Mažeikiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Mažeikiai (žiūrėti kodą)

18:56, 2 gruodžio 2013 versija

114 baitų pašalinta , 18:56, 2 gruodžio 2013

S

robotas: smulkūs taisymai

MKE-Robotas

Botai

809

pakeitimai

@@ 20 eilutė: / 20 eilutė: @@
 Spėjama, kad 1332 m. kalavijuočių sunaikinto Mažeikių dvaro centras nebuvo atstatytas, tačiau vietoje plytėjęs kaimas po riterių puolimo atsikūrė, nors bent kiek didesnės reikšmės vėliau neįgijo.
-===XVII - XIX a.===
+=== XVII - XIX a. ===
-m. Mažeikių kaimas minimas [[Viekšnių seniūnija|Viekšnių seniūnijos]] inventoriuje. Šiame dokumente nurodyta, kad kaime yra pusė valako dirbamos žemės ir 4 dūmų (kiemų)  valstiečių pavardės:  Baltramiejus Jučas (Jucz), Vaitiekus Jučas (Jucz), Valentinas Mažeikaitis (Mazeykaytis) ir Juozapas Šajanskas (Szaienski). Turint omenyje, kad viename kieme vidutiniškai gyveno 9 žmonės, iš viso kaime galėjo būti 28 gyventojai. Išlikęs ir 1665 metų inventorius, kuriame pateikiami tie patys duomenys.
+m. Mažeikių kaimas minimas [[Viekšnių seniūnija|Viekšnių seniūnijos]] inventoriuje. Šiame dokumente nurodyta, kad kaime yra pusė valako dirbamos žemės ir 4 dūmų (kiemų) valstiečių pavardės: Baltramiejus Jučas (Jucz), Vaitiekus Jučas (Jucz), Valentinas Mažeikaitis (Mazeykaytis) ir Juozapas Šajanskas (Szaienski). Turint omenyje, kad viename kieme vidutiniškai gyveno 9 žmonės, iš viso kaime galėjo būti 28 gyventojai. Išlikęs ir 1665 metų inventorius, kuriame pateikiami tie patys duomenys.
-Mažeikių kaimas nukentėjo per XVIII a. pr. vykusį vidaus ir Šiaurės karą bei 1708-1711 m. marą. 1728 m. liepos 6 d. išlikusiame Viekšnių seniūnijos inventoriuje jau nurodytos kitos pavardės - iš viso 6 kiemai, iš jų du naujokų - Baltramiejus Degutis ir Mykolas Matasas.  1738 m. birželio 17 d. inventoriuje nurodyta 12 Mažeikių kaimo kiemų, kurie privalo dvarui mokėti metinį 125 zlotų ir 26 grašių mokestį. Šiame dokumente surašyti šie žemdirbiai: Kazimiera Mažeikienė (Mažeikowa), našlė Kaukienė (Kawkowa), Martynas Galminas (Galmin), Adomas Juška (Juszko), Mykolas Matusas (Matusas), Jonas Vaičaitis (Wayczaytis), Laurynas Dumplis (Dumplis), Lileikis (Lileykis), našlė Anužienė (Anužowa), Martynas Varnas (Warnas), posėdininkas Pelčinas (Pelczyn Lawnik) ir Baltramiejus Degutis (Degutis)<ref>Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3765, l. 250. F. SA-3774, l.630.</ref>.
+Mažeikių kaimas nukentėjo per XVIII a. pr. vykusį vidaus ir Šiaurės karą bei 1708-1711 m. marą. 1728 m. liepos 6 d. išlikusiame Viekšnių seniūnijos inventoriuje jau nurodytos kitos pavardės - iš viso 6 kiemai, iš jų du naujokų - Baltramiejus Degutis ir Mykolas Matasas. 1738 m. birželio 17 d. inventoriuje nurodyta 12 Mažeikių kaimo kiemų, kurie privalo dvarui mokėti metinį 125 zlotų ir 26 grašių mokestį. Šiame dokumente surašyti šie žemdirbiai: Kazimiera Mažeikienė (Mažeikowa), našlė Kaukienė (Kawkowa), Martynas Galminas (Galmin), Adomas Juška (Juszko), Mykolas Matusas (Matusas), Jonas Vaičaitis (Wayczaytis), Laurynas Dumplis (Dumplis), Lileikis (Lileykis), našlė Anužienė (Anužowa), Martynas Varnas (Warnas), posėdininkas Pelčinas (Pelczyn Lawnik) ir Baltramiejus Degutis (Degutis)<ref>Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3765, l. 250. F. SA-3774, l.630.</ref>.
-===1868 - 1904 metai===
+=== 1868 - 1904 metai ===
-Teritorijai  apgyvendinti į šiaurę nuo stoties buvo padalyti sklypai. Kiekvienas sklypas išnuomuojamas činšo teisėmis, t.y. 99 metams. Žemę dalino latvių kilmės matininkai, todėl pirmuosius žemės sklypus gavo Liosbergis, Klemberis, Bliumentalis ir kiti latvių tautybės piliečiai <ref>Radžiūnas B. Iš mūsų miesto istorijos // Pergalės vėliava. - P. 3.</ref>.
+Teritorijai apgyvendinti į šiaurę nuo stoties buvo padalyti sklypai. Kiekvienas sklypas išnuomuojamas činšo teisėmis, t.y. 99 metams. Žemę dalino latvių kilmės matininkai, todėl pirmuosius žemės sklypus gavo Liosbergis, Klemberis, Bliumentalis ir kiti latvių tautybės piliečiai <ref>Radžiūnas B. Iš mūsų miesto istorijos // Pergalės vėliava. - P. 3.</ref>.
 m. gegužės 1 d. rusų caro valdžia Mažeikiuose pastatė paminklą Muravjovui, o miestą pavadino jo garbei - Muravjovu.<ref>Žemaičių prietelius. - 1925. - Birž. 7. - P. 3. </ref>.
-===1905 - 1914 metai===
+=== 1905 - 1914 metai ===
 Pirmą kartą Vasario 16-oji Mažeikiuose paminėta 1920-02-16. Iš išlikusių to meto fotonuotraukų galima teigti, kad sukaktis minėta trjose vietose: vidurinėje mokykloje (pastatas išlikęs, dabar Stoties g. 14), turgaus aikštėje ir prie geležinkelio. Galima daryti prielaidą, kad šventė prasidėjo vidurinėje mokykloje, po to buvo keliaujama į turgaus aikštę, buvusią prie Didžiosios (Laisvės) gatvės, o paskui eita prie geležinkelio stoties. Pastaroji vieta Vasario 16-osios rituale išliko per visą tarpukario nepriklausomybės laikotarpį. Iš tuomet buvusio geležinkelio stoties balkono buvo sakomos kalbos. Manoma, kad pirmasis vasario 16-osios minėjimą Mažeikiuose įamžino fotografas [[Motuzas Bonaventūras|Bonaventūras Motuzas]], pirmojo Mažeikių fotografo, knygnešio, visuomenės veikėjo [[Motuzas Jonas|Jono Motuzo]] (1864-1929) sūnus. Didžiausia tikimybė, kad pirmosios valstybinės šventės organizatorius buvo [[Bimba Petras|Petras Bimba]], vidurinės mokyklos Mažeikiuose įkūrėjas, pirmasis jos direktorius. <ref>Ramanauskas V. Pirmoji Vasario 16-osios šventė Mažeikiuose // Santarvė. - 2010. - Vasario 13. - Nr. 18. - P. 3.</ref>.
@@ 45 eilutė: / 45 eilutė: @@
 Pirmoji pačiuose Mažeikiuose atsiradusi švietimo įstaiga - [[Mažeikių cerkvinė mokykla|cerkvinė mokykla]]. Ji pradėjo veikti 1896 metais prie cerkvės pastatytame name (dabar čia yra M. Račkausko gimnazijos sporto salė). Iš pradžių ją lankė daugiau nei 60 mokinių, iš kurių apie 40 buvo katalikų vaikai. Mokykloje mokytoju dirbo Polidovas. Po 1905 m. mokykla turėjo ir lietuviškų vadovėlių, todėl norinčius šiek tiek mokyta skaityti ir lietuviškai. Ši mokykla veikė iki 1915 metų.
-m. pradėjo veikti ir [[Geležinkelio mokykla|geležinkelio mokykla]], kurioje mokėsi daugiausia geležinkeliečių vaikai. Tai buvo žemesnioji pradinė mokykla. Joje lietuviškų pamokų niekada nebūdavo. Ne geležinkeliečių darbuotojų vaikams už mokslą reikėjo brangiai mokėti. Mokytoja dirbo Jadyga Šarafanovič.<ref>Radžiūnas B. Švietimas Mažeikiuose // Pergalės vėliava. - 1989. - Gruod. 5. - Nr. 145.</ref>.1913 m. mokykla buvo dviklasė, joje mokėsi 63 berniukai ir 42 mergaitės. Ji turėjo ir 12 vietų bendrabutį. Moklyklai išlaikyti geležinkelis išleido 7151,52 rub.<ref>Žemaitis L. V. Liepojos-Romnų geležinkelis 1869-1915. - Vilnius, 2005. - P. 147. </ref>.
+m. pradėjo veikti ir [[geležinkelio mokykla]], kurioje mokėsi daugiausia geležinkeliečių vaikai. Tai buvo žemesnioji pradinė mokykla. Joje lietuviškų pamokų niekada nebūdavo. Ne geležinkeliečių darbuotojų vaikams už mokslą reikėjo brangiai mokėti. Mokytoja dirbo Jadyga Šarafanovič.<ref>Radžiūnas B. Švietimas Mažeikiuose // Pergalės vėliava. - 1989. - Gruod. 5. - Nr. 145.</ref>.1913 m. mokykla buvo dviklasė, joje mokėsi 63 berniukai ir 42 mergaitės. Ji turėjo ir 12 vietų bendrabutį. Moklyklai išlaikyti geležinkelis išleido 7151,52 rub.<ref>Žemaitis L. V. Liepojos-Romnų geležinkelis 1869-1915. - Vilnius, 2005. - P. 147. </ref>.
 m. pradžioje mažeikiškiai sueigoje nutarė prašyti Rusijos švietimo vadovybės Mažeikiuose atidaryti progimanziją, kurioje būtų dėstoma ir lietuvių kalba. Gyventojai patys įsipareigojo išlaikyti lietuvių kalbos mokytoją ir jam mokėti per metus po vieną kapeiką nuo turimos žemės dešimtins - t. y. iš viso 1,5 tūkst. rub. per metus. Sužinoję apie tokį nutarimą viekšniškiai panoro, kad progimanzija būtų ne Mažeikiuose, o [[Viekšnių gimnazija|Viekšniuose]]<ref>Šidlauskas D. Mažeikiai // Vilniaus žinios. - 1908. - Nr. 270.</ref>. Kauno mokyklų direkcija sutiko Viekšnių valsčiuje atidaryti ne progimnaziją, bet naujo tipo miesto mokyklą. Direkcijos siūlymą svarstė Viekšnių valsčiaus atstovų sueiga. Balsų dauguma 1908 m. rudenį nutarta prašyti miesto mokyklą atidaryti Viekšniuose<ref>Mažeikiai // Viltis. - 1908. - Nr. 148.</ref>. 1910 m. į Mažeikius atvyko Kauno gubernijos mokyklų direkcijos inspektorius ir pasiūlė čia atidaryti švietimo ministerijos išlaikomą vienaklasę arba dviklasę mokyklą ir kad tokiai mokyklai skirtų paramą. Mažeikių miesto sueiga neidele balsų persvara atsisakė valdinės ministerijos išlaikomos mokyklos, nes jau veikė „Saulės" draugijos lietuviška mokykla<ref>Jaunutis. Mažeikiai // Viltis. - 1910. - Nr. 124.</ref>. Vis dėlto 1911 m. pavasarį vienaklasė ministerijos mokykla Mažeikiuose buvo atidaryta.
@@ 80 eilutė: / 80 eilutė: @@
 * [[Mažeikių geležinkelio stotis|Geležinkelio stotis]] Stoties g. 1, miesto centrinėje dalyje, prie geležinkelio. 1876 m. buvo pastatyta geležinkelio stotis. Iki I-ojo pasaulinio karo pristatyti abu stoties pastato fligeliai. 1901-1915 m. stotis buvo pavadinta Muravjovu. Stotis susijusi ir su istoriniais įvykiais. Stoties restorane pulkininkas Bermontas-Avalovas pakeltas į generolus. Stotyje vyko Lietuvos Prezidento Antano Smetonos susitikimas su apskrities savanoriais. Tarpukario metais stoties aikštėje vykdavo Vasario 16-osios minėjimai. Vyko laisvės gynėjų susirėmimai su Mažeikių kuopa ir raudonaisiais latvių šauliais. MC 28264, S 890. 2003-12-31 įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą.
 * Namas Stoties g. 16, šalia geležinkelio stoties, geležinkelio linijos šiaurės rytų pusėje. Šiame name gimė lietuvių poetas [[Nagys Henrikas|Henrikas Nagys]] (1920-1996) ir poetė [[Liūnė Sutema|Zinaida Nagytė-Katiliškienė-Liūnė Sutema]] (g. 1927-07-05). MC 12991, S 853. 1993-06-23 įrašytas į istorijos paminklų sąrašą.
-* Pastatas Stoties g. 22, šalia geležinkelio stoties. Susiję su geležinkelių Lietuvoje statybos pradžia ir 1919 m. Lietuvos nepriklausomos valstybės kūrimu - čia buvo karo komendantūra. Joje dirbo gen. leit. [[Plechavičius Povilas|Povilas Plechavičius]] (1890-1973). MC 2397, S 854.  1992-04-28 įrašytas į istorijos paminklų sąrašą.
+* Pastatas Stoties g. 22, šalia geležinkelio stoties. Susiję su geležinkelių Lietuvoje statybos pradžia ir 1919 m. Lietuvos nepriklausomos valstybės kūrimu - čia buvo karo komendantūra. Joje dirbo gen. leit. [[Plechavičius Povilas|Povilas Plechavičius]] (1890-1973). MC 2397, S 854. 1992-04-28 įrašytas į istorijos paminklų sąrašą.
 * Pastatas Stoties g. 32, šalia geležinkelio stoties. Stilius būdingas carinės Rusijos geležinkeliečių architektūrai. MC 11023, S 855. 1992-09-14 įrašytas į istorijos paminklų sąrašą.
 * Banko pastatas, Laisvės/P. Vileišio g. 9/4. Mūrinis, dviejų aukštų su rūsiu, kampinės-simetrinės kompozicijos pastatas, past. 1939 m. (architektas [[Songaila Mykolas|M. Songaila]]). Dabar šiame pastate įsikūręs AB DnB NORD banko Mažeikių skyrius. MC 2412, S 852. 1992-05-04 įrašytas į istorijos paminklų sąrašą.
@@ 88 eilutė: / 88 eilutė: @@
 * Kapinės, kuriose palaidoti tarybiniai kariai. 1993-02-13 įrašytos į istorijos paminklų sąrašą. MC 11022 I V424.<ref>Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 68.</ref>.
-==Galerija ==
+== Galerija ==
 <gallery>
 Vaizdas:H.Nagio namas.MKE.2006-02-28.jpg|Namas Stoties g. 16
@@ 108 eilutė: / 108 eilutė: @@
 Katalikai ilgą laiką savo maldos namų neturėjo, todėl religinius reikalus turėjo atlikti Viekšniuose, Tirkšliuose ir leckavoje, kur veikė katalikiškos parapijos. Pažangioji miesto visuomenė pradėjo reikalauti, kad mieste būtų pastatyta bažnyčia. Ypač tam priešinosi Viekšnių klebonas. 1904 m. gautas leidimas privačiame name įrengti ne bažnyčią, bet koplyčią. Gavus vietos gyventojų paramą, tame name padidintos patalpos, o 1906 m. perstatyta ir atidaryta pirmoji miesto katalikų bažnyčia, kuri 1906 m. spalio 8 dieną pašventina. Kunigu pradėjo dirbti Pranciškus Meškauskas. Ši bažnyčia veikė iki 19??
 Šiaurinėje miesto dalyje, kurioje buvo sutelkta pati didžiausia miesto gyventojų dalis, visas ūkinis ir kultūrinis gyvenimas turėjo melstis eiti per geležinkelį į bažnyčią, kuri buvo ankšta ir netenkino mažeikiškių poreikių. Todėl architektas Žemkalnis 193 suprojektavo naują didelę mūrinę bažnyčia. Jos statyba prasidėjo 1933.
 m. mikrorajone, šalia kultūros centro, pastatyta antroji katalikų bažnyčia - Šv. Pranciškaus Asyžiečio.
@@ 128 eilutė: / 128 eilutė: @@
 [[Vaizdas:Ventos gatve1.MKE.2008-10-05.jpg|thumb|right|230px|[[Ventos gatvė]]]]
 [[Vaizdas:Baznycios g.MKE.jpg|thumb|right|230px|[[Bažnyčios gatvė]]]]
-[[Vaizdas:Stoties gatve. MKE.jpg|thumb|right|230px|Mažeikiai. XX a. pr. Stoties, dabar [[Vasario 16-osios gatvė|Vasario 16-osios gatvė]]]]
+[[Vaizdas:Stoties gatve. MKE.jpg|thumb|right|230px|Mažeikiai. XX a. pr. Stoties, dabar [[Vasario 16-osios gatvė]]]]
 [[Vaizdas:Laisves g.MKE,1936 m..jpg|thumb|right|230px|[[Laisvės gatvė|Laisvės g.]] 1936 m.]]
 XIX a. 8-ajame dešimtmetyje susidarė dvi pirmosios Mažeikių miesto gatvės: dabartinė [[Vasario 16-osios gatvė|Vasario 16-osios]] (iš pradžių vadinosi Stoties)- ne visai statmenai atsišakojusi nuo Viekšnių-Leckavos kelio į geležinkelio stotį, ir dabartinė [[Laisvės gatvė|Laisvės]], sutapusi su tuo keliu. 1895 m. abi šios gatvės išgrįstos.
-XX a. pr. pietinėje dalyje, už geležinkelio, Mažeikių kaimo laukuose, pradėjo formuotis nauja gatvė, kuri vėliau vadinosi S. Daukanto (dabar Vyšnių gatvė, o nuo sankryžos su Naftininkų gatve - S. Daukanto gatvė). Šios gatvės pietinėje pusėje 1905 m. pastatyta pirmoji Mažeikių bažnyčia. Prie šios bažnyčios 1907 m. „Saulės" draugija įsteigė lietuvišką mokyklą.  Tai iš dalies paskatino pietinės miestelio dalies gatvių plėtotę: ėmė formuotis [[Bažnyčios gatvė|Bažnyčios]] ir gretimos gatvelės: Saulės, Siauroji, Mažoji (dabartinė J. Vaičkaus), Vandens, Daržų. Šios gatvės formavo gana taisyklingą tinklą.
+XX a. pr. pietinėje dalyje, už geležinkelio, Mažeikių kaimo laukuose, pradėjo formuotis nauja gatvė, kuri vėliau vadinosi S. Daukanto (dabar Vyšnių gatvė, o nuo sankryžos su Naftininkų gatve - S. Daukanto gatvė). Šios gatvės pietinėje pusėje 1905 m. pastatyta pirmoji Mažeikių bažnyčia. Prie šios bažnyčios 1907 m. „Saulės" draugija įsteigė lietuvišką mokyklą. Tai iš dalies paskatino pietinės miestelio dalies gatvių plėtotę: ėmė formuotis [[Bažnyčios gatvė|Bažnyčios]] ir gretimos gatvelės: Saulės, Siauroji, Mažoji (dabartinė J. Vaičkaus), Vandens, Daržų. Šios gatvės formavo gana taisyklingą tinklą.
-XX a. pr. vietos inteligentai  išgirdę, kad caras žada gatvėms duoti rusiškus pavadinimus, nutarė jas pavadinti lietuviškai. Susidarė komisija, kurios sudėtyje buvo mokytojas Opulskis, vargonininkas [[Pukevičius Karolis|K. Pukevičius]], St. Šeirys, J. Montvydas, parinko kelių mieste susiformavusių gatvių pavadinimus: Saulės, Bažnyčios, Kapų, Gedimino. Tada buvo padarytos ir prie namų prikaltos medinės lentelė su lietuviškais gatvių pavadinimais <ref>Plastinina B. Prisiminimai apie Bažnyčios gatvę užrašyti daugiau negu prieš šimtmetį // Santarvė. - 2008. - Gegužės 3. - nr. 49. - P. 4.</ref>.
+XX a. pr. vietos inteligentai išgirdę, kad caras žada gatvėms duoti rusiškus pavadinimus, nutarė jas pavadinti lietuviškai. Susidarė komisija, kurios sudėtyje buvo mokytojas Opulskis, vargonininkas [[Pukevičius Karolis|K. Pukevičius]], St. Šeirys, J. Montvydas, parinko kelių mieste susiformavusių gatvių pavadinimus: Saulės, Bažnyčios, Kapų, Gedimino. Tada buvo padarytos ir prie namų prikaltos medinės lentelė su lietuviškais gatvių pavadinimais <ref>Plastinina B. Prisiminimai apie Bažnyčios gatvę užrašyti daugiau negu prieš šimtmetį // Santarvė. - 2008. - Gegužės 3. - nr. 49. - P. 4.</ref>.
-XX a. II deš. šiaurinė miesto dalis jau buvo gana tankiai apstatyta; be dviejų pagrindinių gatvių, prie kurių stovėjo svarbiausieji pastatai (tarp jų ir keli mūriniai dviaukšiai), buvo susidarę šalutinių gatvelių: Šiaulių bei Škurlių gatvės, vėlesnių [[Didžioji gatvė|Didžiosios]] ir mažosios [[Kankinių gatvė|Kankinių]] gatvių užuomazgos. Tarp Laisvės gatvės ir abipus lygegrečios su ja [[Laižuvos gatvė|Laižuvos gatvės]] (šiaurės rytų pusėje) buvo numatyta keturkampė [[turgaus aikštė]]. Nuo geležinkelio į Rygą ribojo naujai išvesta lygegrečiai su begiais Mintaujos gatvė. Tarp abiejų geležinkelio linijų buvo išskirta 100 sklypų. Čia, į šiaurę nuo Vytauto gatvės, suplanuotos lygegriačios su ja bei statmenos jai Pušyno, Didžioji ir Mažoji gatvės.
+XX a. II deš. šiaurinė miesto dalis jau buvo gana tankiai apstatyta; be dviejų pagrindinių gatvių, prie kurių stovėjo svarbiausieji pastatai (tarp jų ir keli mūriniai dviaukšiai), buvo susidarę šalutinių gatvelių: Šiaulių bei Škurlių gatvės, vėlesnių [[Didžioji gatvė|Didžiosios]] ir mažosios [[Kankinių gatvė|Kankinių]] gatvių užuomazgos. Tarp Laisvės gatvės ir abipus lygegrečios su ja [[Laižuvos gatvė]]s (šiaurės rytų pusėje) buvo numatyta keturkampė [[turgaus aikštė]]. Nuo geležinkelio į Rygą ribojo naujai išvesta lygegrečiai su begiais Mintaujos gatvė. Tarp abiejų geležinkelio linijų buvo išskirta 100 sklypų. Čia, į šiaurę nuo Vytauto gatvės, suplanuotos lygegriačios su ja bei statmenos jai Pušyno, Didžioji ir Mažoji gatvės.
 m. Mažeikių mieste jau buvo 76 gatvės, 33,7 km. ilgio, iš jų tik 7 (1,9-5,7 proc.)- grįstos. 1936 m. mieste buvo 71 gatvė, bendras visų gatvių ilgis - virš 35 km. <ref> Vakarai. - 1936. - Gruodžio 10. - Nr. 287. - P. 4.</ref>.
-Po I pasaul karo lygiagrečiai Laisvės gatvei šiaurinėje dalyje formavosi [[Basanavičiaus gatvė|Basanavičiaus gatvė]]. 1931 m. pavasarį pagal kauniečio architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą čia pradėta statyti nauja katalikų bažnyčia. Kvartale tarp Basanavičiaus ir Birutės gatvių, šalia Kankinių gatvės iškilusi bažnyčia žymėjo Pirmojo pasaulinio karo ir nepriklausomybės kovų metu nužudytųjų miesto gyventojų mirties vietą.
+Po I pasaul karo lygiagrečiai Laisvės gatvei šiaurinėje dalyje formavosi [[Basanavičiaus gatvė]]. 1931 m. pavasarį pagal kauniečio architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą čia pradėta statyti nauja katalikų bažnyčia. Kvartale tarp Basanavičiaus ir Birutės gatvių, šalia Kankinių gatvės iškilusi bažnyčia žymėjo Pirmojo pasaulinio karo ir nepriklausomybės kovų metu nužudytųjų miesto gyventojų mirties vietą.
 m. sudarytas Mažeikių miesto planas su gatvių tinklo papildimu (inžinieriai Lelis ir Bucevičius), kuriame pateikta siūlymų esamas gatves tiesti bei platinti, tiesti naujas ir pan. Tačiau šis planas nebuvo patvirtintas. Plane numatyti įvairiausi pertvarkymai 20 - yje gatvių ir skersgatvių (Vytauto, Miško, Geležinkelio, Kalnėnų, Ventos, Mažojoje, Saulės, Jurgio, Mažojoje, Vandens didžiojoje, Vandens, Gedimino, Daukanto, Bažnyčios, Mažojoje antrojoje, Kapų, Daukšos mažojoje, Geidžių, Lauko, Tirkšlių ir Danielio).
@@ 147 eilutė: / 147 eilutė: @@
 XX. IV deš. šiaurinė miesto dalis buvo bent du kartus didesnė už pietinę ir rytinę. Jos gatvių tinklas formavo įvairaus dydžio, daugiausia taisykingus kvartalas. 1939 m. mieste buvo 71 gatvė, 25 km ilgio (mažiau nei 1928 m., matyt, todėl, kad anksčiau jam buvę priskirtos ir Mažeikių kaimo gatvės). 1939 m. visos centrinės gatvės išgrįstos.
-=== Gatvių pavadinimai===
+=== Gatvių pavadinimai ===
 Apie Mažeikių gatvių pavadinimus išsamių tyrimų nėra, išskyrus pažintinio pobūdžio mokinių rašinius, skirtus kraštotyrai. Anksčiau sprendimus dėl gatvių pavadinimų priimdavo miesto taryba. 1973 m. buvo patvirtinti 102 gatvių vardai. Devintame dešimtmetyje buvo keičiami kai kurių gatvių pavadinimai, kaip neatitinkantys laiko dvasios (K. Požėlos, J. Garelio, M. Melnikaitės, V. Kapsuko ir kt.). Mieste yra gatvių, kurių pavadinimai vaizdingi, išraiškingai skambantys bei keliantys teigimas emocijas - Lakštingalų, Žibučių, Lelijų, Šaltinėlio, Tylioji, Žalioji. Dabartiniu metu gatvių vardų sematinis vaizdas toks: nemaža vardų, kilusių iš kitų vietų, dažniausiai gyvenviečių: Vilniaus, Klaipėdos, Skuodo, Sedos, Laižuvos, Viekšnių, Židikų, Ukrinų (buvo ir Šiaulių gatvė, bet dabar prijungta prie Žemaitijos gatvės).
@@ 174 eilutė: / 174 eilutė: @@
 XIX a. pab. - XX a. pr. Mažeikiuose atsirado pirmosios pramonės įmonės. Iš Viekšnių atvykęs Mecas 1897 m. įsteigė kavos gamyklėlę, o sekančiais metais nedidelį degtukų šiaudelių fabriką. Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse Meco įmonės turėjo daugiau kaip 60 darbininkų. Degtukų šiaudelių fabrikas du kartus degė ir todėl dirbo su pertarukomis. 1902 m. Janulis įsteigė skardos dirbinių dirbtuvę. Joje dirbo 5 darbininkai.
-m. Mažeikiuose pradėjo veikti degtukų fabrikas <ref> Žemaičių prietelius. - 1930. - Nr. 2.</ref>. 1934 m. J. Gricius atidarė kavos dirbtuves, kuriose gamino aukštos kokybės kavą <ref>Rytas. - 1934. - Nr. 33.</ref>,1936 m. Ramanauskaitė - audyklą su moderniškomis staklėmis. Be to, mieste veikė keturios odų apdirbimo dirbtuvės, dar viena įsteigta pas J. Šiuipį Naikių k. <ref>Vakarai. - 1936. - Nr. 33.</ref>. XX a. IV deš. mieste pradėjo augti pramonė. Atsirado [[Mažeikių linų fabrikas|linų apdirbimo fabrikas]], lietuviai broliai Šadauskai įkūrė didelę alaus gamybos įmonę. Tuo metu buvo žinomos Adolfo Janulio skardos dirbinių įmonė, kelios baldų gamybos įmonės. 1940 m. Mažeikiuose veikė jau 26 įvairios pramonės įmonės, be jau minėtų, tai - molinių puodų, koklių fabrikai, pieninė, 4 lentpjūvės, malūnas, skerdykla, elektros jėgainė, odos gaminių dirbtuvė, mezgykla, karšykla<ref>Plastinina B. Ilgai statyti ir atstatinėti Mažeikiai // Santarvė. - 2008. - Saus. 21. - Nr. 11. - P. 7.</ref>. 1941-1944 m. miestas stipriai nukentėjo. Daugiau kaip pusė gyvenamųjų namų ir pramonės įmonių virto griuvėsiais. 1945 m. buvo steigiamas avalynės fabrikas. Netrukus buvo atkurta alaus darykla, kuri tapo Šiaulių „Gubernijos" alaus kombinato Mažeikių filialu. Pradėjo veikti ir linų fabrikas, kuriame tada tebuvo tik keliolikos žmonių brigada, vijusi virves. Po karo išsiplėtė ir gamybą atnaujino [[Mažeikių baldų fabrikas|baldų fabrikas]]. 1959 m. pradėjo veikti [[Elektrotechnikos gamykla|J. Garelio eletrotechnikos gamykla]], 1969 m. pabaigoje - [[Kompresorių gamykla|kompresorių gamykla]]. 1971 m. naujajame miesto mikrorajone pastatytas Sviesto gamyklos naujasis korpusas.
+m. Mažeikiuose pradėjo veikti degtukų fabrikas <ref> Žemaičių prietelius. - 1930. - Nr. 2.</ref>. 1934 m. J. Gricius atidarė kavos dirbtuves, kuriose gamino aukštos kokybės kavą <ref>Rytas. - 1934. - Nr. 33.</ref>,1936 m. Ramanauskaitė - audyklą su moderniškomis staklėmis. Be to, mieste veikė keturios odų apdirbimo dirbtuvės, dar viena įsteigta pas J. Šiuipį Naikių k. <ref>Vakarai. - 1936. - Nr. 33.</ref>. XX a. IV deš. mieste pradėjo augti pramonė. Atsirado [[Mažeikių linų fabrikas|linų apdirbimo fabrikas]], lietuviai broliai Šadauskai įkūrė didelę alaus gamybos įmonę. Tuo metu buvo žinomos Adolfo Janulio skardos dirbinių įmonė, kelios baldų gamybos įmonės. 1940 m. Mažeikiuose veikė jau 26 įvairios pramonės įmonės, be jau minėtų, tai - molinių puodų, koklių fabrikai, pieninė, 4 lentpjūvės, malūnas, skerdykla, elektros jėgainė, odos gaminių dirbtuvė, mezgykla, karšykla<ref>Plastinina B. Ilgai statyti ir atstatinėti Mažeikiai // Santarvė. - 2008. - Saus. 21. - Nr. 11. - P. 7.</ref>. 1941-1944 m. miestas stipriai nukentėjo. Daugiau kaip pusė gyvenamųjų namų ir pramonės įmonių virto griuvėsiais. 1945 m. buvo steigiamas avalynės fabrikas. Netrukus buvo atkurta alaus darykla, kuri tapo Šiaulių „Gubernijos" alaus kombinato Mažeikių filialu. Pradėjo veikti ir linų fabrikas, kuriame tada tebuvo tik keliolikos žmonių brigada, vijusi virves. Po karo išsiplėtė ir gamybą atnaujino [[Mažeikių baldų fabrikas|baldų fabrikas]]. 1959 m. pradėjo veikti [[Elektrotechnikos gamykla|J. Garelio eletrotechnikos gamykla]], 1969 m. pabaigoje - [[kompresorių gamykla]]. 1971 m. naujajame miesto mikrorajone pastatytas Sviesto gamyklos naujasis korpusas.
 == Literatūra ==
 * Mažeikiai - fotografijoje: fotomenininkų seminaro fotoalbumas / sudaryt. Jonas Strazdauskas, Angelė Rupkutė. - Mažeikiai, 1998. - 18 p.
 * Strazdauskas J. Mažeikiai: [fotoalbumas]. - Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2004. - 48 p. ISBN 9986-31-121-7.
-* Mažeikiai: praeitis, dabartis ir perspektyvos: konferencijos, įvykusios 1996 m. kovo 2-3 d. medžiaga / sudarė: Alvydas Nikžentaitis, Angelė Rupkutė. - Klaipėda: Klaipėdos universiteto l-kla, 1997. - 158 p. ISBN 9986505526.
+* Mažeikiai: praeitis, dabartis ir perspektyvos: konferencijos, įvykusios 1996 m. kovo 2-3 d. medžiaga / sudarė: Alvydas Nikžentaitis, Angelė Rupkutė. - Klaipėda: Klaipėdos universiteto l-kla, 1997. - 158 p. ISBN 9986-505-52-6.
 * Mažeikių rajonas: [istorija, kultūros paveldas, verslas]. - Kaunas: Artivija, 2003. - 59 p. ISBN 9955-556-08-0.
 * Laurinavičius J. Mažeikių eskizai: išvykos, susitikimai, prisiminimai. - Kaišiadorys: Gija, 2001. - 84 p. ISBN 9955-9319-9-X.
 * Strazdauskas J. Mažeikių kraštas: [peizažai] / fotografijos Jono Strazdausko. - Mažeikiai: Mažeikių rajono kultūros rėmimo fondas, 2000. - 25 atsk. spalv. atv. aplanke.
 * Strazdauskas J. Mažeikių kraštas: [istorijos, kultūros atspindžiai fotografijose] / fotogr. Jonas Strazdauskas. - Mažeikiai : Mažeikių rajono kultūros rėmimo fondas, 2000. - 25 atsk. spalv. atv. aplanke.
 {{reflist}}
 == Nuorodos ==
-*[http://www.mazeikiai.lt/ Mažeikių rajono savivaldybės tinklapis]
+* [http://www.mazeikiai.lt/ Mažeikių rajono savivaldybės tinklapis]
-*[http://www.mazeikieciai.lt/ Mažeikiečiai.lt - Mažeikių naujienų ir informacijos portalas]
+* [http://www.mazeikieciai.lt/ Mažeikiečiai.lt - Mažeikių naujienų ir informacijos portalas]
-*[http://mazeikiu.info/ Mažeikių info - krašto informacinis portalas]
+* [http://mazeikiu.info/ Mažeikių info - krašto informacinis portalas]
-[[Kategorija: Mažeikiai]]
+[[Kategorija:Mažeikiai]]

Mažeikiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Mažeikiai (žiūrėti kodą)

18:56, 2 gruodžio 2013 versija

Naršymo meniu

Paieška