Viekšnių gimnazija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
514 pridėta baitų ,  16:52, 1 vasario 2014
168 eilutė: 168 eilutė:
1905 m. dėl Rusijos imperijoje kilusios revoliucijos Caro valdžia buvo priversta sušvelninti lietuvių ir kitų tautų priespaudą. Jau 1905 m. gegužės 1(14) d. caro pasirašytu potvarkiu dviklasėse Švietimo ministerijos mokyklose leista dėstyti ir lietuvių kalbą; rugsėjo 8 (21) d. Vilniaus švietimo apygardos potvarkiu mokymo įstaigose tikybą leista dėstyti ir lietuviškai; spalio 5 (18) d. panaikintas draudimas mokinimas mokykloje kalbėtis gimtąja kalba; lapkričio 24 (gruodžio 7) d. Vilniaus genetralgubernatoriaus nurodymu leista mokytojais skirti lietuvius katalikus ir įvesti lietuvių kalbos pamokas. Panaikinus šiuos ir kitus suvaržymus, valdinė mokykla tapo patrauklesnė lietuvių vaikams. Nuo 1905 m. Viekšnių valsčiaus išlaikomoje mokykloje įvestas mokytojo padėjėjo, arba jaunesniojo mokytojo, etatas. 1906 m. rudenį Viekšnių mokyklos vedėju paskirtas Nikolajus Morgalikas, 1902 m. baigęs Panevėžio mokytojų seminariją. 1906 pab. mokykloje buvo 130 mokinių, iš jų 92 katalikai, 31 stačiatkis ir 7 liuteronai. Stačiatikių tikybą dėstė dvasininkas Fiodoras Šipica, katalikų tikybos mokė kun. Pranas Vilūnas. Visus tris skyrius mokė tiktai vienas mokytojas N. Morgalikas. 1904 m. šią mokyklą baigė 7, 1905 ir 1906 m. - po 12 mokinių. Mokykla senokai nebuvo remontuota, todėl visiškai apšiurusi, klasėje šalta, baldai seni, nepatogūs. Atskirame name veikė mokinių bendrabutis, jame galėjo gyventi 15 berniukų. 1907 m. vasarį antruoju mokyklos mokytoju paskirtas Aleksandras Morgalikas.  
1905 m. dėl Rusijos imperijoje kilusios revoliucijos Caro valdžia buvo priversta sušvelninti lietuvių ir kitų tautų priespaudą. Jau 1905 m. gegužės 1(14) d. caro pasirašytu potvarkiu dviklasėse Švietimo ministerijos mokyklose leista dėstyti ir lietuvių kalbą; rugsėjo 8 (21) d. Vilniaus švietimo apygardos potvarkiu mokymo įstaigose tikybą leista dėstyti ir lietuviškai; spalio 5 (18) d. panaikintas draudimas mokinimas mokykloje kalbėtis gimtąja kalba; lapkričio 24 (gruodžio 7) d. Vilniaus genetralgubernatoriaus nurodymu leista mokytojais skirti lietuvius katalikus ir įvesti lietuvių kalbos pamokas. Panaikinus šiuos ir kitus suvaržymus, valdinė mokykla tapo patrauklesnė lietuvių vaikams. Nuo 1905 m. Viekšnių valsčiaus išlaikomoje mokykloje įvestas mokytojo padėjėjo, arba jaunesniojo mokytojo, etatas. 1906 m. rudenį Viekšnių mokyklos vedėju paskirtas Nikolajus Morgalikas, 1902 m. baigęs Panevėžio mokytojų seminariją. 1906 pab. mokykloje buvo 130 mokinių, iš jų 92 katalikai, 31 stačiatkis ir 7 liuteronai. Stačiatikių tikybą dėstė dvasininkas Fiodoras Šipica, katalikų tikybos mokė kun. Pranas Vilūnas. Visus tris skyrius mokė tiktai vienas mokytojas N. Morgalikas. 1904 m. šią mokyklą baigė 7, 1905 ir 1906 m. - po 12 mokinių. Mokykla senokai nebuvo remontuota, todėl visiškai apšiurusi, klasėje šalta, baldai seni, nepatogūs. Atskirame name veikė mokinių bendrabutis, jame galėjo gyventi 15 berniukų. 1907 m. vasarį antruoju mokyklos mokytoju paskirtas Aleksandras Morgalikas.  


Nuo 1908 m. ši mokykla pradėta vadinti Viekšnių 1-ąja liaudies mokykla. 1908 m. lapkričio mėn,, antruoju mokytoju šioje mokykloje paskirtas lietuvis Petras Bimba, kuris 1914 m. vasarą buvo pašalintas iš pareigų už dalyvavimą Sankt Peterburgo visuotiniame mokytojų suvažiavime. Vietoj jo antruoju mokytoju 1914 m. paskirtas Jonas Poderis.
Nuo 1908 m. ši mokykla pradėta vadinti Viekšnių 1-ąja liaudies mokykla. 1908 m. lapkričio mėn,, antruoju mokytoju šioje mokykloje paskirtas lietuvis Petras Bimba, kuris 1914 m. vasarą buvo pašalintas iš pareigų už dalyvavimą Sankt Peterburgo visuotiniame mokytojų suvažiavime. Vietoj jo antruoju mokytoju 1914 m. paskirtas Jonas Poderis. 1911 m. mokykloje mokėsi 86 berniukai ir 24 mergaitės. Mokykla turėjo patalpas vienai klasei, bibliotekai ir rūbinei. Buvo dar trys tarnybiniai kambariai, virtuvė. Mokykla turėjo apie 1/2 dešimtinės žemės sklypą, jame buvo užveistas sodas ir daržas. Mokyklos bibliotekoje buvo 1125 tomai 281 pavadinimo vadovėlių ir 274 tomai knygų mokytojams. Be to, mokykla turėjo viešą 220 tomų biblioteką, kurioje visos knygos buvo rusų kalba. Prie mokyklos veikė bendrabutis, kutriame gyveno 18 berniukų.


Pirmasis mokytojas buvo Molčanovas (miręs 1869 m., palaidotas Viekšnių stačiatikių kapinėse). Nuo 1876 m. dirbo Silvestras Karpyzovas, kuris buvo vienas geriausių Lietuvoje carinės mokyklos mokytojų. Po jo - Andrejus Adamovičius Poidenas (stačiatikis, buvo baigęs Panevėžio mokytojų seminariją), po to kelerius metus mokė Dovydas Meksas. 1906 m. jį pakeitė Nikolajus Margalikas, kuris dirbo iki I pasaul. karo. Su N. Margaliku dirbo ir lietuviai pedagogai: Kazys Bagsonas, Poderis, Petras Bimba (mokė antroje pradžios mokykloje, po I pasaulinio karo buvo Mažeikių vidurinės mokyklos vedėjas).
Pirmasis mokytojas buvo Molčanovas (miręs 1869 m., palaidotas Viekšnių stačiatikių kapinėse). Nuo 1876 m. dirbo Silvestras Karpyzovas, kuris buvo vienas geriausių Lietuvoje carinės mokyklos mokytojų. Po jo - Andrejus Adamovičius Poidenas (stačiatikis, buvo baigęs Panevėžio mokytojų seminariją), po to kelerius metus mokė Dovydas Meksas. 1906 m. jį pakeitė Nikolajus Margalikas, kuris dirbo iki I pasaul. karo. Su N. Margaliku dirbo ir lietuviai pedagogai: Kazys Bagsonas, Poderis, Petras Bimba (mokė antroje pradžios mokykloje, po I pasaulinio karo buvo Mažeikių vidurinės mokyklos vedėjas).


Naršymo meniu