietvakarius nuo Sedos buvo Ožkarėžių (Vožkarėžių) kaimas, kuris taip pat prijungtas prie Pagardės k. Pagardės kaimo žemės priklausė grafui Pliateriui. Vėliau jas nusipirkęs dvaro ūkvedis ar prievaizdas D,Arcevilis. Pastarojo anūkas atsiėmęs dvariuką ir apie 130 ha žemės. Dalį tos žemės jis jau pardavęs vietos gyventojams, vietoj dalies žemės pasiėmęs miško, kurį irgi pardavęs. | 1253 m. minimas Gardės ar Gardų kaimas, prijungtas prie Pagardės k. Buvo likęs senas, apgriautas Gardės dvaro pastatas. Apie 1,5 km į pietvakarius nuo Sedos buvo Ožkarėžių (Vožkarėžių) kaimas, kuris taip pat prijungtas prie Pagardės k. Pagardės kaimo žemės priklausė grafui Pliateriui. Vėliau jas nusipirkęs dvaro ūkvedis ar prievaizdas D,Arcevilis. Pastarojo anūkas atsiėmęs dvariuką ir apie 130 ha žemės. Dalį tos žemės jis jau pardavęs vietos gyventojams, vietoj dalies žemės pasiėmęs miško, kurį irgi pardavęs. | ||
Kaime veikė pradinė mokykla. Ji buvo įkurta J. Kaktavičiaus pastate, kuris šiuo metu priklauso Gintautui Griškėnui. J. Kaktavičius mokyklą statė specialiai kaip atskirą pastatą, nes jo gyvenamas namas ir tvartai buvo atskirai. Pastatas nebuvo didelis (apie 90 kv.m.), jame mokydavosi net 60 vaikų, buvo kambarėlis ir virtuvė mokytojui gyventi. Dirbo vienas mokytojas - dvi klasės ateidavo iš ryto, kitos dvi - po pietų. Pamokos prasidėdavo 9 valandą. Mokyklą lankė ne tik Pagardės, bet ir Degučių, Užbradumės kaimų vaikai. Pas Katavičius dirbo mokytojai: Raudonis, Petras Degenis, Eugenija Lesytė, Danutė Tubelytė, Šliogeris. Po to mokykla 1955-1969 metais veikė pas Videikas. Kai mokykla veikė ir pas Žukauskus, vedėju abiem mokyklom buvo Tūzas. Mokyklos pastate kartu gyveno ir Videikos. Pats pastatas buvo dviejų galų. Mokyklai buvo skirta viena klasė ir koridorius, kur buvo galima pasidėti batus, stovėjo geriamas vanduo. Mokytojomis dirbo: Janina Daukantaitė, Jadvyga Kunsmonienė, Stefanija Žilevičienė. Mokytoja J. Daukantaitė organizavo šokių būrelį, mokė patiems pasidaryti žaislų ir jais žaisti, organizavo ekskursiją į Renavo dvarą. Mokykla yra veikusi ir pas Žukauskus. Pastatas melioracijus metu buvo nugriautas. Šalia pastato buvo įrengtas bandymų sklypas, sporto aikštelė. Paskutiniaisiais metais mokėsi apie 20 mokinių. Mokiniams buvo skirta viena klasė ir mokytojo kambarys, kur buvo laikomos mokymo priemonės. Dar buvo koridorėlis. Mokytojai buvo: Šliogeris, Tūzas, Petras Degenis, Emilija Virkšaitė <ref>Jūratė Medeikytė. Pagardės kaimo mokyklos // Santarvė. - 2016. - Spal. 13. - Nr. 116. - P. 4. </ref>. | |||
Kaime yra kapinynas, vadinamas Pagardės kapinėmis (AV 665)<ref>Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1987. - T. III. - P. 263.</ref><ref>Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 259.</ref>. Yra nedidelėje kalvelėje, užimančioje 0,06 ha. Kapinės apaugusios lapuočiais ir spygliuočiais medžiais. Stovi vienas medinis kryžius, koplytėlė su metaliniu kryželiu. Dar vienas medinis kryžius nuvirtęs. Yra metalinis kryžius, pritvirtintas ant akmeninio pagrindo, kuriame užrašyta: „Amžina / ATILSI DUOK DIEVE /TĖVŲ IR BOČIŲ/VĖLĖMS/Apylinkės/TIKINTIEJI 1957”. Pietų pusėje yra iškasta 4 m ilgio ir 1,5 pločio duobė, siekianti apie 0,6 m gylio.<ref>Šverebas P. Kn.: Seda. - V., 1997. - P. 298</ref>. | Kaime yra kapinynas, vadinamas Pagardės kapinėmis (AV 665)<ref>Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1987. - T. III. - P. 263.</ref><ref>Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 259.</ref>. Yra nedidelėje kalvelėje, užimančioje 0,06 ha. Kapinės apaugusios lapuočiais ir spygliuočiais medžiais. Stovi vienas medinis kryžius, koplytėlė su metaliniu kryželiu. Dar vienas medinis kryžius nuvirtęs. Yra metalinis kryžius, pritvirtintas ant akmeninio pagrindo, kuriame užrašyta: „Amžina / ATILSI DUOK DIEVE /TĖVŲ IR BOČIŲ/VĖLĖMS/Apylinkės/TIKINTIEJI 1957”. Pietų pusėje yra iškasta 4 m ilgio ir 1,5 pločio duobė, siekianti apie 0,6 m gylio.<ref>Šverebas P. Kn.: Seda. - V., 1997. - P. 298</ref>. | ||