Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search

Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia (žiūrėti kodą)

18:59, 2 gruodžio 2013 versija

63 baitai pašalinti ,  18:59, 2 gruodžio 2013
S
robotas: smulkūs taisymai
S (robotas: smulkūs taisymai)
17 eilutė: 17 eilutė:
1901 m. įkurtas bažnyčios statymo komitetas, kuriam priklausė septyni mažeikiškiai - K. Krasauskas, Drakevičius, [[Šeirys Stanislovas|Stanislovas Šeirys]], Jonas Bernotas, Antanas Kesminas, Jonas Radeckis ir Liudvikas Smilgys<ref>Marija Eidimtienė. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002. - Geguž. 24. - Nr. 58. - P. 8.</ref><ref>Marija Eidimtienė. Spaudos atgavimas paskatino bažnyčios staybą // Būdas žemaičių. - 2004. - Kovo 24. - Nr. 34. - P. 4.</ref>.Jau per pirmąjį susirinkimą tarp komiteto narių kilo nesutarimai - darbų pradžiai reikėjo pinigų, o pasiturintys Krasauskas ir Drakevičius atsisakė paskolinti 100 rublių ir iš komiteto pasitraukė. Tuos pinigus reikėjo sumokėti kaip rankpinigius L. Smilgiui už medieną ir už statybos sklypo nuomą. Kadangi vietos valdžia leidimo statyti bažnyčią nedavė, aktyvistai nusprendė pastatyti paprastą namą.  
1901 m. įkurtas bažnyčios statymo komitetas, kuriam priklausė septyni mažeikiškiai - K. Krasauskas, Drakevičius, [[Šeirys Stanislovas|Stanislovas Šeirys]], Jonas Bernotas, Antanas Kesminas, Jonas Radeckis ir Liudvikas Smilgys<ref>Marija Eidimtienė. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002. - Geguž. 24. - Nr. 58. - P. 8.</ref><ref>Marija Eidimtienė. Spaudos atgavimas paskatino bažnyčios staybą // Būdas žemaičių. - 2004. - Kovo 24. - Nr. 34. - P. 4.</ref>.Jau per pirmąjį susirinkimą tarp komiteto narių kilo nesutarimai - darbų pradžiai reikėjo pinigų, o pasiturintys Krasauskas ir Drakevičius atsisakė paskolinti 100 rublių ir iš komiteto pasitraukė. Tuos pinigus reikėjo sumokėti kaip rankpinigius L. Smilgiui už medieną ir už statybos sklypo nuomą. Kadangi vietos valdžia leidimo statyti bažnyčią nedavė, aktyvistai nusprendė pastatyti paprastą namą.  


Pradžioje mažeikiškiai norėjo, kad kartą ar du per mėnesį pas juos atlikti bažnytines apeigas atvyktų kunigas. Prasidėjo kelerius metus trukęs susirašinėjimas dėl valdžios leidimo ir su vyskupu, kad jis paskirtų į Mažeikius kunigą. Mažeikiškiai pageidavo, kad būtų paskirtas Notėnų klebonas M. Šaikūnas, bet vyskupas jo nepatvirtino. Vyskupas dirbti Mažeikiuose skyrė vikarą Bijeikį iš Šiaulių, bet jo nepatvirtino valdžia.
Pradžioje mažeikiškiai norėjo, kad kartą ar du per mėnesį pas juos atlikti bažnytines apeigas atvyktų kunigas. Prasidėjo kelerius metus trukęs susirašinėjimas dėl valdžios leidimo ir su vyskupu, kad jis paskirtų į Mažeikius kunigą. Mažeikiškiai pageidavo, kad būtų paskirtas Notėnų klebonas M. Šaikūnas, bet vyskupas jo nepatvirtino. Vyskupas dirbti Mažeikiuose skyrė vikarą Bijeikį iš Šiaulių, bet jo nepatvirtino valdžia.


1903 m. rudenį, kai dar buvo draudžama lietuviška spauda, mažeikiškiai nusiuntė vyskupui tokį prašymą: „Gavom žinoti, kad szvesiausis viskupas rupinas apej mumis, ir musu prazymus norė iszpilditi ir iszkalusiti, nes kaip jutom žadiejo parediti, kad szventoms dienoms atvažiotu į Mažejkius kunigas. Labaj diekavojam ir už tą milestą nes ir tas del musu giara ir brangiu dajktu; bet kad atvažiavimas kuniga į Mažejkius tik ant nedeldenio neiszpilda ir negal iszpilditi nei mažoses puses musu rejkalu, užtat turem sau uždidžiausi rejkalą atnaujinti sava praszimus, paaijszkindami apej kasdieninius neapsejtinus dvasiszkus rejkalus. Visupirmu del musu rejkalingas kunigas daugiausej nelaimingose atsitikimuose, t.y. pri serganciu ir pri apkryksztijimo gimusiu. Tokie atsitikimaj tarp musu žmoniu, usidarbaujencziu pri gelžinkeleo ir po fabrikas nutik labaj tankiej ir nežinomo dieno nej adino, ir pri abeju rejkalu, palaukima – niera. O antra, mias pradiejome rupinties apej maldos namus, ir apej užlajkima kuniga ir tam daliki nors maža žingsneli pažengem, bet tolaus ir pri visudidžiausi nora negalesem ejti, nes neturem dvasiszka vadova, o be to mias asam silpni ir menki. Nors trumpaj apsakem apej rejkalus dvasiszkus nužiaminti meldžeme tos dydžios mylestos, kad szvesiausis viskupas dotu mums vieton kuniga, o igaven kuniga mias galesim tikietis kad istejgsim ir Bažnycze”. Šį prašymą pasirašė dešimt asmenų: Jonas Janonis, Juozapas Gabalis, Bronislovas Valinskas, Antanas Kirminas ir kiti.  
1903 m. rudenį, kai dar buvo draudžama lietuviška spauda, mažeikiškiai nusiuntė vyskupui tokį prašymą: „Gavom žinoti, kad szvesiausis viskupas rupinas apej mumis, ir musu prazymus norė iszpilditi ir iszkalusiti, nes kaip jutom žadiejo parediti, kad szventoms dienoms atvažiotu į Mažejkius kunigas. Labaj diekavojam ir už tą milestą nes ir tas del musu giara ir brangiu dajktu; bet kad atvažiavimas kuniga į Mažejkius tik ant nedeldenio neiszpilda ir negal iszpilditi nei mažoses puses musu rejkalu, užtat turem sau uždidžiausi rejkalą atnaujinti sava praszimus, paaijszkindami apej kasdieninius neapsejtinus dvasiszkus rejkalus. Visupirmu del musu rejkalingas kunigas daugiausej nelaimingose atsitikimuose, t.y. pri serganciu ir pri apkryksztijimo gimusiu. Tokie atsitikimaj tarp musu žmoniu, usidarbaujencziu pri gelžinkeleo ir po fabrikas nutik labaj tankiej ir nežinomo dieno nej adino, ir pri abeju rejkalu, palaukima – niera. O antra, mias pradiejome rupinties apej maldos namus, ir apej užlajkima kuniga ir tam daliki nors maža žingsneli pažengem, bet tolaus ir pri visudidžiausi nora negalesem ejti, nes neturem dvasiszka vadova, o be to mias asam silpni ir menki. Nors trumpaj apsakem apej rejkalus dvasiszkus nužiaminti meldžeme tos dydžios mylestos, kad szvesiausis viskupas dotu mums vieton kuniga, o igaven kuniga mias galesim tikietis kad istejgsim ir Bažnycze”. Šį prašymą pasirašė dešimt asmenų: Jonas Janonis, Juozapas Gabalis, Bronislovas Valinskas, Antanas Kirminas ir kiti.  


Gauti valdžios leidimą įrengti koplyčiai privačiame name buvo paprasčiau. Jeigu tikėsime žinute spaudoje, Viekšnių klebonas nenorėjo, kad parapija sumažėtų. Todėl 1904 m. „prašė gubernatoriaus neleisti atidengti Mažeikiuose naujai pastatytą bažnyčią – šopą”.  
Gauti valdžios leidimą įrengti koplyčiai privačiame name buvo paprasčiau. Jeigu tikėsime žinute spaudoje, Viekšnių klebonas nenorėjo, kad parapija sumažėtų. Todėl 1904 m. „prašė gubernatoriaus neleisti atidengti Mažeikiuose naujai pastatytą bažnyčią – šopą”.  
39 eilutė: 39 eilutė:
Palikęs ryškų pėdsaką pastoracinėje ir kultūrinėje veikloje kun. P. Meškauskas 1912 m. pabaigoje iš Mažeikių išvyko. Jį pakeitė kun. Pranas Vasiliauskas, kuris irgi buvo aktyvus visuomenininkas.  
Palikęs ryškų pėdsaką pastoracinėje ir kultūrinėje veikloje kun. P. Meškauskas 1912 m. pabaigoje iš Mažeikių išvyko. Jį pakeitė kun. Pranas Vasiliauskas, kuris irgi buvo aktyvus visuomenininkas.  


1918 m. vyskupas Pranciškus Karevičius aplankė Mažeikius ir čia aukojo iškilmingas šv. mišias bei suteikė sutvirtinimo sakramentą 1699 katalikams. Sekmadieniais ir švenčių dienomis medinė bažnyčia nesutalpindavo visų maldininkų. 1922 m. į Mažeikius antrą kartą atvykęs vyskupas Pranciškus Karevičius palinkėjo, kad mieste būtų pastatyta didesnė nauja bažnyčia. Birutės gatvėje jai buvo paskirtas skypas, tačiau parapijiečiai dėl šio reikalo nesutarė: vieni norėjo, kad nauji maldos namai būtų pastatyti senosios bažnyčios vietoje, o kiti pageidavo ją statyti kitoje geležinkelio pusėje. Kunigas Domininkas Žukauskas nesuskubo organizuoti statybos darbų, nesugebėjo suvienyti parapijiečių, todėl aistros dar labiau įsiplieskė. Naujos bažnyčios statybai ypač priešinosi prekybininkai, kurių parduotuvės buvo [[Bažnyčios gatvė|Bažnyčios gatvėje]] ir agitavo prie jų prisijungti vietinius gyventojus (plačiau žr. [[Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia]]).  
1918 m. vyskupas Pranciškus Karevičius aplankė Mažeikius ir čia aukojo iškilmingas šv. mišias bei suteikė sutvirtinimo sakramentą 1699 katalikams. Sekmadieniais ir švenčių dienomis medinė bažnyčia nesutalpindavo visų maldininkų. 1922 m. į Mažeikius antrą kartą atvykęs vyskupas Pranciškus Karevičius palinkėjo, kad mieste būtų pastatyta didesnė nauja bažnyčia. Birutės gatvėje jai buvo paskirtas skypas, tačiau parapijiečiai dėl šio reikalo nesutarė: vieni norėjo, kad nauji maldos namai būtų pastatyti senosios bažnyčios vietoje, o kiti pageidavo ją statyti kitoje geležinkelio pusėje. Kunigas Domininkas Žukauskas nesuskubo organizuoti statybos darbų, nesugebėjo suvienyti parapijiečių, todėl aistros dar labiau įsiplieskė. Naujos bažnyčios statybai ypač priešinosi prekybininkai, kurių parduotuvės buvo [[Bažnyčios gatvė]]je ir agitavo prie jų prisijungti vietinius gyventojus (plačiau žr. [[Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia]]).  


1937 m. bažnyčia buvo suremontuota - apkalta lentomis ir nudažyta. Kunigas S. Budvytis po naujosios bažnyčios pašventinimo nutraukė pamaldas senojoje, kurioje nei sekmadieniais, nei laidotuvių metu jokie patarnavimai nebuvo atliekami. Toks kunigo sprendimas sukėlė žmonių pyktį ir senosios bei naujosios parapijos parapijiečių nesutarimus. 1939 m. klebonas Vladislovas Baltiejus atnaujino pamaldas. Per II pasaulinį karą kaip ir naujoji bažnyčia taip ir ši nukentėjo - kampą kliudė sviedinys, išbyrėjo langai, buvo apdraskytas špitolės pastato galas.  
1937 m. bažnyčia buvo suremontuota - apkalta lentomis ir nudažyta. Kunigas S. Budvytis po naujosios bažnyčios pašventinimo nutraukė pamaldas senojoje, kurioje nei sekmadieniais, nei laidotuvių metu jokie patarnavimai nebuvo atliekami. Toks kunigo sprendimas sukėlė žmonių pyktį ir senosios bei naujosios parapijos parapijiečių nesutarimus. 1939 m. klebonas Vladislovas Baltiejus atnaujino pamaldas. Per II pasaulinį karą kaip ir naujoji bažnyčia taip ir ši nukentėjo - kampą kliudė sviedinys, išbyrėjo langai, buvo apdraskytas špitolės pastato galas.  
45 eilutė: 45 eilutė:
[[Vaizdas:Pirmosios baznycios vieta.MKE.2006-04-27.JPG|thumb|left|210px|Paminklas, žymintis pirmosios bažnyčios vietą: „Čia 1905-1984 m. stovėjo pirmoji Mažeikių bažnyčia, pašvęsta Viešpaties ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio garbei]]
[[Vaizdas:Pirmosios baznycios vieta.MKE.2006-04-27.JPG|thumb|left|210px|Paminklas, žymintis pirmosios bažnyčios vietą: „Čia 1905-1984 m. stovėjo pirmoji Mažeikių bažnyčia, pašvęsta Viešpaties ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio garbei]]


Nuo 1951 m. senojoje bažnyčioje pamaldos nebebuvo laikomos. 1959 m. birželio mėn. po vyskupo P. Maželio apsilankymo Mažeikiuose, bažnyčia vėl trumpam atvėrė duris. Tačiau sovietų valdžiai nepatiko dviejų bažnyčių funkcionavimas. Todėl 1960 m. gruodžio 7 d. Mažeikių rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas J. Volkovas pasikvietė kleboną S. Gorodeckį ir senosios bažnyčios komiteto narius S. Gaižauskį, L. Sidabrą ir O. Stančikienę. Juos supažindino su Kultų įgaliotinio raštu, kuriame nurodoma Vykdomajam komitetui perimti senosios bažnyčios patalpas. Bažnyčiai buvo duotas savaitės terminas išsikraustyti. Didysis altorius buvo atiduotas [[Leckavos bažnyčia|Leckavos bažnyčiai]], o du šoniniai altorėliai ir Švč. Jėzaus širdies statula - [[Rubikų bažnyčia|Rubikų bažnyčiai]]. „Aušros vartų Dievo motinos" paveikslas ir Sopulingosios Dievo motinos statula buvo perkelti į naująją bažnyčią. Pats pastatas, nuėmus kryžių, buvo perduotas Rajkopsąjungos žiniai ir paverstas sandėliu. Keletą metų tame pastate buvo baldų parduotuvė. Pastatas pamažu nyko ir 1984 metais nugriautas. Dabar senosios bažnyčios vietą ženklina pastatyta ir 1992-06-06 pašventinta atminimo koplyčia<ref> Marija Eidimtienė. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002. - Rugpj. 23. - Nr. 96. - P. 9.</ref>. Šios koplyčios statymą finansavo [[Marcinkevičius Romas|Romas Marcinkevičius]] <ref>Vytautas Malūkas. Garbingiausias Auksodės bendruomenės įvertininas - „Auksinis obuolys" // Santarvė. - 2011. - Gegužės 19. - Nr.4.</ref>.
Nuo 1951 m. senojoje bažnyčioje pamaldos nebebuvo laikomos. 1959 m. birželio mėn. po vyskupo P. Maželio apsilankymo Mažeikiuose, bažnyčia vėl trumpam atvėrė duris. Tačiau sovietų valdžiai nepatiko dviejų bažnyčių funkcionavimas. Todėl 1960 m. gruodžio 7 d. Mažeikių rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas J. Volkovas pasikvietė kleboną S. Gorodeckį ir senosios bažnyčios komiteto narius S. Gaižauskį, L. Sidabrą ir O. Stančikienę. Juos supažindino su Kultų įgaliotinio raštu, kuriame nurodoma Vykdomajam komitetui perimti senosios bažnyčios patalpas. Bažnyčiai buvo duotas savaitės terminas išsikraustyti. Didysis altorius buvo atiduotas [[Leckavos bažnyčia]]i, o du šoniniai altorėliai ir Švč. Jėzaus širdies statula - [[Rubikų bažnyčia]]i. „Aušros vartų Dievo motinos" paveikslas ir Sopulingosios Dievo motinos statula buvo perkelti į naująją bažnyčią. Pats pastatas, nuėmus kryžių, buvo perduotas Rajkopsąjungos žiniai ir paverstas sandėliu. Keletą metų tame pastate buvo baldų parduotuvė. Pastatas pamažu nyko ir 1984 metais nugriautas. Dabar senosios bažnyčios vietą ženklina pastatyta ir 1992-06-06 pašventinta atminimo koplyčia<ref> Marija Eidimtienė. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002. - Rugpj. 23. - Nr. 96. - P. 9.</ref>. Šios koplyčios statymą finansavo [[Marcinkevičius Romas|Romas Marcinkevičius]] <ref>Vytautas Malūkas. Garbingiausias Auksodės bendruomenės įvertininas - „Auksinis obuolys" // Santarvė. - 2011. - Gegužės 19. - Nr.4.</ref>.


== Dabartinė bažnyčia ==
== Dabartinė bažnyčia ==
1992 m. gruodžio mėn. susibūrė iniciatyvinė grupė, kurios tikslas buvo pastatyti mieste antrąją katalikų bažnyčią ir atkurti parapiją naujoje miesto dalyje. Šiai grupei priklausė architektas Remigijus Kazlauskas, poetė Sofija Šviesaitė, parapijiečiai Jokimas Raila ir Vytautas Gargasas, kunigas Tadas Poška (grupės pirmininkas). 1993-01-16 ši grupė Mažeikių rajono savivaldybei pateikė prašymą skirti Mažeikių naujamiestyje sklypą antrosios katalikų bažnyčios statybai. Po prašymu buvo trisdešimt du lapai tikinčiųjų parašų. 1993-01-26 buvo sudaryta tarpžinybinė komisija naujų maldos namų vietai parinkti. Bažnyčios statybai buvo pasiūlyti keturi sklypai. Buvo pasirinktas dabartinis bažnyčios sklypas, dėl kurio kilo nemažai ginčų, nes buvo tvirtinama, kad šis sklypas visiškai netinka naujosios bažnyčios sttaybai. 1995-04-04 Mažeikių muziejuje įvyko naujosios bažnyčios projektų konkursas. Iš trijų pateiktų projektų geriausiu pripažintas architektų R. Kazlausko ir H. Štaudės projektas: trikampio formos pastatas su 25 m aukščio bokštu. 1994 m. birželio mėn. būsimosios bažnyčios vietoje pašventintas kryžius. 1996-05-12 naujosios bažnyčios statybos teritorijoje, virš iškilusių būsimojo centrinio altoriaus pamatų, buvo laikomos pirmosios Šv. Mišios, kurias laikė Telšių Vyskupas Antanas Vaičius. Tą pačią dieną buvo pašventintas ir šios bažnyčios kertinis akmuo.<ref>Živilė Ruikienė. Statoma bažnyčia // Žemaičių žemė. - 1997. - Nr. 3. - P. 30.</ref>.
1992 m. gruodžio mėn. susibūrė iniciatyvinė grupė, kurios tikslas buvo pastatyti mieste antrąją katalikų bažnyčią ir atkurti parapiją naujoje miesto dalyje. Šiai grupei priklausė architektas Remigijus Kazlauskas, poetė Sofija Šviesaitė, parapijiečiai Jokimas Raila ir Vytautas Gargasas, kunigas Tadas Poška (grupės pirmininkas). 1993-01-16 ši grupė Mažeikių rajono savivaldybei pateikė prašymą skirti Mažeikių naujamiestyje sklypą antrosios katalikų bažnyčios statybai. Po prašymu buvo trisdešimt du lapai tikinčiųjų parašų. 1993-01-26 buvo sudaryta tarpžinybinė komisija naujų maldos namų vietai parinkti. Bažnyčios statybai buvo pasiūlyti keturi sklypai. Buvo pasirinktas dabartinis bažnyčios sklypas, dėl kurio kilo nemažai ginčų, nes buvo tvirtinama, kad šis sklypas visiškai netinka naujosios bažnyčios sttaybai. 1995-04-04 Mažeikių muziejuje įvyko naujosios bažnyčios projektų konkursas. Iš trijų pateiktų projektų geriausiu pripažintas architektų R. Kazlausko ir H. Štaudės projektas: trikampio formos pastatas su 25 m aukščio bokštu. 1994 m. birželio mėn. būsimosios bažnyčios vietoje pašventintas kryžius. 1996-05-12 naujosios bažnyčios statybos teritorijoje, virš iškilusių būsimojo centrinio altoriaus pamatų, buvo laikomos pirmosios Šv. Mišios, kurias laikė Telšių Vyskupas Antanas Vaičius. Tą pačią dieną buvo pašventintas ir šios bažnyčios kertinis akmuo.<ref>Živilė Ruikienė. Statoma bažnyčia // Žemaičių žemė. - 1997. - Nr. 3. - P. 30.</ref>.


===Varpai===
=== Varpai ===


2005-09-08 Jo Ekscelencija Telšių vyskupas Jonas Boruta palaimino keturis iš Vokietijos Ense-Bremeno parapijos atvežtus varpus, kurie vėliau buvo iškelti naujosios Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios 25 m aukščio bokšte. Pirmą kartą Mažeikiuose šie varpai nuskambėjo 2005 m. spalio 9-ąją – naujosios bažnyčios konsekracijos dieną. Šių varpų skyrimu Mažeikių miesto naujajai bažnyčiai rūpinosi Telšių vyskupijos garbės kanauninkas Vokietijoje Gerhardas Langė. Visi keturi varpai išlieti 1947 metais, o prieš atvežant į Lietuvą jie buvo restauruoti. Didžiausio varpo svoris apie tris tonas, mažiausiojo – apie toną. Iš pradžių jie kabojo Ense-bremeno parapijos bažnyčioje ir pakeisti bronziniais. Ant mažiauosiojo varpo užrašytas pavadinimas „St. Josef vocor“ („Šv. Juozapas kviečia“) bei šūkis „Tuere vici familias“ („Stiprink šeimų vienybę“). Kito, kiek didesnio varpo pavadinimas – „Maria Vocor“ („Marija kviečia“) ir užrašas „Interpeelle pro page St. M.“, kviečianti užtarti jo parapiją. Ant trečiojo varpo užrašyta „Dive Lamberte voco. Populo Bremensi succurre“ („Šv. Lamberto užtarimu prašome palaikyti Bremeno miesto žmones“). Pats didžiausias varpas – „Salvator vocor“ („Išganytojas šauklys“), su užrašu „Voco vos ad sacra“ („Šaukiu jus į šventumą“). Visi varpai yra elektromechaniniai ir skambina pagal nustatytą programą.  
2005-09-08 Jo Ekscelencija Telšių vyskupas Jonas Boruta palaimino keturis iš Vokietijos Ense-Bremeno parapijos atvežtus varpus, kurie vėliau buvo iškelti naujosios Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios 25 m aukščio bokšte. Pirmą kartą Mažeikiuose šie varpai nuskambėjo 2005 m. spalio 9-ąją – naujosios bažnyčios konsekracijos dieną. Šių varpų skyrimu Mažeikių miesto naujajai bažnyčiai rūpinosi Telšių vyskupijos garbės kanauninkas Vokietijoje Gerhardas Langė. Visi keturi varpai išlieti 1947 metais, o prieš atvežant į Lietuvą jie buvo restauruoti. Didžiausio varpo svoris apie tris tonas, mažiausiojo – apie toną. Iš pradžių jie kabojo Ense-bremeno parapijos bažnyčioje ir pakeisti bronziniais. Ant mažiauosiojo varpo užrašytas pavadinimas „St. Josef vocor“ („Šv. Juozapas kviečia“) bei šūkis „Tuere vici familias“ („Stiprink šeimų vienybę“). Kito, kiek didesnio varpo pavadinimas – „Maria Vocor“ („Marija kviečia“) ir užrašas „Interpeelle pro page St. M.“, kviečianti užtarti jo parapiją. Ant trečiojo varpo užrašyta „Dive Lamberte voco. Populo Bremensi succurre“ („Šv. Lamberto užtarimu prašome palaikyti Bremeno miesto žmones“). Pats didžiausias varpas – „Salvator vocor“ („Išganytojas šauklys“), su užrašu „Voco vos ad sacra“ („Šaukiu jus į šventumą“). Visi varpai yra elektromechaniniai ir skambina pagal nustatytą programą.  
90 eilutė: 90 eilutė:


== Archyvas ==
== Archyvas ==
* 1905-1913 m. gimimo, santuokos metrikų knygos. - Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F. 1594, ap. 1.  
* 1905-1913 m. gimimo, santuokos metrikų knygos. - Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F. 1594, ap. 1.  


{{reflist}}
{{reflist}}
[[Kategorija: Bažnyčios]]
 
[[Kategorija:Bažnyčios]]
MKE-Robotas
Botai
809

pakeitimai

Gauta iš „https://mke.lt/Specialus:MobileDiff/43287“

Naršymo meniu