Geidžių Šv. Onos bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
14 baitų pašalinta ,  18:56, 2 gruodžio 2013
S
robotas: smulkūs taisymai
S (robotas: smulkūs taisymai)
 
13 eilutė: 13 eilutė:
1773-09-17 Tirkšlių miestelio ir Trinitorių vardo bažnyčios inventoriuje minima Geidžių koplyčia. Ji trumpai aprašyta 1782 m. surašytame Tirkšlių parapinės bažnyčios vizitacijos akte. Ji buvo nedidelė, medinė, suręsta iš aptašytų rąstų, aplink buvo nedidelis šventorius. Prie koplyčios buvo ir nedidelė varpinė, ant kurias buvo kryžius su iškalta 1760 metų data. Šio kryžiaus piešinys publikuotas Česlovo Kontrimo leidinyje „Lietuvos geležiniai kryžiai" (1991 m., p.90, il.81). Koplyčia buvo gražiai įrengta, turėjo nemažai skirtingo pobūdžio ir įvairios paskirties liturginių reikemnų ir meno kūrinių, kai kurie iš jų XIX a. antroje pusėje buvo perkelti į naująją koplyčią. Akte nurodyta, kad koplyčioje buvo vienas amatininkų darbo auksuotas Šv. Onos altorius, ant mensos ties jos viduriu stovėjo medinis staliaus darbo tabernakulis. Altoriuje kabėjo Švč. Mergelės Marijos su Kūdikėliu Jėzumi paveikslas.  
1773-09-17 Tirkšlių miestelio ir Trinitorių vardo bažnyčios inventoriuje minima Geidžių koplyčia. Ji trumpai aprašyta 1782 m. surašytame Tirkšlių parapinės bažnyčios vizitacijos akte. Ji buvo nedidelė, medinė, suręsta iš aptašytų rąstų, aplink buvo nedidelis šventorius. Prie koplyčios buvo ir nedidelė varpinė, ant kurias buvo kryžius su iškalta 1760 metų data. Šio kryžiaus piešinys publikuotas Česlovo Kontrimo leidinyje „Lietuvos geležiniai kryžiai" (1991 m., p.90, il.81). Koplyčia buvo gražiai įrengta, turėjo nemažai skirtingo pobūdžio ir įvairios paskirties liturginių reikemnų ir meno kūrinių, kai kurie iš jų XIX a. antroje pusėje buvo perkelti į naująją koplyčią. Akte nurodyta, kad koplyčioje buvo vienas amatininkų darbo auksuotas Šv. Onos altorius, ant mensos ties jos viduriu stovėjo medinis staliaus darbo tabernakulis. Altoriuje kabėjo Švč. Mergelės Marijos su Kūdikėliu Jėzumi paveikslas.  


1862 m. dvarininkas Važinskis pastatė naują erdvią medinę koplyčią, kuri priklausė Tirkšlių parapijai. Tarpukario metais čia buvo Šv. Onos oratorija, kurioje kartais iš Tirkšlių atvykęs kunigas laikydavo pamaldas. Šv.Onos dieną, kada čia būdavo atlaidai, suvažiuodavo keletas kunigų ir daug maldininkų (B.Kviklys. Mūsų Lietuva. Vilnius, 1991 m., IV t., 372 p.)
1862 m. dvarininkas Važinskis pastatė naują erdvią medinę koplyčią, kuri priklausė Tirkšlių parapijai. Tarpukario metais čia buvo Šv. Onos oratorija, kurioje kartais iš Tirkšlių atvykęs kunigas laikydavo pamaldas. Šv.Onos dieną, kada čia būdavo atlaidai, suvažiuodavo keletas kunigų ir daug maldininkų (B.Kviklys. Mūsų Lietuva. Vilnius, 1991 m., IV t., 372 p.)
1963 m. Geidžių koplyčia iš tikinčiųjų atimta ir paversta kolūkio grūdų sandėliu. Dar ir dabar šventoriuje likę ventiliatorių pastatymo pamatai. Koplyčiai ir varpinei nuversti kryžiai. Meno vertybės ir liturginiai indai 1964 m. išvežti į Telšių kraštotyros muziejų. Kolūkiui pastačius naujus šiuolaikiškus sandėlius, Geidžių koplyčia stovėjo nenaudojama. Atgimimo laikais, 1988 m. kunigas Ignacas Žeberskis pradėjo domėtis, kaip galėtų atstatyti Geidžių koplyčią. Šį darbą tęsė kitas Tirkšlių parapijos klebonas Anupras Gauronskas.
1963 m. Geidžių koplyčia iš tikinčiųjų atimta ir paversta kolūkio grūdų sandėliu. Dar ir dabar šventoriuje likę ventiliatorių pastatymo pamatai. Koplyčiai ir varpinei nuversti kryžiai. Meno vertybės ir liturginiai indai 1964 m. išvežti į Telšių kraštotyros muziejų. Kolūkiui pastačius naujus šiuolaikiškus sandėlius, Geidžių koplyčia stovėjo nenaudojama. Atgimimo laikais, 1988 m. kunigas Ignacas Žeberskis pradėjo domėtis, kaip galėtų atstatyti Geidžių koplyčią. Šį darbą tęsė kitas Tirkšlių parapijos klebonas Anupras Gauronskas.


Dar kolūkio laikais buvo prašoma pirmininko Kazimiero Stonkevičiaus pagalbos. Jis ją suteikė. Buvo pakeista keletas sienojų, skersbalkiai, lubos, stogas naujai apskardintas. Rąstus, lubų ir sienų dailylentes skyrė kolūkis, kitas medžiagas, stogo skardą parūpino klebonas. Prie statybos darbų dirbo statybininko Juliaus Končiaus brigada. Visais atstatymo ir užbaigimo darbais rūpinosi Tirkšlių parapijos klebonas Antanas Šimkus, kuris dirbti pradėjo 1990 m.
Dar kolūkio laikais buvo prašoma pirmininko Kazimiero Stonkevičiaus pagalbos. Jis ją suteikė. Buvo pakeista keletas sienojų, skersbalkiai, lubos, stogas naujai apskardintas. Rąstus, lubų ir sienų dailylentes skyrė kolūkis, kitas medžiagas, stogo skardą parūpino klebonas. Prie statybos darbų dirbo statybininko Juliaus Končiaus brigada. Visais atstatymo ir užbaigimo darbais rūpinosi Tirkšlių parapijos klebonas Antanas Šimkus, kuris dirbti pradėjo 1990 m.
23 eilutė: 23 eilutė:
Įėjimai prie durų grįsti natūralių lauko akmenų priegrindomis. Centrinio įėjimo priegrinda buvo apaugusi velėna, todėl tvarkant aplinką ji nulupta, o sunaikinta priegrindos dalis atstatyta. Nuo centrinių vartų iki koplyčios durų yra padarytas akmenų takas. (Žiūr. 1 nuotr.).  
Įėjimai prie durų grįsti natūralių lauko akmenų priegrindomis. Centrinio įėjimo priegrinda buvo apaugusi velėna, todėl tvarkant aplinką ji nulupta, o sunaikinta priegrindos dalis atstatyta. Nuo centrinių vartų iki koplyčios durų yra padarytas akmenų takas. (Žiūr. 1 nuotr.).  
Naujai atsatyta šventoriaus akmenų tvora (Žiūr. 2 nuotr.), padaryti metaliniai vartai, kurie vietinių gyventojų rakinami. Zomatas sukrautas iš akmenų, kurie sudėti vienas ant kito, bet nesutvirtinti cementu ar kita rišamąją medžiaga. Vartus nukalė Algirdas Stonkus. (Žiūr. 3 nuotr.,)  
Naujai atsatyta šventoriaus akmenų tvora (Žiūr. 2 nuotr.), padaryti metaliniai vartai, kurie vietinių gyventojų rakinami. Zomatas sukrautas iš akmenų, kurie sudėti vienas ant kito, bet nesutvirtinti cementu ar kita rišamąją medžiaga. Vartus nukalė Algirdas Stonkus. (Žiūr. 3 nuotr.,)  
Į koplyčią veda du įėjimai. Centrinis įėjimas, kur yra didelės dvivėrės durys (Žiūr. 4 nuotr.), dabar jos naujai padarytas, bet stengtasi pritaikyti prie senųjų, kurios buvo su įrašu “1862”. Tai, matyt, pastatymo metai. Šias duris padarė vietinis stalius Balvočius. Durys į zakristiją išlikusios senosios. Jos sukaltos kalvio darbo vinimis. Yra ir senoviška kaltinė spyna, bet pamestas raktas, todėl padarytas naujas užrakinimas su paprasta pakabinama spyna (Žiūr. 1 nuotr.)  
Į koplyčią veda du įėjimai. Centrinis įėjimas, kur yra didelės dvivėrės durys (Žiūr. 4 nuotr.), dabar jos naujai padarytas, bet stengtasi pritaikyti prie senųjų, kurios buvo su įrašu “1862”. Tai, matyt, pastatymo metai. Šias duris padarė vietinis stalius Balvočius. Durys į zakristiją išlikusios senosios. Jos sukaltos kalvio darbo vinimis. Yra ir senoviška kaltinė spyna, bet pamestas raktas, todėl padarytas naujas užrakinimas su paprasta pakabinama spyna (Žiūr. 1 nuotr.)  
30 eilutė: 30 eilutė:
Kitame koplyčios gale yra mažesnis kryžius. Jis taip pat šiuolaikiškas. Juos virino kolūkio dirbtuvėse, atrodo, suvirintojas Antanas Virketis. Koplyčios pamatai yra akmens mūro. Pati koplyčia suręsta iš storų tašytų rąstų. Nepriklausomybės laikais ji buvo apkalta dailylentėm, kurias tvarkant teko nulipti, nes buvo supuvusios. Naujas apkalas nudažytas tamsiai žaliu pinoteksu. Ši spalva pukiai derina prie gamtovaizdžio. Langai palikti tie patys, nudažyti baltai.
Kitame koplyčios gale yra mažesnis kryžius. Jis taip pat šiuolaikiškas. Juos virino kolūkio dirbtuvėse, atrodo, suvirintojas Antanas Virketis. Koplyčios pamatai yra akmens mūro. Pati koplyčia suręsta iš storų tašytų rąstų. Nepriklausomybės laikais ji buvo apkalta dailylentėm, kurias tvarkant teko nulipti, nes buvo supuvusios. Naujas apkalas nudažytas tamsiai žaliu pinoteksu. Ši spalva pukiai derina prie gamtovaizdžio. Langai palikti tie patys, nudažyti baltai.
Koplyčios vidus kolūkio laikais buvo išbalintas kalkėmis. Atstatant sienos buvo nušveistos ir išdažytos baltai. Išlupus senąsias grindis buvo rastas plytų grindinys. Plytos buvo sutrūpėjusios, todėl reikėjo pakeisti naujomis. Plytomis buvo išgrįstas tik centrinis praėjimas. Tuo norėta pabrėžti ankstesnę dangą. Kitur sudėtos pušinės obliuotos grindys. Tikintiesiems susėsti padaryti suolai. Altorių su dideliu kryžiumi 1991 m. padarė tautodailininkas Antanas Viskontas. Du sietynus koplyčiai nukalė kalvis Algirdas Stonkus, gyvenantis Mažeikiuose. 1998 m. rudenį klebonas suremontavo Tirkšlių kapinių koplyčią ir vieną sietyną iš Geidžių pervežė į Tirkšlius.
Koplyčios vidus kolūkio laikais buvo išbalintas kalkėmis. Atstatant sienos buvo nušveistos ir išdažytos baltai. Išlupus senąsias grindis buvo rastas plytų grindinys. Plytos buvo sutrūpėjusios, todėl reikėjo pakeisti naujomis. Plytomis buvo išgrįstas tik centrinis praėjimas. Tuo norėta pabrėžti ankstesnę dangą. Kitur sudėtos pušinės obliuotos grindys. Tikintiesiems susėsti padaryti suolai. Altorių su dideliu kryžiumi 1991 m. padarė tautodailininkas Antanas Viskontas. Du sietynus koplyčiai nukalė kalvis Algirdas Stonkus, gyvenantis Mažeikiuose. 1998 m. rudenį klebonas suremontavo Tirkšlių kapinių koplyčią ir vieną sietyną iš Geidžių pervežė į Tirkšlius.


== Varpinė ==
== Varpinė ==
40 eilutė: 40 eilutė:
# Paveikslas “Šv.Jono galvos nukirtimas”.
# Paveikslas “Šv.Jono galvos nukirtimas”.
# Paveikslas “Jėzus ant kryžiaus”.
# Paveikslas “Jėzus ant kryžiaus”.
# Paveikslas “Šv.Ona ir Marija su kūdikiu”. Tapytas XVIII a.
# Paveikslas “Šv.Ona ir Marija su kūdikiu”. Tapytas XVIII a.
# Kilnojamas altorėlis liaudiškais paveikslais abiejose pusėse (įtaisytas ant staliuko).  
# Kilnojamas altorėlis liaudiškais paveikslais abiejose pusėse (įtaisytas ant staliuko).  
# Skulptūra “Marija ant mėnulio po kojomis pamynusi žaltį”.
# Skulptūra “Marija ant mėnulio po kojomis pamynusi žaltį”.
# Skulptūra “Marija” (polichromuotas medis su širdimi ir karūna).
# Skulptūra “Marija” (polichromuotas medis su širdimi ir karūna).
# Skulptūra “Marija sėdinti, vaizduoja moterį su išskėstom rankomis, o ant kaklo užkabintas rožančius.
# Skulptūra “Marija sėdinti, vaizduoja moterį su išskėstom rankomis, o ant kaklo užkabintas rožančius.
# Skulptūra “Marija sudėtom rankom ant krūtinės”.
# Skulptūra “Marija sudėtom rankom ant krūtinės”.
# Kryžius su krucifiksu. Nuo kryžiaus abiejuose pusėse eina spinduliai.
# Kryžius su krucifiksu. Nuo kryžiaus abiejuose pusėse eina spinduliai.
# Pastatomas kryžius su krucifiksu.
# Pastatomas kryžius su krucifiksu.
53 eilutė: 53 eilutė:
# Indelis smilkalams.
# Indelis smilkalams.
# Gesintuvas ir dagtis prie jo, naudojamas žvakėms uždegti ir gesinti.
# Gesintuvas ir dagtis prie jo, naudojamas žvakėms uždegti ir gesinti.
# Paveikslas – oldrukas “Kristus su kryžiumi”.
# Paveikslas – oldrukas “Kristus su kryžiumi”.
# Paveikslas oldrukas.
# Paveikslas oldrukas.
# Paveikslas “Kristus neša kryžių”
# Paveikslas “Kristus neša kryžių”
67 eilutė: 67 eilutė:
Kultūros ir švietimo ministro Dariaus Kuolio atsakymas buvo neigiamas. Pažymėta, kad nėra priimto įstatymo, leidžiančio grąžinti bažnytinį turtą, kurį yra perėmę Lietuvos muziejai. Geidžių koplyčiai priklausęs turtas ir šiandien negrąžintas.
Kultūros ir švietimo ministro Dariaus Kuolio atsakymas buvo neigiamas. Pažymėta, kad nėra priimto įstatymo, leidžiančio grąžinti bažnytinį turtą, kurį yra perėmę Lietuvos muziejai. Geidžių koplyčiai priklausęs turtas ir šiandien negrąžintas.
    
    
1992 m. liepos 26 dieną įvyko Geidžių koplyčios atšventinimo iškilmės. Ceremoniją atliko Telšių Katedros kancleris Juozas Gedgaudas. Jis taip pat laikė Šv. mišias. Pamokslą pasakė Telšių Katedros dekanas kunigas Juozapas Šiurys. Prieš sumą ir po jos buvo teikiamas sutvirtinimo sakramentas. Sergant Jo Ekselencijai Vyskupui Antanui Vaičiui, tai atliko Kancleris prelatas monsinjoras Juozas Gedgaudas. Po 28 metų pertraukos koplyčia iš naujo pradėjo tarnauti tikintiesiems. Šiuose Šv.Onos atlaiduose dalyvavo ne tik geidiškiai, tirkšliškiai, bet ir jų giminės bei   pažįstami iš kitų Mažeikių rajono, Lietuvos vietų. Visiems jiems brangūs Šv.Onos atlaidai. Ta diena buvo labai graži, šilta. Aplink koplyčią būriavosi vyrai, vaikučiai, ne visi tilpo į koplyčios vidų. Į atlaidus atvyko ir daug kunigų iš Telšių, Mažeikių. <ref>Šviesaitė S. Ingresas Geidžiuose // Santarvė. - 1992. - Rugpjūčio 1. - Nr.60</ref>, <ref>Vilkas A. Pašvėntinta Geidiū kuoplyčė // A mon sakaa. - 1992 m. rugsėjo mėn.</ref>.
1992 m. liepos 26 dieną įvyko Geidžių koplyčios atšventinimo iškilmės. Ceremoniją atliko Telšių Katedros kancleris Juozas Gedgaudas. Jis taip pat laikė Šv. mišias. Pamokslą pasakė Telšių Katedros dekanas kunigas Juozapas Šiurys. Prieš sumą ir po jos buvo teikiamas sutvirtinimo sakramentas. Sergant Jo Ekselencijai Vyskupui Antanui Vaičiui, tai atliko Kancleris prelatas monsinjoras Juozas Gedgaudas. Po 28 metų pertraukos koplyčia iš naujo pradėjo tarnauti tikintiesiems. Šiuose Šv.Onos atlaiduose dalyvavo ne tik geidiškiai, tirkšliškiai, bet ir jų giminės bei pažįstami iš kitų Mažeikių rajono, Lietuvos vietų. Visiems jiems brangūs Šv.Onos atlaidai. Ta diena buvo labai graži, šilta. Aplink koplyčią būriavosi vyrai, vaikučiai, ne visi tilpo į koplyčios vidų. Į atlaidus atvyko ir daug kunigų iš Telšių, Mažeikių. <ref>Šviesaitė S. Ingresas Geidžiuose // Santarvė. - 1992. - Rugpjūčio 1. - Nr.60</ref>, <ref>Vilkas A. Pašvėntinta Geidiū kuoplyčė // A mon sakaa. - 1992 m. rugsėjo mėn.</ref>.
    
    
Šiuo metu Geidžių koplyčioje pamaldos vyksta per Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, Motinos ir Tėvo dieną, Visų Šventų ir mirusių pagerbimo dieną. Pagrindiniai atlaidai būna liepos 26 d. - tai yra per Šv. Oną, kurios vardu ir pavadinta koplyčia.
Šiuo metu Geidžių koplyčioje pamaldos vyksta per Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, Motinos ir Tėvo dieną, Visų Šventų ir mirusių pagerbimo dieną. Pagrindiniai atlaidai būna liepos 26 d. - tai yra per Šv. Oną, kurios vardu ir pavadinta koplyčia.


== Literatūra ==
== Literatūra ==
80 eilutė: 80 eilutė:
* [http://www.mazeikiai.lt/index.php?1097143980 Šv. Onos bažnyčia Geidžiuose]
* [http://www.mazeikiai.lt/index.php?1097143980 Šv. Onos bažnyčia Geidžiuose]


[[Kategorija: Bažnyčios]]
[[Kategorija:Bažnyčios]]
[[Kategorija: Geidžiai]]
[[Kategorija:Geidžiai]]
809

pakeitimai

Naršymo meniu