Žemalė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
23 baitai pašalinti ,  18:56, 2 gruodžio 2013
S
robotas: smulkūs taisymai
S (robotas: smulkūs taisymai)
29 eilutė: 29 eilutė:


== Istorinės žinios ==
== Istorinės žinios ==
Istoriniuose šaltiniuose Žemalė dažnai maišoma su Žemalėnais, esančiais 9 km į pietus nuo Tryškių. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais Žemalė priklausė Telšių valsčiui. Žemalės kaimas pirmą kartą paminėtas 1554 m. Tada kaimui atmatuoti 57 valakai žemės, iš kurių 40 buvo paskirta valstiečiams<ref> Žemalė. D. Poškos gimtasis kraštas. Sud. P. Šverebas, R. Skeivys // Žemaičių praeitis. T. 12. - Telšiai, 2007. - P. 10. ISBN 9955-624-64-7.</ref>. LDK valdovas Žygimantas Augustas 1568 m. Žemalės kaimą padovanojo Žemaičių seniūnui Jonui Jeronimui Chodkevičiui<ref>Baliulis A., Miškinis A. Žemalė // Lietuvos TSR urbanistikos paminklai. - V., 1988. - T. 11. - P. 110.</ref>. Po jo mirties 1579 m. Žemalę paveldėjo sūnus Jonas Karolis Chodkevičius. Šis 1595 m. už paskolintus pinigus Žemalę įkeitę Palangos ir Gargždų seniūnei Elenai Vainienei, todėl buvo surašytas šio kaimo inventorius. Inventoriuje nurodyta, kad Žemalėje veikė dvi karčemos, gyveno siuvėjas, kalvis, valstiečiai už kiekvieną valaką privalėjo mokėti po tris grašių kapas, duoti pyliavą<ref>Акты издаваемые Виленского археографическою комиссиею. – Вильна, 1887. - Т. 14. - С. 531 – 532.</ref>. Vėliau Žemalė atiteko Sapiegoms.
Istoriniuose šaltiniuose Žemalė dažnai maišoma su Žemalėnais, esančiais 9 km į pietus nuo Tryškių. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais Žemalė priklausė Telšių valsčiui. Žemalės kaimas pirmą kartą paminėtas 1554 m. Tada kaimui atmatuoti 57 valakai žemės, iš kurių 40 buvo paskirta valstiečiams<ref> Žemalė. D. Poškos gimtasis kraštas. Sud. P. Šverebas, R. Skeivys // Žemaičių praeitis. T. 12. - Telšiai, 2007. - P. 10. ISBN 9955-624-64-7.</ref>. LDK valdovas Žygimantas Augustas 1568 m. Žemalės kaimą padovanojo Žemaičių seniūnui Jonui Jeronimui Chodkevičiui<ref>Baliulis A., Miškinis A. Žemalė // Lietuvos TSR urbanistikos paminklai. - V., 1988. - T. 11. - P. 110.</ref>. Po jo mirties 1579 m. Žemalę paveldėjo sūnus Jonas Karolis Chodkevičius. Šis 1595 m. už paskolintus pinigus Žemalę įkeitę Palangos ir Gargždų seniūnei Elenai Vainienei, todėl buvo surašytas šio kaimo inventorius. Inventoriuje nurodyta, kad Žemalėje veikė dvi karčemos, gyveno siuvėjas, kalvis, valstiečiai už kiekvieną valaką privalėjo mokėti po tris grašių kapas, duoti pyliavą<ref>Акты издаваемые Виленского археографическою комиссиею. – Вильна, 1887. - Т. 14. - С. 531 – 532.</ref>. Vėliau Žemalė atiteko Sapiegoms.


LDK maršalka Jonas Stanislovas Sapiega pagal 1633 m. birželio 22 d. aktą Žemalės kaimą pardavė bajorui Vilhelmui Berberijui, kuris čia pastatydino dvarą (plačiau žr. [[Žemalės dvaras]]).
LDK maršalka Jonas Stanislovas Sapiega pagal 1633 m. birželio 22 d. aktą Žemalės kaimą pardavė bajorui Vilhelmui Berberijui, kuris čia pastatydino dvarą (plačiau žr. [[Žemalės dvaras]]).
35 eilutė: 35 eilutė:
Buv. kolūkio centrinė gyvenvietė
Buv. kolūkio centrinė gyvenvietė


1968 metais Stasys Klemenis dvaro žemėje, tvenkinio krante, išartos dirvos paviršiuje rado apie 60 monetų, literatūroje vadinamu '''Žemalės lobiu'''. Jonas Klemenis iš Kauno perdavė istorijos muziejui 35 monetas. Visos šios monetos buvo pavogtos. Dabar tvenkinio nėra – jį užvertė šalimais buvusiomis žemėmis. Lobyje: Ispanijos Nyderlandai: Alberto ir Elžbietos ½ patagono (b.d.), Pilypo IV patagonas (1622), Karolio II patagonas (1677); Lenkijos: Jono Kazimiero ortai (1663, 1668), auksinai (1663 - 4 vnt.), 1664 (3 vnt.), 1665(5 vnt.), 1666 (2 vnt.) – iš viso 14 vnt., Jono III Sobieskio ortas (1677 m.); Prūsijos: Frydricho Vilhelmo ortai 1675, 1684 m. (2 vnt.), 1685 (4 vnt.) - iš viso 7 vnt., Frydricho III ortai 1698 (3 vnt.) ir 1699 (5 vnt.) - iš viso 8 vnt.<ref> Ivanauskas E. Lietuvos pinigų lobiai, paslėpti 1390 - 1865 metais. - V., 1995. - P. 230 - 231.</ref>.  
1968 metais Stasys Klemenis dvaro žemėje, tvenkinio krante, išartos dirvos paviršiuje rado apie 60 monetų, literatūroje vadinamu '''Žemalės lobiu'''. Jonas Klemenis iš Kauno perdavė istorijos muziejui 35 monetas. Visos šios monetos buvo pavogtos. Dabar tvenkinio nėra – jį užvertė šalimais buvusiomis žemėmis. Lobyje: Ispanijos Nyderlandai: Alberto ir Elžbietos ½ patagono (b.d.), Pilypo IV patagonas (1622), Karolio II patagonas (1677); Lenkijos: Jono Kazimiero ortai (1663, 1668), auksinai (1663 - 4 vnt.), 1664 (3 vnt.), 1665(5 vnt.), 1666 (2 vnt.) – iš viso 14 vnt., Jono III Sobieskio ortas (1677 m.); Prūsijos: Frydricho Vilhelmo ortai 1675, 1684 m. (2 vnt.), 1685 (4 vnt.) - iš viso 7 vnt., Frydricho III ortai 1698 (3 vnt.) ir 1699 (5 vnt.) - iš viso 8 vnt.<ref> Ivanauskas E. Lietuvos pinigų lobiai, paslėpti 1390 - 1865 metais. - V., 1995. - P. 230 - 231.</ref>.  


=== Žydų bendruomenė ===
=== Žydų bendruomenė ===
67 eilutė: 67 eilutė:
[http://genealogija.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=75 Žemalės Romos katalikų bažnyčios 1846 m. parapijiečių sąrašas. Sudarė kunigas Adomas Gecevičius. Lenkų kalba].
[http://genealogija.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=75 Žemalės Romos katalikų bažnyčios 1846 m. parapijiečių sąrašas. Sudarė kunigas Adomas Gecevičius. Lenkų kalba].


[[Kategorija: Šerkšnėnų seniūnijos kaimai]]
[[Kategorija:Šerkšnėnų seniūnijos kaimai]]
[[Kategorija: Žemalė]]
[[Kategorija:Žemalė]]
809

pakeitimai

Naršymo meniu