19 695
pakeitimai
Viekšnių gimnazija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
→Viekšnių (Aleksandrovsko-Viekšnių) valdinė pradinė mokykla (1905-1915 m.)
| 168 eilutė: | 168 eilutė: | ||
1905 m. dėl Rusijos imperijoje kilusios revoliucijos Caro valdžia buvo priversta sušvelninti lietuvių ir kitų tautų priespaudą. Jau 1905 m. gegužės 1(14) d. caro pasirašytu potvarkiu dviklasėse Švietimo ministerijos mokyklose leista dėstyti ir lietuvių kalbą; rugsėjo 8 (21) d. Vilniaus švietimo apygardos potvarkiu mokymo įstaigose tikybą leista dėstyti ir lietuviškai; spalio 5 (18) d. panaikintas draudimas mokinimas mokykloje kalbėtis gimtąja kalba; lapkričio 24 (gruodžio 7) d. Vilniaus genetralgubernatoriaus nurodymu leista mokytojais skirti lietuvius katalikus ir įvesti lietuvių kalbos pamokas. Panaikinus šiuos ir kitus suvaržymus, valdinė mokykla tapo patrauklesnė lietuvių vaikams. Nuo 1905 m. Viekšnių valsčiaus išlaikomoje mokykloje įvestas mokytojo padėjėjo, arba jaunesniojo mokytojo, etatas. 1906 m. rudenį Viekšnių mokyklos vedėju paskirtas Nikolajus Morgalikas, 1902 m. baigęs Panevėžio mokytojų seminariją. 1906 pab. mokykloje buvo 130 mokinių, iš jų 92 katalikai, 31 stačiatkis ir 7 liuteronai. Stačiatikių tikybą dėstė dvasininkas Fiodoras Šipica, katalikų tikybos mokė kun. Pranas Vilūnas. Visus tris skyrius mokė tiktai vienas mokytojas N. Morgalikas. 1904 m. šią mokyklą baigė 7, 1905 ir 1906 m. - po 12 mokinių. Mokykla senokai nebuvo remontuota, todėl visiškai apšiurusi, klasėje šalta, baldai seni, nepatogūs. Atskirame name veikė mokinių bendrabutis, jame galėjo gyventi 15 berniukų. 1907 m. vasarį antruoju mokyklos mokytoju paskirtas Aleksandras Morgalikas. | 1905 m. dėl Rusijos imperijoje kilusios revoliucijos Caro valdžia buvo priversta sušvelninti lietuvių ir kitų tautų priespaudą. Jau 1905 m. gegužės 1(14) d. caro pasirašytu potvarkiu dviklasėse Švietimo ministerijos mokyklose leista dėstyti ir lietuvių kalbą; rugsėjo 8 (21) d. Vilniaus švietimo apygardos potvarkiu mokymo įstaigose tikybą leista dėstyti ir lietuviškai; spalio 5 (18) d. panaikintas draudimas mokinimas mokykloje kalbėtis gimtąja kalba; lapkričio 24 (gruodžio 7) d. Vilniaus genetralgubernatoriaus nurodymu leista mokytojais skirti lietuvius katalikus ir įvesti lietuvių kalbos pamokas. Panaikinus šiuos ir kitus suvaržymus, valdinė mokykla tapo patrauklesnė lietuvių vaikams. Nuo 1905 m. Viekšnių valsčiaus išlaikomoje mokykloje įvestas mokytojo padėjėjo, arba jaunesniojo mokytojo, etatas. 1906 m. rudenį Viekšnių mokyklos vedėju paskirtas Nikolajus Morgalikas, 1902 m. baigęs Panevėžio mokytojų seminariją. 1906 pab. mokykloje buvo 130 mokinių, iš jų 92 katalikai, 31 stačiatkis ir 7 liuteronai. Stačiatikių tikybą dėstė dvasininkas Fiodoras Šipica, katalikų tikybos mokė kun. Pranas Vilūnas. Visus tris skyrius mokė tiktai vienas mokytojas N. Morgalikas. 1904 m. šią mokyklą baigė 7, 1905 ir 1906 m. - po 12 mokinių. Mokykla senokai nebuvo remontuota, todėl visiškai apšiurusi, klasėje šalta, baldai seni, nepatogūs. Atskirame name veikė mokinių bendrabutis, jame galėjo gyventi 15 berniukų. 1907 m. vasarį antruoju mokyklos mokytoju paskirtas Aleksandras Morgalikas. | ||
Nuo 1908 m. ši mokykla pradėta vadinti Viekšnių 1-ąja liaudies mokykla. 1908 m. lapkričio mėn,, antruoju mokytoju šioje mokykloje paskirtas lietuvis Petras Bimba, kuris 1914 m. vasarą buvo pašalintas iš pareigų už dalyvavimą Sankt Peterburgo visuotiniame mokytojų suvažiavime. Vietoj jo antruoju mokytoju 1914 m. paskirtas Jonas Poderis. 1911 m. mokykloje mokėsi 86 berniukai ir 24 mergaitės. Mokykla turėjo patalpas vienai klasei, bibliotekai ir rūbinei. Buvo dar trys tarnybiniai kambariai, virtuvė. Mokykla turėjo apie 1/2 dešimtinės žemės sklypą, jame buvo užveistas sodas ir daržas. Mokyklos bibliotekoje buvo 1125 tomai 281 pavadinimo vadovėlių ir 274 tomai knygų mokytojams. Be to, mokykla turėjo viešą 220 tomų biblioteką, kurioje visos knygos buvo rusų kalba. Prie mokyklos veikė bendrabutis, | Nuo 1908 m. ši mokykla pradėta vadinti Viekšnių 1-ąja liaudies mokykla. 1908 m. lapkričio mėn,, antruoju mokytoju šioje mokykloje paskirtas lietuvis Petras Bimba, kuris 1914 m. vasarą buvo pašalintas iš pareigų už dalyvavimą Sankt Peterburgo visuotiniame mokytojų suvažiavime. Vietoj jo antruoju mokytoju 1914 m. paskirtas Jonas Poderis. 1911 m. mokykloje mokėsi 86 berniukai ir 24 mergaitės. Mokykla turėjo patalpas vienai klasei, bibliotekai ir rūbinei. Buvo dar trys tarnybiniai kambariai, virtuvė. Mokykla turėjo apie 1/2 dešimtinės žemės sklypą, jame buvo užveistas sodas ir daržas. Mokyklos bibliotekoje buvo 1125 tomai 281 pavadinimo vadovėlių ir 274 tomai knygų mokytojams. Be to, mokykla turėjo viešą 220 tomų biblioteką, kurioje visos knygos buvo rusų kalba. Prie mokyklos veikė bendrabutis, kuriame gyveno 18 berniukų. Nėra tiksliai žinoma, kada nutrūko mokymas Viekšniuose. 1915 m. balandžio 19 (gegužės 2) d. į miestelį pirmą kartą įžengė vokiečiai. Karo metais miestelios ne kartą degė. Taip pat nežinomas mokyklos pastato likimas. | ||
===Cerkvinė mokykla=== | |||
1888 m. spalio 26 d. M. Batalino pastangomis atidaryta cerkvinė mergaičių mokykla su internatu. Jai įkurti ir išlaikyti viso skirta 1220 carinių rub. Po 100 rub. per metus dviem mokytojoms už darbą, 200 rub. — patalpų nuomai ir 820 rub. — moksleiviams išlaikyti. Viekšnių savivaldybė iš savo iždo mokytojams nutarė mokėti dar po 150 rub. per metus. Buvo numatyta priimti po 20 neturtingų tėvų mergaičių. Pirmoji mokytoja buvo mažeikiškė Lebedeva. Pirmąją mokslo dieną į mokyklą atėjo 8 stačiatikių ir 1 katalikų tikybos mergaitės. Po savaitės atėjo dar po 3 stačiatikių ir katalikų vaikus. Gruodžio 31 d. pradėjo dirbti dar viena mokytoja, Kauno mergaičių gimnazijos auklėtinė Klavdija Kontevskąja. 1889 m. gegužės mėnesį ji ištekėjo už Viekšnių cerkvės giedotojo Pavelo Sosnovskio. Nuo liepos mėnesio mokytoją atleido iš pareigų ir į jos vietą paskyrė Vilniaus dvasinės mergaičių mokyklos auklėtinę Sofiją Lebedeva Nikolajaus. | |||
Mokykloje mergaitės buvo mokomos tikybos dalykų, giedojimo. Diena prasidėdavo ankstyva rytmetine malda. Po to — pusryčiai. Pusę devynių susirinkusios į bendrą kambarį visos iš eilės garsiai skaitydavo Evangeliją. Po to mokytoja pakomentuodavo sunkiai suprantamas vietas. Paaiškindavo tiems, kas nesuprato ir apibendrindavo. Vėliau visi eidavo į cerkvę giedoti. Kartais Evangelijos skaitymuose dalyvaudavo ir liaudies mokyklos moksleiviai. Pakankamai dažnai mokykloje lankydavosi Kauno gubernijos liaudies (valstybinių) mokyklų Direkcijos direktorius Nikolevskis. Jis mergaičių daugiausiai klausinėdavo mintinai išmoktų eilėraščių. 1892 m. 8 šios mokyklos mergaitės išlaikė egzaminus ir baigė mokslus. | |||
Manoma, kad 1891 m. Viekšniuose pradėjo veikti cerkvinė mokykla cerkvei priklausiančiame name. Tais pačiais metais Mažeikių ir Viekšnių cerkvinių mokyklų statybai buvo skirta 340 rublių, o 1896 m. šioms ir dar kitų miestelių cerkvinių mokyklų statybai - 3000 rub. 1912-1914 m. cerkvinės mokyklos vedėju buvo Viekšnių stačiatikių dvasininkas Fiodoras Šipica, o mokytojavo Olga Smirnova. | |||
Pirmasis mokytojas buvo Molčanovas (miręs 1869 m., palaidotas Viekšnių stačiatikių kapinėse). Nuo 1876 m. dirbo Silvestras Karpyzovas, kuris buvo vienas geriausių Lietuvoje carinės mokyklos mokytojų. Po jo - Andrejus Adamovičius Poidenas (stačiatikis, buvo baigęs Panevėžio mokytojų seminariją), po to kelerius metus mokė Dovydas Meksas. 1906 m. jį pakeitė Nikolajus Margalikas, kuris dirbo iki I pasaul. karo. Su N. Margaliku dirbo ir lietuviai pedagogai: Kazys Bagsonas, Poderis, Petras Bimba (mokė antroje pradžios mokykloje, po I pasaulinio karo buvo Mažeikių vidurinės mokyklos vedėjas). | Pirmasis mokytojas buvo Molčanovas (miręs 1869 m., palaidotas Viekšnių stačiatikių kapinėse). Nuo 1876 m. dirbo Silvestras Karpyzovas, kuris buvo vienas geriausių Lietuvoje carinės mokyklos mokytojų. Po jo - Andrejus Adamovičius Poidenas (stačiatikis, buvo baigęs Panevėžio mokytojų seminariją), po to kelerius metus mokė Dovydas Meksas. 1906 m. jį pakeitė Nikolajus Margalikas, kuris dirbo iki I pasaul. karo. Su N. Margaliku dirbo ir lietuviai pedagogai: Kazys Bagsonas, Poderis, Petras Bimba (mokė antroje pradžios mokykloje, po I pasaulinio karo buvo Mažeikių vidurinės mokyklos vedėjas). | ||
| 178 eilutė: | 187 eilutė: | ||
Nuo 1883 m. lapkričio 21 d. prie minėtos mokyklos pradėjo veikti sekmadieninė cerkvinė mokyklėlė. Joje šventikas M. Batalinas rusakalbius vaikus mokė religinių tiesų. 1884 m. egzaminų metu mokykloje lankęsis Kauno gubernijos stačiatikių vyskupas moksleivių žinias įvertino teigiamai. | Nuo 1883 m. lapkričio 21 d. prie minėtos mokyklos pradėjo veikti sekmadieninė cerkvinė mokyklėlė. Joje šventikas M. Batalinas rusakalbius vaikus mokė religinių tiesų. 1884 m. egzaminų metu mokykloje lankęsis Kauno gubernijos stačiatikių vyskupas moksleivių žinias įvertino teigiamai. | ||
Atviros rusifikacijos metais mokyklose buvo vykdoma nutautinimo politika, mokiniai verčiami garbinti carą, rašyti rusiškomis raidėmis. Dėl to vietiniai gyventojai beveik neleido savo vaikų į mokyklą. Po sukilimo numalšinimo parapinė mokykla apskritai buvo uždaryta. Tik įžengus į XX a. atsirado poreikis turėti kuo daugiau išmokslintų vaikų. Valsčiaus tarybos nutarimu buvo prašoma Viekšniuose įkurti keturklasę naujo tipo mokyklą, kur dėstytų užsienio kalbas, arba progimnaziją. 1908 m. valsčiaus taryboje buvo nutarta net skirti sklypą naujos miestelio mokyklos statybai. Žydai ir kiti miestelėnai buvo nusiteikę paaukoti 3 tūkst. rublių, o iš valstybės buvo prašoma dar 30 tūkst. rublių. Reikalo sprendimas vilkinosi ir tik 1911 m. atidaryta aukštesnioji pradinė keturklasė mokykla „Viekšniaiskoje višeje načalnoje učiliščė“. 1914-1915m. veikė visos keturios klasės, kuriose mokėsi apie 100 moksleivių. Mokykla įkurta piliečio Knabiko namuose (dabar Biržiškų gatvė Nr. 7). Ši mokykla I pasaulinio karo metais sudegė. | Atviros rusifikacijos metais mokyklose buvo vykdoma nutautinimo politika, mokiniai verčiami garbinti carą, rašyti rusiškomis raidėmis. Dėl to vietiniai gyventojai beveik neleido savo vaikų į mokyklą. Po sukilimo numalšinimo parapinė mokykla apskritai buvo uždaryta. Tik įžengus į XX a. atsirado poreikis turėti kuo daugiau išmokslintų vaikų. Valsčiaus tarybos nutarimu buvo prašoma Viekšniuose įkurti keturklasę naujo tipo mokyklą, kur dėstytų užsienio kalbas, arba progimnaziją. 1908 m. valsčiaus taryboje buvo nutarta net skirti sklypą naujos miestelio mokyklos statybai. Žydai ir kiti miestelėnai buvo nusiteikę paaukoti 3 tūkst. rublių, o iš valstybės buvo prašoma dar 30 tūkst. rublių. Reikalo sprendimas vilkinosi ir tik 1911 m. atidaryta aukštesnioji pradinė keturklasė mokykla „Viekšniaiskoje višeje načalnoje učiliščė“. 1914-1915m. veikė visos keturios klasės, kuriose mokėsi apie 100 moksleivių. Mokykla įkurta piliečio Knabiko namuose (dabar Biržiškų gatvė Nr. 7). Ši mokykla I pasaulinio karo metais sudegė. | ||