19 695
pakeitimai
Ketūnai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
→Istorinės žinios
| 33 eilutė: | 33 eilutė: | ||
== Istorinės žinios == | == Istorinės žinios == | ||
Ketūnai minimi 1540 m. sutartyje, nustatant sieną tarp Žemaičių ir Kuršo (G. Šileikis, 1998:171). 1568 m. Skuodo valdų inventoriaus išraše aprašyta Ketūnų k. laukų, pievų, miškų ir ganyklų ribos su valakais<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 47.</ref>. Dar kaimas minimas Raseinių žemės teismo knygose: Plinkšių ežero pakrantėje (prie Plinkšių ežero) 1575, 1578, 1583, 1584, 1590, 1596, 1598, 1599, Grūstės vaitystės kaimas – 1595-96 m.(Sprogis,1888:133)<ref> Kiaupienė J. Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI-XVIII a. - V., 1988. - 188 p. - P. 48. ISBN 5-420-00197-7.</ref>. Yra išlikęs 1600-06-03 Ketūnų ir Gaurelių dv. inventorius, surašytas juos pasidalijant broliams Adamkevičiams. 1860 m. čia jėzuitai įsteigė oratoriją, pastatydino medinę [[Ketūnų koplyčia|koplyčią]] <ref> Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1957. T. 11. - P. 420. </ref>, kuri priklausė Sedos filijai. Joje kartą per mėnesį būdavo laikomos pamaldos. Buvo [[Ketūnų dvaras]]. Iki II-ojo pasaulinio karo Ketūnuose gyveno gausi sentikių bendruomenė; yra išlikusios jų kapinės. | Ketūnai minimi 1540 m. sutartyje, nustatant sieną tarp Žemaičių ir Kuršo (G. Šileikis, 1998:171). 1568 m. Skuodo valdų inventoriaus išraše aprašyta Ketūnų k. laukų, pievų, miškų ir ganyklų ribos su valakais<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 47.</ref>. Dar kaimas minimas Raseinių žemės teismo knygose: Plinkšių ežero pakrantėje (prie Plinkšių ežero) 1575, 1578, 1583, 1584, 1590, 1596, 1598, 1599, Grūstės vaitystės kaimas – 1595-96 m.(Sprogis,1888:133)<ref> Kiaupienė J. Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI-XVIII a. - V., 1988. - 188 p. - P. 48. ISBN 5-420-00197-7.</ref>. Yra išlikęs 1600-06-03 Ketūnų ir Gaurelių dv. inventorius, surašytas juos pasidalijant broliams Adamkevičiams. 1860 m. čia jėzuitai įsteigė oratoriją, pastatydino medinę [[Ketūnų koplyčia|koplyčią]] <ref> Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1957. T. 11. - P. 420. </ref>, kuri priklausė Sedos filijai. Joje kartą per mėnesį būdavo laikomos pamaldos. Buvo [[Ketūnų dvaras]]. Iki II-ojo pasaulinio karo Ketūnuose gyveno gausi sentikių bendruomenė; yra išlikusios jų kapinės. 2015 m. dar buvo sentikių palikuonių: Ananijus Andriejevičius Kuprijanovas, g. 1926 m.Ketūnuose ir gyvenantis Kėdainiuose, Aleksandras Skačkovas, g. 1947 m. Ketūnuose ir gyv. Klaipėdoje. Kuprijanovų šeima buvo didelė: septyni broliai ir keturios seserys. Tėvas buvo iš Telšių, mama iš Panevėžio, iš popo šeimos. | ||
1938 m. Ketūnų pradžios mokyklos aikštelėje pastatytas paminklas Lietuvos Nepriklausomybės 20 metų sukaktuvėms paminėti. Paminklą 1938 m. gegužės 8 d. pašventino šaulys kunigas Anupras Stonys <ref>Trimitas. - 1936. - Balandžio 9. - Nr. 37. </ref>. Pokario metais paminklas nugriautas. Spėjama, kad paminklo autorius D. Kuprijanovas. Granito paminklas buvo iš keturių dalių. Viršutinėje pavaizduoti Gedimino stulpai, peraugantys į kryžių, ant kurio pritvirtintas metalinis Nukryžiuotasis. Ant dviejų vidurinių dalių iškaltas tekstas: „1918-1938 paminėti branginkime savo tautos atkovotą laisvę ir aukokimės jai! Pastatė Ketūnų skyriaus šauliai ir prad. mokykla" <ref>Šverebas P. // Gimtinė. - 1996. - Gegužės 1. - Nr. 30. </ref>. | 1938 m. Ketūnų pradžios mokyklos aikštelėje pastatytas paminklas Lietuvos Nepriklausomybės 20 metų sukaktuvėms paminėti. Paminklą 1938 m. gegužės 8 d. pašventino šaulys kunigas Anupras Stonys <ref>Trimitas. - 1936. - Balandžio 9. - Nr. 37. </ref>. Pokario metais paminklas nugriautas. Spėjama, kad paminklo autorius D. Kuprijanovas. Granito paminklas buvo iš keturių dalių. Viršutinėje pavaizduoti Gedimino stulpai, peraugantys į kryžių, ant kurio pritvirtintas metalinis Nukryžiuotasis. Ant dviejų vidurinių dalių iškaltas tekstas: „1918-1938 paminėti branginkime savo tautos atkovotą laisvę ir aukokimės jai! Pastatė Ketūnų skyriaus šauliai ir prad. mokykla" <ref>Šverebas P. // Gimtinė. - 1996. - Gegužės 1. - Nr. 30. </ref>. | ||