Vasario 16-osios gatvė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
nėra keitimo aprašymo
 
6 eilutė: 6 eilutė:
'''VASARIO 16-OSIOS GATVĖ''', viena iš [[Mažeikiai|Mažeikių]] senamiesčio gatvių. Prasideda ties [[Mažeikių geležinkelio stotis|geležinkelio stotimi]], nuo [[Stoties gatvė|Stoties gatvės]], ir tęsiasi statmenai miesto centrinei gatvei - [[Laisvės gatvė|Laisvės gatvei]]. Vasario 16-osios gatvę kerta [[Respublikos gatvė|Respublikos gatvė]]. Ilgis 0,28 km.
'''VASARIO 16-OSIOS GATVĖ''', viena iš [[Mažeikiai|Mažeikių]] senamiesčio gatvių. Prasideda ties [[Mažeikių geležinkelio stotis|geležinkelio stotimi]], nuo [[Stoties gatvė|Stoties gatvės]], ir tęsiasi statmenai miesto centrinei gatvei - [[Laisvės gatvė|Laisvės gatvei]]. Vasario 16-osios gatvę kerta [[Respublikos gatvė|Respublikos gatvė]]. Ilgis 0,28 km.


1880 m. išdalinta 19 sklypų po 1 dešimtinę naujiems namams statyti, į geležinkelio stotį nutiesta nauja gatvė, kuri buvo pavadinta Stoties (tarpukaryje pavadinta Vasario 16-osios). 1895 m. Stoties ir Didžioji (Laisvės) gatvės išgrįstos akmenimis (grindinys išsilaikė iki 1965 m., kai gatvės buvo pradėtos asfaltuoti). 1901 m. pavadinta Vokzalnaja ulica. Tuometinės Didžiosios  ir Stoties (Vasario 16-sios) kampe buvo suformuota aikštė, kurioje vykdavo turgūs. Vasario 16-osios gatvė buvo užstatyta mediniais pastatais, tik šalia turgavietės kitoje gatvės pusėje žydų verslininkas Grosas apie 1908 m. pastatė gana puošnaus fasado namą, kurio pirmame aukšte buvo parduotuvės, o antrame aukšte buvo nuomojama salė, čia vykdavo ir J. Vaičkaus „Skrajojamojo" teatro spektakliai. 1915 m. prie Mažeikių priartėjus frontui birželio mėn. iš Mažeikių į Rusijos gilumą buvo ištremti visi žydai, didžioji Stoties gatvės namų dalis liko tušti. Groso name buvo apsistoję dragūnai. Jie salėje virdami arbatą  uždegė šiaudus, kilęs gaisras persimetė ir į kitus namus, sudegė dauguma Stoties gatvės namų.  
1880 m. išdalinta 19 sklypų po 1 dešimtinę naujiems namams statyti, į geležinkelio stotį nutiesta nauja gatvė, kuri buvo pavadinta Stoties (tarpukaryje pavadinta Vasario 16-osios). 1895 m. Stoties ir Didžioji (Laisvės) gatvės išgrįstos akmenimis (grindinys išsilaikė iki 1965 m., kai gatvės buvo pradėtos asfaltuoti). 1901 m. pavadinta Vokzalnaja ulica. Tuometinės Didžiosios  ir Stoties (Vasario 16-sios) kampe buvo suformuota aikštė, kurioje vykdavo turgūs. Vasario 16-osios gatvė buvo užstatyta mediniais pastatais, tik šalia turgavietės kitoje gatvės pusėje žydų verslininkas Grosas apie 1908 m. pastatė gana puošnaus fasado namą, kurio pirmame aukšte buvo parduotuvės, o antrame aukšte buvo nuomojama salė, čia vykdavo ir J. Vaičkaus „Skrajojamojo teatro" spektakliai. 1915 m. prie Mažeikių priartėjus frontui birželio mėn. iš Mažeikių į Rusijos gilumą buvo ištremti visi žydai, didžioji Stoties gatvės namų dalis liko tušti. Groso name buvo apsistoję dragūnai. Jie salėje virdami arbatą  uždegė šiaudus, kilęs gaisras persimetė ir į kitus namus, sudegė dauguma Stoties gatvės namų.  


2015 m. vykdoma gatvės rekonstrukcija. Rekonstravus gatvę asmenims su judėjimo negalia padaryti nuvažiavimai-užvažiavimai, įrengta apie 40 automobilių stovėjimo vietų bei dvi automobilių stovėjimo aikštelės, padarytas dviračių takas, pastatyti dviračių stovai, sutvarkytas ir skveras Vasario 16-osios bei Respublikos gatvių kampe, į naują vietą perkelta skulptūra, įrengtas šiuolaikiškas jos apšvietimas, pastatyta apie 20 suoliukų, 18 šiukšliadėžių, atnaujinti želdiniai <ref> Vaida Galdikė. Paveldo išsaugojimas - vietos valdininkų rankose // Būdas žemaičių. - 2015. - Bal. 3. - Nr. 1, 3.</ref>.
2015 m. vykdoma gatvės rekonstrukcija. Rekonstravus gatvę asmenims su judėjimo negalia padaryti nuvažiavimai-užvažiavimai, įrengta apie 40 automobilių stovėjimo vietų bei dvi automobilių stovėjimo aikštelės, padarytas dviračių takas, pastatyti dviračių stovai, sutvarkytas ir skveras Vasario 16-osios bei Respublikos gatvių kampe, į naują vietą perkelta skulptūra, įrengtas šiuolaikiškas jos apšvietimas, pastatyta apie 20 suoliukų, 18 šiukšliadėžių, atnaujinti želdiniai <ref> Vaida Galdikė. Paveldo išsaugojimas - vietos valdininkų rankose // Būdas žemaičių. - 2015. - Bal. 3. - Nr. 1, 3.</ref>.

Naršymo meniu