809
pakeitimai
Ketūnai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
S
robotas: smulkūs taisymai
S (robotas: smulkūs taisymai) |
|||
| 13 eilutė: | 13 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Ketunai.MKE.2009-08-06.jpg|thumb|right|260px|[[Juzumai|Juozapo Juzumo]] kapo antkapinė plokštė [[Ketūnų kaimo III-osios kapinės|Ketūnų kaimo III-osiose kapinėse]]]] | [[Vaizdas:Ketunai.MKE.2009-08-06.jpg|thumb|right|260px|[[Juzumai|Juozapo Juzumo]] kapo antkapinė plokštė [[Ketūnų kaimo III-osios kapinės|Ketūnų kaimo III-osiose kapinėse]]]] | ||
[[Vaizdas:Ketunai3.MKE.2009-08-06.jpg|thumb|right|260px|Ąžuolas su koplytėle prie [[Sedos-Pievėnų vieškelis|Sedos-Pievėnų vieškelio]] Ketūnų k.]] | [[Vaizdas:Ketunai3.MKE.2009-08-06.jpg|thumb|right|260px|Ąžuolas su koplytėle prie [[Sedos-Pievėnų vieškelis|Sedos-Pievėnų vieškelio]] Ketūnų k.]] | ||
'''KETŪNAI''', kaimas [[Sedos seniūnija|Sedos]] ir [[Šerkšnėnų seniūnija|Šerkšnėnų seniūnijose]], 6 km į rytus ir į šiaurės rytus nuo [[Seda|Sedos]], prie Sedos-Rubikų-Pievėnų ir Pašerkšnės-Plinkšių kelių. Vakariniu pakraščiu teka [[Šerkšnė]]. Pietuose ribojasi su [[Plinkšės|Plinkšių]] ir [[Kalniškiai|Kalniškių]], rytuose - su [[Daciai|Dacių]] ir [[Rubikai|Rubikų]], pietvakariuose - su [[Paežerė | '''KETŪNAI''', kaimas [[Sedos seniūnija|Sedos]] ir [[Šerkšnėnų seniūnija|Šerkšnėnų seniūnijose]], 6 km į rytus ir į šiaurės rytus nuo [[Seda|Sedos]], prie Sedos-Rubikų-Pievėnų ir Pašerkšnės-Plinkšių kelių. Vakariniu pakraščiu teka [[Šerkšnė]]. Pietuose ribojasi su [[Plinkšės|Plinkšių]] ir [[Kalniškiai|Kalniškių]], rytuose - su [[Daciai|Dacių]] ir [[Rubikai|Rubikų]], pietvakariuose - su [[Paežerė]]s k. Kaime įžymi Derkinčių sodyba (nuo XVII a.). | ||
== Gyventojai == | == Gyventojai == | ||
| 29 eilutė: | 29 eilutė: | ||
* 1904-11-15 gimė dramos aktorius [[Derkintis Valerijonas|Valerijonas Derkintis]]; | * 1904-11-15 gimė dramos aktorius [[Derkintis Valerijonas|Valerijonas Derkintis]]; | ||
* 1907-01-24 gimė kultūros veikėjas, garsios pavyzdingos sodybos įkūrėjas [[Derkintis Domininkas|Domininkas Derkintis]]; | * 1907-01-24 gimė kultūros veikėjas, garsios pavyzdingos sodybos įkūrėjas [[Derkintis Domininkas|Domininkas Derkintis]]; | ||
* 1930-08-28 gimė | * 1930-08-28 gimė prozininkas, nusipelnęs kultūros veikėjas (1980 m.) [[Pocius Algirdas|Algirdas Pocius]]; | ||
* 1940-06-12 gimė teatro ir kino aktorius [[Steponavičius Petras|Petras Steponavičius]]. | * 1940-06-12 gimė teatro ir kino aktorius [[Steponavičius Petras|Petras Steponavičius]]. | ||
| 39 eilutė: | 39 eilutė: | ||
Nuo 1954 m. iki 7 deš. veikė [[Ketūnų paštas|pašto agentūra]]. 2013-09-28 [[Mažeikių šaulių kuopa|Mažeikių šaulių kuopos]] ir Politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyriaus iniciatyva pašventintas paminklinis akmuo Lietuvos partizanų vado pulkininko leitenanto [[Vitkus-Kazimieraitis Juozas|Juozo Vitkaus-Kazimieraičio]] garbei jo gimtinėje Ketūnų kaime. | Nuo 1954 m. iki 7 deš. veikė [[Ketūnų paštas|pašto agentūra]]. 2013-09-28 [[Mažeikių šaulių kuopa|Mažeikių šaulių kuopos]] ir Politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyriaus iniciatyva pašventintas paminklinis akmuo Lietuvos partizanų vado pulkininko leitenanto [[Vitkus-Kazimieraitis Juozas|Juozo Vitkaus-Kazimieraičio]] garbei jo gimtinėje Ketūnų kaime. | ||
===Mokykla=== | === Mokykla === | ||
Apie 1900 m. dvaro pastate įkurta mokykla. Mokama buvo rusų kalba. Dirbo mokytojas Liupkovskis (Lobkovskis). Vėliau mokykla buvo uždaryta. 1918 m. įsikūrė lietuviška pradinė mokykla (kt. duomenimis, 1914 m.), kurios mokytojas buvo [[Ličkūnas Stasys|Stasys Ličkūnas]] (mokykloje dirbo 6 metus), mokėsi apie 30 vaikų. Po jo dirbę mokytojai: Ipolitas Adamavičius (1927-08-01 atleistas)<ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 7. - P. 703.</ref>. Vladislovas Daukantas (1927-09-01 paskirtas šios mokyklos vedėju; buvo baigęs Marijampolės mokytojų seminariją) <ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 8. - P. 837.</ref>., Salemonas Šlekys (buvo baigęs Pilviškių mokytojų kursus), [[Želvys Stanislovas|Stanislovas Želvys]] (buvo mokyklos vedėjas, mokytojas, įstojo į šaulių organizaciją), Juškienė, Mickienė, Momkauskaitė, Vytautas Rimkūnas, K. Niūnavienė, Viktoras Bubliauskas (išdirbo apie 12 metų). Padidėjus mokinių skaičiui iki 60, dirbo du mokytojai. 1950 m. rugsėjo 1 d. mokykla tapo septynmete, atidaryta penkta klasė, kurioje 22 mokiniai. Pirmieji mokyklos komjaunuoliai - Elytė Silkauskaitė, Aldona Norvaišaitė, Stefa Stanytė, Aldona Pociutė, Steponas gricius, Povilas Laureckas (klasės vadovė B. Ramanauskaitė). Mokinių skaičius augo, nebeužteko mokyklos patalpų, todėl pradėta nuomoti iš pil. Plikuso. Vėliau šias patalpas švietimo skyrius nupirko. Mokykla dirbo dviejuose pastatuose. 1953 m. Ketūnų septynmetę mokyklą baigė pirmoji septyntos klasės laida - 22 mokiniai. 1961 m. mokykla performuota į aštuonmetę. Po V. Bubliaukso mokyklai vadovavo: J. Gricius, K. Butkus, A. Laureckienė, O. Plikusienė. Mokinių buvo 120-166. Gerais pažymiais mokyklą baigę mokiniai: Jadvyga Daukantaitė, Jonas Gricius, Bronė Juškaitė, Kęstas Daukintis, Zita Daukantaitė, Irena Juškaitė, Violeta Žernytė ir kt. 1978 m. vasario mėn. aštuonmetė mokykla iš avarinių patalpų buvo perkelta į Plinkšes (žr. [[Plinkšių pagrindinė mokykla]]), o Ketūnuose uždaryta. | Apie 1900 m. dvaro pastate įkurta mokykla. Mokama buvo rusų kalba. Dirbo mokytojas Liupkovskis (Lobkovskis). Vėliau mokykla buvo uždaryta. 1918 m. įsikūrė lietuviška pradinė mokykla (kt. duomenimis, 1914 m.), kurios mokytojas buvo [[Ličkūnas Stasys|Stasys Ličkūnas]] (mokykloje dirbo 6 metus), mokėsi apie 30 vaikų. Po jo dirbę mokytojai: Ipolitas Adamavičius (1927-08-01 atleistas)<ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 7. - P. 703.</ref>. Vladislovas Daukantas (1927-09-01 paskirtas šios mokyklos vedėju; buvo baigęs Marijampolės mokytojų seminariją) <ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 8. - P. 837.</ref>., Salemonas Šlekys (buvo baigęs Pilviškių mokytojų kursus), [[Želvys Stanislovas|Stanislovas Želvys]] (buvo mokyklos vedėjas, mokytojas, įstojo į šaulių organizaciją), Juškienė, Mickienė, Momkauskaitė, Vytautas Rimkūnas, K. Niūnavienė, Viktoras Bubliauskas (išdirbo apie 12 metų). Padidėjus mokinių skaičiui iki 60, dirbo du mokytojai. 1950 m. rugsėjo 1 d. mokykla tapo septynmete, atidaryta penkta klasė, kurioje 22 mokiniai. Pirmieji mokyklos komjaunuoliai - Elytė Silkauskaitė, Aldona Norvaišaitė, Stefa Stanytė, Aldona Pociutė, Steponas gricius, Povilas Laureckas (klasės vadovė B. Ramanauskaitė). Mokinių skaičius augo, nebeužteko mokyklos patalpų, todėl pradėta nuomoti iš pil. Plikuso. Vėliau šias patalpas švietimo skyrius nupirko. Mokykla dirbo dviejuose pastatuose. 1953 m. Ketūnų septynmetę mokyklą baigė pirmoji septyntos klasės laida - 22 mokiniai. 1961 m. mokykla performuota į aštuonmetę. Po V. Bubliaukso mokyklai vadovavo: J. Gricius, K. Butkus, A. Laureckienė, O. Plikusienė. Mokinių buvo 120-166. Gerais pažymiais mokyklą baigę mokiniai: Jadvyga Daukantaitė, Jonas Gricius, Bronė Juškaitė, Kęstas Daukintis, Zita Daukantaitė, Irena Juškaitė, Violeta Žernytė ir kt. 1978 m. vasario mėn. aštuonmetė mokykla iš avarinių patalpų buvo perkelta į Plinkšes (žr. [[Plinkšių pagrindinė mokykla]]), o Ketūnuose uždaryta. | ||
| 82 eilutė: | 82 eilutė: | ||
* Pivrikiškė | * Pivrikiškė | ||
* Steponavičiaus kapeliai | * Steponavičiaus kapeliai | ||
*Malonės duobė - nurodoma prie Šerkšnės ir kelio Seda-Mažeikiai, apie 2 ha ploto, B.Lenkausko ūkyje. Padavimai: A. Čia buvo kalvinų bažnyčia, “prisidėjus prie žemės ausį, buvo galima girdėti varpais skambinant”. B. Čia buvo karčiama, kur žmonės gėrė ir “maloninosi” (todėl žemės savininkas buvo praminęs dauba, Malonės duobe). (V.Vaitkevičius, 1998). | * Malonės duobė - nurodoma prie Šerkšnės ir kelio Seda-Mažeikiai, apie 2 ha ploto, B.Lenkausko ūkyje. Padavimai: A. Čia buvo kalvinų bažnyčia, “prisidėjus prie žemės ausį, buvo galima girdėti varpais skambinant”. B. Čia buvo karčiama, kur žmonės gėrė ir “maloninosi” (todėl žemės savininkas buvo praminęs dauba, Malonės duobe). (V.Vaitkevičius, 1998). | ||
Didysis akmuo nurodomas prie kelio Ketūnai-Pašerkšniai, Z.Kenio ūkyje, 5x3,5x0,8 m dydžio. Padavimai: Po akmeniu, "žemės gilumoje”, esąs dvaras, iš kurio požeminis urvas veda į Tirkšlius. B. Ant akmens naktį kažkas siuva batus. C. Naktimis čia vaikščioja mažas, baltai apsirengęs vaikas. D. Po akmeniu pakasti pinigai. (V.Vaitkevičius, 1998). | Didysis akmuo nurodomas prie kelio Ketūnai-Pašerkšniai, Z.Kenio ūkyje, 5x3,5x0,8 m dydžio. Padavimai: Po akmeniu, "žemės gilumoje”, esąs dvaras, iš kurio požeminis urvas veda į Tirkšlius. B. Ant akmens naktį kažkas siuva batus. C. Naktimis čia vaikščioja mažas, baltai apsirengęs vaikas. D. Po akmeniu pakasti pinigai. (V.Vaitkevičius, 1998). | ||
| 88 eilutė: | 88 eilutė: | ||
Daukanto šaltinis yra Daukantų ūkyje, prie Nendrės upelio (Šerkšnės deš. intakas). Šaltinį sudaro 5 mažos ir 2 didelės “akys”. “Žmonės vandenį semia akims gydyti”. Po to, kai šaltinis įteka į Stirtupį, jis imamas vadinti Nendre. (V.Vaitkevičius, 1998). | Daukanto šaltinis yra Daukantų ūkyje, prie Nendrės upelio (Šerkšnės deš. intakas). Šaltinį sudaro 5 mažos ir 2 didelės “akys”. “Žmonės vandenį semia akims gydyti”. Po to, kai šaltinis įteka į Stirtupį, jis imamas vadinti Nendre. (V.Vaitkevičius, 1998). | ||
Akmuo su dviem pėdom | Akmuo su dviem pėdom buvo Ketūnų kaimo laukuose, turėjo dvi “pėdas”. Viena iš jų - mažo vaiko. Akmuo užkastas renkant iš laukų akmenis. (V.Vaitkevičius, 1998). | ||
== Etimologija == | == Etimologija == | ||
| 107 eilutė: | 107 eilutė: | ||
* Ketūnų k. planas 1869 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 1295, ap. 1, b. 1359. - 1 lap. | * Ketūnų k. planas 1869 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 1295, ap. 1, b. 1359. - 1 lap. | ||
</small> | </small> | ||
[[Kategorija: Sedos seniūnijos kaimai]] | |||
[[Kategorija: Šerkšnėnų seniūnijos kaimai]] | [[Kategorija:Sedos seniūnijos kaimai]] | ||
[[Kategorija: Ketūnai]] | [[Kategorija:Šerkšnėnų seniūnijos kaimai]] | ||
[[Kategorija:Ketūnai]] | |||