Rubikų Šv. Roko bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
21 pridėtas baitas ,  11:19, 20 rugpjūčio 2016
nėra keitimo aprašymo
3 eilutė: 3 eilutė:
'''RUBIKŲ ŠV. ROKO BAŽNYČIA''' yra [[Šerkšnėnų seniūnija|Šerkšnėnų seniūnijoje]], [[Rubikai|Rubikų]] k.; priklauso Telšių vyskupijos Mažeikių dekanatui. Pastatyta 1936 m.
'''RUBIKŲ ŠV. ROKO BAŽNYČIA''' yra [[Šerkšnėnų seniūnija|Šerkšnėnų seniūnijoje]], [[Rubikai|Rubikų]] k.; priklauso Telšių vyskupijos Mažeikių dekanatui. Pastatyta 1936 m.


1863 m. sukilimo aukoms atminti Rubikuose buvo pastatyta koplytėlė. 1935 m. kanauninkas Anupras Stonys čia įkūrė filiją ir netrukus pastatė bažnyčią, kuri priklausė Sedos parapijai. Organizuojant bažnyčios statybą pirmieji atsiliepė pasiturintys ūkininkai Rapalas ir Antanavičius. Žmonės surinko pakankamai lėšų, valdžia parėmė statybinėmis medžiagomis. Statė meistras Tadeušas Norkus, jam talkino Petras ir Valius Strazdauskai. Stogą dengė Donėla. Varpinę statė ir bažnyčios klaupkas bei Didįjį Altorių padirbo Antanas Skabeikis. Varpas nulietas Kaune, J. Masalskio liejykloje 1938 m. <ref>Šverebas P. Varpai ne tik skamba // Santarvė. - 1995. - Gruodžio 19. - Nr. 208-209</ref>. Bažnyčią 1936-08-16 pašventino kunigas Nikodemas Juozapas Petkus <ref> Žemaičių prietelius. - 1936. - Nr. 33.</ref>.Už šventoriaus tvoros buvo pasodontos Balėnų girininko Šeteko parūpinti liepų sodinukai, jo rūpesčių medžiais apsodinta ir kapinių teritorija. Kapams vieta parinkta 1935 m. Iki tol mirusiuosius veždavo laidoti į Grūstę ar Ketūnus. 1960 m. Mažeikių rajono vykdomajam komitetui perėmus senosios Mažeikių bažnyčios patalpas, iš jos du šoniniai altoriai ir Švč. Jėzaus Širdies stattula buvo perkelti į Rubikų bažnyčią <ref> Eidimtienė M. Stebėtina zakrastijono atmintis // Trečiadienio valanda. Būdo žemaičių priedas. - 2003. - Gegužės 21. - Nr. 21. - P. 2. </ref>. Bažnyčia pašvęsta Šv. Roko Išpažinėjo garbei. 1937 m. prie bažnyčios esanti špitolė perleista [[Rubikų pradinė mokykla|mokyklai]], kuri šiose patalpose yra iki šiol.
1863 m. sukilimo aukoms atminti Rubikuose buvo pastatyta koplytėlė. 1935 m. kanauninkas Anupras Stonys čia įkūrė filiją ir netrukus pastatė bažnyčią, kuri priklausė Sedos parapijai. Organizuojant bažnyčios statybą pirmieji atsiliepė pasiturintys ūkininkai Rapalas ir Antanavičius. Žmonės surinko pakankamai lėšų, valdžia parėmė statybinėmis medžiagomis. Statė meistras Tadeušas Norkus, jam talkino Petras ir Valius Strazdauskai. Stogą dengė Donėla. Varpinę statė ir bažnyčios klaupkas bei Didįjį Altorių padirbo Antanas Skabeikis. Varpas nulietas Kaune, J. Masalskio liejykloje 1938 m. <ref>Šverebas P. Varpai ne tik skamba // Santarvė. - 1995. - Gruodžio 19. - Nr. 208-209</ref>. Bažnyčią 1936-08-16 pašventino kunigas [[Nikodemas Petkus|Nikodemas Juozapas Petkus]] <ref> Žemaičių prietelius. - 1936. - Nr. 33.</ref>.Už šventoriaus tvoros buvo pasodontos Balėnų girininko Šeteko parūpinti liepų sodinukai, jo rūpesčių medžiais apsodinta ir kapinių teritorija. Kapams vieta parinkta 1935 m. Iki tol mirusiuosius veždavo laidoti į Grūstę ar Ketūnus. 1960 m. Mažeikių rajono vykdomajam komitetui perėmus senosios Mažeikių bažnyčios patalpas, iš jos du šoniniai altoriai ir Švč. Jėzaus Širdies stattula buvo perkelti į Rubikų bažnyčią <ref> Eidimtienė M. Stebėtina zakrastijono atmintis // Trečiadienio valanda. Būdo žemaičių priedas. - 2003. - Gegužės 21. - Nr. 21. - P. 2. </ref>. Bažnyčia pašvęsta Šv. Roko Išpažinėjo garbei. 1937 m. prie bažnyčios esanti špitolė perleista [[Rubikų pradinė mokykla|mokyklai]], kuri šiose patalpose yra iki šiol.


Bažnyčia medinė, stačiakampio plano, vienanavė. Stogo galuose pastatyti bokšteliai. Šventorius aptvertas medine iš statmenų lentelių tvora. Pakraščiuose auga daug aukštų medžių. Šalia bažnyčios yra medinė varpinė.
Bažnyčia medinė, stačiakampio plano, vienanavė. Stogo galuose pastatyti bokšteliai. Šventorius aptvertas medine iš statmenų lentelių tvora. Pakraščiuose auga daug aukštų medžių. Šalia bažnyčios yra medinė varpinė.

Naršymo meniu