Šablonas:Šios savaitės straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
sutrumpinu
(sutrumpinu)
13 eilutė: 13 eilutė:


Ligoninė įkurta 1921 m. 1923 m. pastatytas jai medinis namas, 1925 m. prie jo pristatytas fligelis, ligoninė praplėsta; joje buvos 20 lovų, Todėl iš Sedos perkelta ir pati ligoninė; dirbo vienas felčeris. 1923 m. dirbo gydytojas Mikuckis, kuris metų pabaigoje atleistas. 1923 m. pabaigoje ligoninėje pradėjo dirbti gydytojas [[Burba Vladas|Vladas Burba]], atvykęs iš Rusijos. Ligoninėje operacijos buvo atliekamos ant paprasčiausio medinio stalo, kurį laiką prie žibalinės lempos, nes nebuvo elektros. 1926 m. V.Burbos pastangomis ligoninėje įsteigta klinikinė laboratorija, kurioje iš pradžių jis pats atlikdavo tyrimus. 1928 m. gautas rentgeno aparatas. Ligoninėje pradėjo dirbti dar du gydytojai: pediatras ir terapeutas. Tuo pačiu pribrendo reikalas statyti naują ligoninę. V. Burbai pavyko įtikinti miesto savivaldybę, kad ji Mažeikiuose reikalinga.
Ligoninė įkurta 1921 m. 1923 m. pastatytas jai medinis namas, 1925 m. prie jo pristatytas fligelis, ligoninė praplėsta; joje buvos 20 lovų, Todėl iš Sedos perkelta ir pati ligoninė; dirbo vienas felčeris. 1923 m. dirbo gydytojas Mikuckis, kuris metų pabaigoje atleistas. 1923 m. pabaigoje ligoninėje pradėjo dirbti gydytojas [[Burba Vladas|Vladas Burba]], atvykęs iš Rusijos. Ligoninėje operacijos buvo atliekamos ant paprasčiausio medinio stalo, kurį laiką prie žibalinės lempos, nes nebuvo elektros. 1926 m. V.Burbos pastangomis ligoninėje įsteigta klinikinė laboratorija, kurioje iš pradžių jis pats atlikdavo tyrimus. 1928 m. gautas rentgeno aparatas. Ligoninėje pradėjo dirbti dar du gydytojai: pediatras ir terapeutas. Tuo pačiu pribrendo reikalas statyti naują ligoninę. V. Burbai pavyko įtikinti miesto savivaldybę, kad ji Mažeikiuose reikalinga.
----------------
[[Vaizdas:Varduva.MKE.2007-04-15.jpg|thumb|right|160px|Varduva]]
'''[[Varduva|VARDUVA]]''', upė Skuodo, Plungės ir Mažeikių raj., [[Venta|Ventos]] kair. intakas (antrasis pagal dydį).
Prasideda Paparčių apylinkėse (Skuodo raj.), arti Barstyčių, 11 km į vakarus nuo [[Seda|Sedos]]. Iš pradžių teka į pietus ir pietryčius, nuo Žemaičių Kalvarijos miestelio (Plungės raj.) pasuka į šiaurės rytus, nuo Sedos (Mažeikių raj.) - į šiaurę pro [[Renavas|Renavą]], [[Ukrinai|Ukrinus]]. Įteka į Ventą 182,5 km nuo jos žiočių, 4 km į šiaurės vakarus nuo [[Leckava|Leckavos]], prie Latvijos Respublikos sienos.
Vidutinis nuolydis 88 cm/km. Aukštupyje Varduva teka per Amerikos ežerėlį (plotas  16 ha). Čia jos vaga sureguliuota. Debitas [[Ruzgai|Ruzguose]] (15 km nuo žiočių): maks. 113, vid. 5,17, min. žiemą 0,22 kub. m/sek. Pavasarį nuteka 33 proc., vasarą 10 proc., rudenį 21 proc, žiemą 36 proc. viso metinio vandens kiekio. Didžiausia vandens lygio svyravimų amplitudė Ruzguose 3,8 m. Upė užšąla vid. sausio viduryje, anksčiausiai gruodžio pradžioje. Ledo didžiausias storis 61 cm. Upė ima laužti ledus vid. kovo pabaigoje, vėliausiai balandžio pabaigoje. Visa vandens energija 2940 kW. Upės vaga vingiuota, krantai aukšti.
----------------------
[[Vaizdas:Aleksandras Cernaj.MKE.jpg|thumb|right|160px|Aleksandras Černajus]]
'''[[Aleksandras Černajus|ALEKSANDRAS ČERNAJUS]], Александр Чернай''' (g. 1900-08-26), [[Viekšnių cerkvė|Viekšnių cerkvės]] šventikas.
Mokėsi karo mokykloje, bet prasidėjus revoliucijai mokyklos nebaigė. 1925 m. buvo baigęs šventikų kursus prie Vilniaus dvasinės stačiatikių seminarijos. 1931 m. išdirbęs aštuonerius metus Utenos cerkvės šventiku, Lietuvos stačiatikių cerkvės vadovybės nurodymu buvo perkeltas į Viekšnius. 1932 m. vasarą suremontavo ir perdažė cerkvę, restauravo paauksuotus kryžius, šventorių aptvėrė tvora. Į cerkvę buvo atvesta elektra. Subūrė jaunimo savišvietos būrelį ir styginių instrumentų orkestrą. Įsteigė skaityklą - biblioteką. Užmezgė draugiškus ryšius su Rygos muzikos mėgėjų draugijos „Bajanas" pirmininku Vladimir Michailovič Kniaževskiu.
1943 m. gruodžio mėn. Viekšniuose apsilankęs Lietuvos stačiatikių bažnyčios metropolitas A. Černajui suteikė aukštesnįjį šventiko laipsnį.
--------------
[[Vaizdas:Sedos sinagoga.jpg|thumb|right|160px|Sedos sinagoga]]
[[Vaizdas:Sedos sinagoga. MKE.jpg|right|thumb|160px|Sedos sinagoga, 2006 m. rugsėjo mėn.]]
'''[[Sedos sinagoga|SEDOS SINAGOGA]]''' yra [[Seda|Sedoje]], Basanavičaus g.10, 100 m į rytus nuo [[varduva|Varduvos]] upės.
Pastatas netaisyklingo stačiakampio plano su uždara laiptinės iškyša vakarinėje pusėje, orientuotas rytų-vakarų kryptimi, pagrindinis įėjimas yra vakaruose. Ilgis 22, plotis 16 m. Stogas buvo valminis (2005 m. pavasarį įgriuvo). Langai stačiakampiai su trikampiais sandrikais, pastogė papuošta dvieiliu karnizu su smulkiais dantukais. Šoniniuose fasaduose ryški riba tarp vyrų salės ir dviaukštės dalies. Salėje stulpų pėdsakų nėra; tebėra moterų galerijos arkinių angų žymės. 2003-12-30 įrašyta į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registrą.
Pirmoji Sedos sinagoga paminėta 1657 m. inventoriuje. Vėliau ji minima 1694 m. ir 1764 m. inventoriuose. Visuose dokumentuose nurodama ta pati objekto lokalizacija – sklypų gale, prie malūno tvenkinio, t.y. tuometiniame Mozės Samuilovičiaus sklype, už kurį žydų bendruomenė turėjo mokėti dvarui 15 talerių. Tuose pačiuose dokumentuose minimos ir [[Sedos žydų kapinės|žydų kapinės]]. XVIII a. viduryje žydai už savo pastatus dvarui mokėjo 8 timpas.
------------

Naršymo meniu