Mažeikių vaistinės: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
20 baitų pašalinta ,  18:55, 2 gruodžio 2013
S
robotas: smulkūs taisymai
S (robotas: smulkūs taisymai)
 
7 eilutė: 7 eilutė:
== Istorija ==
== Istorija ==


1887 m. Mažeikiuose laisvai praktikuojantis gydytojas Rygos vokietis Otto Losberg, prie stoties savo giminaičio pastatytame dviejų aukštų name (vėliau Bliumentalio viešbutis) gavo ledimą atidaryti vaistinę. Vaistinės pirmasis vedėjas buvo provizoriaus padėjėjas Pavel Pancer, vėliau - provizorė Losberg. 1910 m. iš Losbergų vaistinę nupirko provizoriaus padėjėjas Dovydas Švabas. Vaistinė perkelta į naujas patalpas N. 179 prie [[Laisvės gatvė|Laisvės gatvės]] ir pavadinta „I-oji vaistinė D. Švabo". Taip ji vadinosi ir vėliau, nors savininkais buvo ir kiti. 1937 m. vaistinę nupirko chemikas-vaistininkas Šalomas Jokubas Kaganskis su žmona chemike-vaistininke Šorė Rimanaite. 1900 m. Rusijos žydas Izarovas Mažeikiuose (tada dar Muravjove") atidarė vaistų sandėlį (magaziną), kur urmu buvo prekiaujama vaistais, parfumerija, fotografijos prekėmis, aliejiniais ir sausais dažais. Prasidėjus I-am pasauliniui karui Izarovas išvažiuodamas iš Mažeikių savo vaistų sandėlį pigia kaina perleido Bronislavai Teresaitei (pirmojo Mažeikių bažnyčios kunigo Meškausko giminaitei). Per I-mą pasaulinį karą vaistų sandėlio veikla buvo sustabdyta, nes nebuvo galima atsivežti naujų prekių ir keitėsi pinigai. Likusius vaistus ir kosmetiką B. Teresaitė išsaugojo pokario metams.  
1887 m. Mažeikiuose laisvai praktikuojantis gydytojas Rygos vokietis Otto Losberg, prie stoties savo giminaičio pastatytame dviejų aukštų name (vėliau Bliumentalio viešbutis) gavo ledimą atidaryti vaistinę. Vaistinės pirmasis vedėjas buvo provizoriaus padėjėjas Pavel Pancer, vėliau - provizorė Losberg. 1910 m. iš Losbergų vaistinę nupirko provizoriaus padėjėjas Dovydas Švabas. Vaistinė perkelta į naujas patalpas N. 179 prie [[Laisvės gatvė]]s ir pavadinta „I-oji vaistinė D. Švabo". Taip ji vadinosi ir vėliau, nors savininkais buvo ir kiti. 1937 m. vaistinę nupirko chemikas-vaistininkas Šalomas Jokubas Kaganskis su žmona chemike-vaistininke Šorė Rimanaite. 1900 m. Rusijos žydas Izarovas Mažeikiuose (tada dar Muravjove") atidarė vaistų sandėlį (magaziną), kur urmu buvo prekiaujama vaistais, parfumerija, fotografijos prekėmis, aliejiniais ir sausais dažais. Prasidėjus I-am pasauliniui karui Izarovas išvažiuodamas iš Mažeikių savo vaistų sandėlį pigia kaina perleido Bronislavai Teresaitei (pirmojo Mažeikių bažnyčios kunigo Meškausko giminaitei). Per I-mą pasaulinį karą vaistų sandėlio veikla buvo sustabdyta, nes nebuvo galima atsivežti naujų prekių ir keitėsi pinigai. Likusius vaistus ir kosmetiką B. Teresaitė išsaugojo pokario metams.  


Pasibaigus 1914 metų karui, Bronislava Teresaitė, susiradusi seną provizorių Antaną Gritę, 1918 m. gavo leidimą atidaryti Mažeikiuose antrą vaistinę prie stoties, tame name, kur buvo buvusi pirmoji Losbergių vaistinė ir Teresaitės „vaistų magazinas". Sunaudojusi visas vaistų ir parfumerijos atsargas, B. Teresaitė jau nebegalėjo samdytis daugiau darbuotojų. 1920 m. ten perėjo dirbti Morta Molaitė-Varniennė, atvažiavusi iš Šilalės vaistinės, kur buvo jau du metus dirbusi. 1922 m. Morta Molaitė išsikėlė į [[Viekšnių vaistinė|Viekšnių vaistinę]] pas provizorių [[Aleksandravičius Juozas|Juozą Aleksandravičių]].
Pasibaigus 1914 metų karui, Bronislava Teresaitė, susiradusi seną provizorių Antaną Gritę, 1918 m. gavo leidimą atidaryti Mažeikiuose antrą vaistinę prie stoties, tame name, kur buvo buvusi pirmoji Losbergių vaistinė ir Teresaitės „vaistų magazinas". Sunaudojusi visas vaistų ir parfumerijos atsargas, B. Teresaitė jau nebegalėjo samdytis daugiau darbuotojų. 1920 m. ten perėjo dirbti Morta Molaitė-Varniennė, atvažiavusi iš Šilalės vaistinės, kur buvo jau du metus dirbusi. 1922 m. Morta Molaitė išsikėlė į [[Viekšnių vaistinė|Viekšnių vaistinę]] pas provizorių [[Aleksandravičius Juozas|Juozą Aleksandravičių]].


1923 m. „B. Teresaitės ir A. Gritės vaistinė" persikėlė į naujas, erdvias patalpas Laisvės g. Nr. 34, suremontuotame name, kur antrame aukšte buvo vedėjos butas. 1926 m. vedėjas provizorius Gritė staiga mirė, B. Teresaitė savo vaistinę pardavė provizoriaus padėjėjui Šmueliui Meerovičiui, buvusiam Raudondvario (Kauno apskr.) vaistinės savininkui. Vaistinė perkelta į naujas patalaps, Stoties ir Laisvės gatvių kampiniame pastate, ir pavadinta „Centralinė vaistinė Meerovičiaus".
1923 m. „B. Teresaitės ir A. Gritės vaistinė" persikėlė į naujas, erdvias patalpas Laisvės g. Nr. 34, suremontuotame name, kur antrame aukšte buvo vedėjos butas. 1926 m. vedėjas provizorius Gritė staiga mirė, B. Teresaitė savo vaistinę pardavė provizoriaus padėjėjui Šmueliui Meerovičiui, buvusiam Raudondvario (Kauno apskr.) vaistinės savininkui. Vaistinė perkelta į naujas patalaps, Stoties ir Laisvės gatvių kampiniame pastate, ir pavadinta „Centralinė vaistinė Meerovičiaus".


1933 m. Š. Meerovičius vaistinę pardavė Švarcienei, kurios vyras Bencijonas Švarcas buvo provizoriaus padėjėjas, bet vaistinės vedėjas turėjo samdytis provizorių. Nuo 1935 m. vaistinės vedėju buvo Naftalis Lapianskis (1941 m. kartu su kitais Mažeikių apskrities žydais buvo sušaudytas pavenčiuose). 1941 m. vaistinės baldai buvo perduoti Andrejavo vaistinei, kuri buvo sudegusi
1933 m. Š. Meerovičius vaistinę pardavė Švarcienei, kurios vyras Bencijonas Švarcas buvo provizoriaus padėjėjas, bet vaistinės vedėjas turėjo samdytis provizorių. Nuo 1935 m. vaistinės vedėju buvo Naftalis Lapianskis (1941 m. kartu su kitais Mažeikių apskrities žydais buvo sušaudytas pavenčiuose). 1941 m. vaistinės baldai buvo perduoti Andrejavo vaistinei, kuri buvo sudegusi


=== Mažeikių savivaldybės vaistinė 1924-1925 m.===
=== Mažeikių savivaldybės vaistinė 1924-1925 m. ===


1924 m. Mažeikių apskrities savivaldybė įsteigė uždarą vaistinę ligoninei, kad šiai nereikėtų vaistų imti iš privačių vaistinių. Vedėjas buvo provizorius Pranas Girdenis, o padėjėjai Gustavas Peržinskis ir Vladas Medekša. Po metų vaistinė buvo pertvarkyta ir atidaryta visuomenei 1925 m. liepos 1 d. ir tapo Savivaldybės vaistine. Be šios vaistinės tuo metu veikė dar dvi privačios vaistinės. Ši vaistinė veikė dieną ir naktį, joje buvo įvestas naktinis budėjimas.<ref>V. N. Mažeikių apskrities savivaldybės darbų ir jos įstaigų apžvalga // Savivaldybė. - Kaunas, 1931. - Nr. 12. - P. 28.</ref>. Vaistinės vedėju buvo provizorius Budrikis, o padėjėjais Breimeris ir Galvydis, o kai šis mirė - provizoriaus padėjėjas Vincas Gargasas. Ligoninei vaistus gamino provizoriaus padėjėjas Peržinskis. Vaistinės sanitarė buvo Milda Danenbergaitė-Sakalauskienė. Ši per dešimt metų vaistinėje praėjo ir fasuotojos, ir asistentės praktiką. Vėliau vaistinės sanitarė buvo Aleksandra Jucevičiūtė, o mokinė - Olimpija Muronaitė, kuri, atlikusi vaistinėje praktiką, išvažiavo į Kauną įsigyti provizorius padėjėjo pažymėjimo.
1924 m. Mažeikių apskrities savivaldybė įsteigė uždarą vaistinę ligoninei, kad šiai nereikėtų vaistų imti iš privačių vaistinių. Vedėjas buvo provizorius Pranas Girdenis, o padėjėjai Gustavas Peržinskis ir Vladas Medekša. Po metų vaistinė buvo pertvarkyta ir atidaryta visuomenei 1925 m. liepos 1 d. ir tapo Savivaldybės vaistine. Be šios vaistinės tuo metu veikė dar dvi privačios vaistinės. Ši vaistinė veikė dieną ir naktį, joje buvo įvestas naktinis budėjimas.<ref>V. N. Mažeikių apskrities savivaldybės darbų ir jos įstaigų apžvalga // Savivaldybė. - Kaunas, 1931. - Nr. 12. - P. 28.</ref>. Vaistinės vedėju buvo provizorius Budrikis, o padėjėjais Breimeris ir Galvydis, o kai šis mirė - provizoriaus padėjėjas Vincas Gargasas. Ligoninei vaistus gamino provizoriaus padėjėjas Peržinskis. Vaistinės sanitarė buvo Milda Danenbergaitė-Sakalauskienė. Ši per dešimt metų vaistinėje praėjo ir fasuotojos, ir asistentės praktiką. Vėliau vaistinės sanitarė buvo Aleksandra Jucevičiūtė, o mokinė - Olimpija Muronaitė, kuri, atlikusi vaistinėje praktiką, išvažiavo į Kauną įsigyti provizorius padėjėjo pažymėjimo.  


1930 m. vaistinę perkėlė į apskrities Savivaldybės namą Laisvės g. Nr.34, kur viršuje (2 aukšte) buvo įsteigta ir kino salė - o apačioje - vaistinė, kuri ten išbuvo apie 30 metų.
1930 m. vaistinę perkėlė į apskrities Savivaldybės namą Laisvės g. Nr.34, kur viršuje (2 aukšte) buvo įsteigta ir kino salė - o apačioje - vaistinė, kuri ten išbuvo apie 30 metų.
25 eilutė: 25 eilutė:
Provizorius P. Šimkūnas Mažeikių savivaldybės vaistinėjė vedėju buvo iki 1936 m. sausio 1 d., nes grįžo atgal į Tauragnus, kur turėjo savo kaimo vaistinę. Ten jis ir žuvo, ant vaistinės slenksčio, bomborduojant per karą Tauragnus.  
Provizorius P. Šimkūnas Mažeikių savivaldybės vaistinėjė vedėju buvo iki 1936 m. sausio 1 d., nes grįžo atgal į Tauragnus, kur turėjo savo kaimo vaistinę. Ten jis ir žuvo, ant vaistinės slenksčio, bomborduojant per karą Tauragnus.  


1936 m. sausio mėn. į vaistinę vedėju atvyko iš Klaipėdos krašto krašto provizorius, tautininkas Antanas Butikas, kuris Klaipėdos krašte turėjo vaistinę, bet subankrutavo ir vaistinę turėjo parduoti. 1941 m. birželio 15 d. A. Butikas išvežtas į Sibirą, ten ir mirė.  
1936 m. sausio mėn. į vaistinę vedėju atvyko iš Klaipėdos krašto krašto provizorius, tautininkas Antanas Butikas, kuris Klaipėdos krašte turėjo vaistinę, bet subankrutavo ir vaistinę turėjo parduoti. 1941 m. birželio 15 d. A. Butikas išvežtas į Sibirą, ten ir mirė.  


1935 m. liepos 20 d. vaistinę, 1 metų privalomai praktikai atlikti, įstojo farmacininkė [[Motuzaitė Eugenija|Eugenija Motuzaitė]], kuri, atlikusi praktiką, po metų liko dirbti Savivaldybės vaistinėje receptore. Į vaistinę mokine įstojo Eufemija Kazakevičiūtė, kuri, atlikusi, mokinės praktiką, Kaune išlaikė egzaminus į provizoriaus padėjėjus ir grįžo dirbti asistente į vaistinę, ištekėjo už vietinio vokiečio Ilterio sūnaus, 1939 m. repatrijavo į Vokietiją. Prasidėjus karui, su sūnumi grįžo į mažeikius ir dirbo vaistinėje iki 1944 m. vasaros. Traukiantis vokiečiams vėl išvažiavo į Vokietiją.
1935 m. liepos 20 d. vaistinę, 1 metų privalomai praktikai atlikti, įstojo farmacininkė [[Motuzaitė Eugenija|Eugenija Motuzaitė]], kuri, atlikusi praktiką, po metų liko dirbti Savivaldybės vaistinėje receptore. Į vaistinę mokine įstojo Eufemija Kazakevičiūtė, kuri, atlikusi, mokinės praktiką, Kaune išlaikė egzaminus į provizoriaus padėjėjus ir grįžo dirbti asistente į vaistinę, ištekėjo už vietinio vokiečio Ilterio sūnaus, 1939 m. repatrijavo į Vokietiją. Prasidėjus karui, su sūnumi grįžo į mažeikius ir dirbo vaistinėje iki 1944 m. vasaros. Traukiantis vokiečiams vėl išvažiavo į Vokietiją.


===Vaistinė Nr. 315 iki karo (1941 m.)===
=== Vaistinė Nr. 315 iki karo (1941 m.) ===


1940 m. rudenį visos Lietuvos vaistinės buvo nacionalizuotos. Buvusi Švabo 1-oji Mažeikių vaistinė, kurios savininku ir vedėju buvo famacininkas Kaganskis, buvo uždaryta, o baldai ir kitą įranga perduoti [[Mažeikių ligoninė|Mažeikių ligoninei]], kur rūsyje įsteigta uždara ligoninės vaistinė. Nuo 1941 m. sausio 1 d. ligoninės vaistinės vedėju paskirtas provizoriaus padėjėjas G. Peržanskis ir sanitare A. Jucevičiūtė. Abu iš savivaldybės vaistinės, kuri po nacionalizavimo pavadinta vaistine Nr. 315.
1940 m. rudenį visos Lietuvos vaistinės buvo nacionalizuotos. Buvusi Švabo 1-oji Mažeikių vaistinė, kurios savininku ir vedėju buvo famacininkas Kaganskis, buvo uždaryta, o baldai ir kitą įranga perduoti [[Mažeikių ligoninė|Mažeikių ligoninei]], kur rūsyje įsteigta uždara ligoninės vaistinė. Nuo 1941 m. sausio 1 d. ligoninės vaistinės vedėju paskirtas provizoriaus padėjėjas G. Peržanskis ir sanitare A. Jucevičiūtė. Abu iš savivaldybės vaistinės, kuri po nacionalizavimo pavadinta vaistine Nr. 315.
39 eilutė: 39 eilutė:
1941 m. įsteigta Mažeikių ligoninės vaistinė veikė iki 1944 m. Frontui praėjus nebegrįžo jos darbuotojai, o bėgdami vokiečiai išsivežė baldus ir inventorių. Pati ligoninė buvo apgriauta, o remontui lėšų nebuvo. Ligoninės rūsyje, šalia virtuvės, buvo gautas kambarys, kur buvo buvusi ligoninės vaistinė. Ten įsteigtas tik laikinas vaistinės punktas. Atlyginimą punkto vedėjui apmokėjo ligoninė, o medikamentus teikė vaistinė Nr. 315. Šio punkto pirmoji vedėja buvo provizorė Liongina Jurevičiūtė, kuri vėliau išsikėlė į Klaipėdą.
1941 m. įsteigta Mažeikių ligoninės vaistinė veikė iki 1944 m. Frontui praėjus nebegrįžo jos darbuotojai, o bėgdami vokiečiai išsivežė baldus ir inventorių. Pati ligoninė buvo apgriauta, o remontui lėšų nebuvo. Ligoninės rūsyje, šalia virtuvės, buvo gautas kambarys, kur buvo buvusi ligoninės vaistinė. Ten įsteigtas tik laikinas vaistinės punktas. Atlyginimą punkto vedėjui apmokėjo ligoninė, o medikamentus teikė vaistinė Nr. 315. Šio punkto pirmoji vedėja buvo provizorė Liongina Jurevičiūtė, kuri vėliau išsikėlė į Klaipėdą.


=== Mažeikių apskrities savivaldybės vaistinės 1930-1940 m.===
=== Mažeikių apskrities savivaldybės vaistinės 1930-1940 m. ===
* Mažeikiai, 1-oji vaistinė, Laisvės g. 17 a, savininkas ir vedėjas provizorius D. Švabas.
* Mažeikiai, 1-oji vaistinė, Laisvės g. 17 a, savininkas ir vedėjas provizorius D. Švabas.
* Mažeikiai, „Centralinė vaistinė", Laisvės ir Stoties g. kampas, savininkas B. Švarcas, vedėjas farmacininkas N. Lopianskis.
* Mažeikiai, „Centralinė vaistinė", Laisvės ir Stoties g. kampas, savininkas B. Švarcas, vedėjas farmacininkas N. Lopianskis.
52 eilutė: 52 eilutė:


== Mažeikių rajono vaistinės (1945-1950 m.) ==
== Mažeikių rajono vaistinės (1945-1950 m.) ==
Per karą buvo paplitę niežai, bet nebuvo kuo gydyti. Vaistinė padėti negalėjo, nes iš vaistų sandėlio nuo niežų nieko nebuvo gaunama. 1946 m. vasario mėn. vaistinė ėmė gaminti Flemingso skiedinį - virinant sierą su negesintomis kalkėmis. Nuo susidariusio sieros vandenilio kvapo visos vaistinės darbuotojos ėmė protestuoti ir nutraukti gamybą. Vedeja prašė vaikų gydytojos Liaugminaitės -Mileškienės išbandyti, kaip naujasis Flemingo skystis padeda nuo niežų. Šio vaisto 200 gramų kainavo 50 kapeikų. Kadangi mieste ir aplinkiniuose kaimuose per karą niežais sirgo ištisos šeimos, vaistinės vedėja pradėjo kalbinti darbuotojas, kad pakentėtų bjaurų Flemingso kvapą. Nutarta už parduoto šio vaisto gautas pajamas pridėti prie algos. Kadangi Mažeikių vaistinė neturėjo pagalbinių patalpų, tai šį vaistą gamino dirbamose patalpose jas truputį rekonstravus - buvo sutvarkyta virtuvė, sandariai uždarytos durys į kitas patalpas, išimtas lango viršutinis rėmas, kad būtų trauka į lauką. Buvo įsigytas didelis, 3 kibirų talpos, katilas. Iš pradžių vaistą virė porą ar tris kartus per savaitę, vėliau rečiau. Niežų epidemija truko apie du metus. Flemingsą virusiai sanitarei M. Lybaitei už virimą buvo mokama antra alga ištisus metus. 1946-1947 m. Flemingso buvo parduota už 16 tūkst. rub. Darbuotojoms išmokėta apie 10 tūkst. rub. Iš „Flemingso fondo" 4 tūkst. rub. buvo palikti kaip „Stipendijų ir pašalpų fondas". Vėliau tas fondas buvo konfiskuotas, pinigus reikėjo įnešti į banką, o jų kvitą pristayti Klaipėdos farmacijos kontorai. Vaistinės vedėja E. Motuzaitė buvo iškviesta į partijos komitetą aiškintis dėl „juodojo fondo". 1952 m. vaistinė priklausė Klaipėdos kontorai.
Per karą buvo paplitę niežai, bet nebuvo kuo gydyti. Vaistinė padėti negalėjo, nes iš vaistų sandėlio nuo niežų nieko nebuvo gaunama. 1946 m. vasario mėn. vaistinė ėmė gaminti Flemingso skiedinį - virinant sierą su negesintomis kalkėmis. Nuo susidariusio sieros vandenilio kvapo visos vaistinės darbuotojos ėmė protestuoti ir nutraukti gamybą. Vedeja prašė vaikų gydytojos Liaugminaitės -Mileškienės išbandyti, kaip naujasis Flemingo skystis padeda nuo niežų. Šio vaisto 200 gramų kainavo 50 kapeikų. Kadangi mieste ir aplinkiniuose kaimuose per karą niežais sirgo ištisos šeimos, vaistinės vedėja pradėjo kalbinti darbuotojas, kad pakentėtų bjaurų Flemingso kvapą. Nutarta už parduoto šio vaisto gautas pajamas pridėti prie algos. Kadangi Mažeikių vaistinė neturėjo pagalbinių patalpų, tai šį vaistą gamino dirbamose patalpose jas truputį rekonstravus - buvo sutvarkyta virtuvė, sandariai uždarytos durys į kitas patalpas, išimtas lango viršutinis rėmas, kad būtų trauka į lauką. Buvo įsigytas didelis, 3 kibirų talpos, katilas. Iš pradžių vaistą virė porą ar tris kartus per savaitę, vėliau rečiau. Niežų epidemija truko apie du metus. Flemingsą virusiai sanitarei M. Lybaitei už virimą buvo mokama antra alga ištisus metus. 1946-1947 m. Flemingso buvo parduota už 16 tūkst. rub. Darbuotojoms išmokėta apie 10 tūkst. rub. Iš „Flemingso fondo" 4 tūkst. rub. buvo palikti kaip „Stipendijų ir pašalpų fondas". Vėliau tas fondas buvo konfiskuotas, pinigus reikėjo įnešti į banką, o jų kvitą pristayti Klaipėdos farmacijos kontorai. Vaistinės vedėja E. Motuzaitė buvo iškviesta į partijos komitetą aiškintis dėl „juodojo fondo". 1952 m. vaistinė priklausė Klaipėdos kontorai.


Pokario laikotarpiu Mažeikių vaistinė Nr. 315 kuravo visas Mažeikių apskrityje esančias vaistines: Akmenės (vedėjas, provizorius Rušinas), Viekšnių (ved. chem. vaist. Aleksandravičius), Sedos (prov. Kuzavas), Laižuvos (ved. prov. A. Kaikaris), Tirkšlių (ved. prov. Navickienė-Klovienė; turėjo vaistinės punktą Pievėnuose), Ylakių (ved. prov. Leonardas Chododevičius), Barstyčių (ved. prov. Stanevičienė), Židikų (Martišauskaitė). Buvon uždarytos ppailės, Pikelių ir Klykolių vaistinės, nes jose nebebuvo vedėjų. 1946 m. visose devyniose vaistinėse buvo atlikta inventorizacija ir visi dokumentai pristayti Šiaulių farmacijos kontorai.
Pokario laikotarpiu Mažeikių vaistinė Nr. 315 kuravo visas Mažeikių apskrityje esančias vaistines: Akmenės (vedėjas, provizorius Rušinas), Viekšnių (ved. chem. vaist. Aleksandravičius), Sedos (prov. Kuzavas), Laižuvos (ved. prov. A. Kaikaris), Tirkšlių (ved. prov. Navickienė-Klovienė; turėjo vaistinės punktą Pievėnuose), Ylakių (ved. prov. Leonardas Chododevičius), Barstyčių (ved. prov. Stanevičienė), Židikų (Martišauskaitė). Buvon uždarytos ppailės, Pikelių ir Klykolių vaistinės, nes jose nebebuvo vedėjų. 1946 m. visose devyniose vaistinėse buvo atlikta inventorizacija ir visi dokumentai pristayti Šiaulių farmacijos kontorai.
81 eilutė: 81 eilutė:
Ligoninės vaistinėje Liuda Simutienė išdirbo asistente 13 metų. Apie 1977 m. pradėjus remontuoti ligoninę, ji perėjo į vaistinę Nr.315, kur gamino sterilias formas ir Mažeikių, ir Sedos ligoninei.
Ligoninės vaistinėje Liuda Simutienė išdirbo asistente 13 metų. Apie 1977 m. pradėjus remontuoti ligoninę, ji perėjo į vaistinę Nr.315, kur gamino sterilias formas ir Mažeikių, ir Sedos ligoninei.


Po ligoninės remonto į ligoninės vaistinę nebegrįžo, dirbo centrinėje vaistinėje - gamino akių lašus ir ssterilius vaistus Sedos ligoninei ir felčeriniams mažeikių ligoninės punktams. Apie 1955 m. Tirkšlių vaistinėje baigusi Farmacijos mokyklą pradėjo dirbti Ieva Paulauskaitė-Gricienė. Ji Neakivaizdiniu būdu studijavo toliau, važinėjo į egzaminų sesijas, rašė kontrolinius darbus ir kartu dirbo vaistinėje, ją remontavo, plėte. Baigusi įgijo aukštojo mokslo provizorės diplomą ir nuėjo dirbti į Tirkšlių vaistinę, kur dirbo ir jos motina. 1956 m. M. Varnienė iš Tirkšlių buvo paskirta į Pikelius, kur buvusi prieš karą provizoriaus Adamkavičiaus vaistinė buvo sudegusi. Iš pradžių vaistus gaudavo iš Mažeikių vaistinės, kaip jos vaistinės punktas. O nuo 1960 m. vaistai buvo gaunami iš Šiaulių vaistų sandėlio.
Po ligoninės remonto į ligoninės vaistinę nebegrįžo, dirbo centrinėje vaistinėje - gamino akių lašus ir ssterilius vaistus Sedos ligoninei ir felčeriniams mažeikių ligoninės punktams. Apie 1955 m. Tirkšlių vaistinėje baigusi Farmacijos mokyklą pradėjo dirbti Ieva Paulauskaitė-Gricienė. Ji Neakivaizdiniu būdu studijavo toliau, važinėjo į egzaminų sesijas, rašė kontrolinius darbus ir kartu dirbo vaistinėje, ją remontavo, plėte. Baigusi įgijo aukštojo mokslo provizorės diplomą ir nuėjo dirbti į Tirkšlių vaistinę, kur dirbo ir jos motina. 1956 m. M. Varnienė iš Tirkšlių buvo paskirta į Pikelius, kur buvusi prieš karą provizoriaus Adamkavičiaus vaistinė buvo sudegusi. Iš pradžių vaistus gaudavo iš Mažeikių vaistinės, kaip jos vaistinės punktas. O nuo 1960 m. vaistai buvo gaunami iš Šiaulių vaistų sandėlio.


Išėjus M. Varnienei į pensiją, laikinai į Pikelių vaistinę buvo atkeltas nuo 1961 m. provizoriaus padėjėjas buvęs Ylakiuose Leonardas Chodosevičius. 1963 m. pradėjo dirbti vaistų kiosko vedėju prie autobusų stoties, kuris buvo Mažeikių vaistinės Nr.315 punktas.
Išėjus M. Varnienei į pensiją, laikinai į Pikelių vaistinę buvo atkeltas nuo 1961 m. provizoriaus padėjėjas buvęs Ylakiuose Leonardas Chodosevičius. 1963 m. pradėjo dirbti vaistų kiosko vedėju prie autobusų stoties, kuris buvo Mažeikių vaistinės Nr.315 punktas.
89 eilutė: 89 eilutė:
Kai Mažeikių vaistinės kiosko vedėjas Chodosevičius periskėlė dirbti į Mažeikius, jo žmona Marija Chodosevičienė, vaistinės praktikantė, pradėjo dirbti vaistinės kioske Mažeikių turgavietėje. Ji nusiveždavo su pritaikytu vaikų vežimėliu vaistus iš ryto ir neparduotus vaistus vakare vėl parsiveždavo namo. Apie 1980 m. vaistinės kioskas turgavietėje buvo uždarytas.
Kai Mažeikių vaistinės kiosko vedėjas Chodosevičius periskėlė dirbti į Mažeikius, jo žmona Marija Chodosevičienė, vaistinės praktikantė, pradėjo dirbti vaistinės kioske Mažeikių turgavietėje. Ji nusiveždavo su pritaikytu vaikų vežimėliu vaistus iš ryto ir neparduotus vaistus vakare vėl parsiveždavo namo. Apie 1980 m. vaistinės kioskas turgavietėje buvo uždarytas.


1956 m. į pensiją išėjo pirmoji vaistinės sanitarė (karo ir pokario metų) M. Lybaitė, kurios vietoje paliko Aldona Vaičienė. Išnešiojamosios prekybos vaistais dirbo Andriuškevičienė vietoj išvažiavusios A. Paulauskaitės. Fasuotojomis dirbo Bronė Strazdauskaitė ir Milda Sakalauskienė (dirbo nuo 1925 m. nuo vaistinės įsikūrimo pradžios).  
1956 m. į pensiją išėjo pirmoji vaistinės sanitarė (karo ir pokario metų) M. Lybaitė, kurios vietoje paliko Aldona Vaičienė. Išnešiojamosios prekybos vaistais dirbo Andriuškevičienė vietoj išvažiavusios A. Paulauskaitės. Fasuotojomis dirbo Bronė Strazdauskaitė ir Milda Sakalauskienė (dirbo nuo 1925 m. nuo vaistinės įsikūrimo pradžios).  


Nuo 1952 m. iki 1962 m. Mažeikių vaistinėje dirbo provizoriaus padėjėja Grigalauskienė, atvykusi iš Klaipėdos farmacijos kontoros. Vėliau išvyko atgal į Klaipėdą, o po to su sūnumi išvažiavo į Ameriką pas vyrą.
Nuo 1952 m. iki 1962 m. Mažeikių vaistinėje dirbo provizoriaus padėjėja Grigalauskienė, atvykusi iš Klaipėdos farmacijos kontoros. Vėliau išvyko atgal į Klaipėdą, o po to su sūnumi išvažiavo į Ameriką pas vyrą.
129 eilutė: 129 eilutė:
</small>
</small>


[[Kategorija: Sveikata]]
[[Kategorija:Sveikata]]
809

pakeitimai

Naršymo meniu