809
pakeitimai
Sedos gatvė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
S
robotas: smulkūs taisymai
S (robotas: smulkūs taisymai) |
|||
| 3 eilutė: | 3 eilutė: | ||
'''SEDOS GATVĖ'''. Viena pirmųjų [[Mažeikiai|Mažeikių]] gatvių, susiformavusi XIX-XX a. sandūroje. XX a. pradžioje pavadinta '''Kapų gatve''', kadangi išėjo į Tirkšlių plentą vedantį link [[Mažeikių kapinės|Mažeikių kapinių]]. | '''SEDOS GATVĖ'''. Viena pirmųjų [[Mažeikiai|Mažeikių]] gatvių, susiformavusi XIX-XX a. sandūroje. XX a. pradžioje pavadinta '''Kapų gatve''', kadangi išėjo į Tirkšlių plentą vedantį link [[Mažeikių kapinės|Mažeikių kapinių]]. | ||
Prasideda nuo [[Geležinkelio gatvė | Prasideda nuo [[Geležinkelio gatvė]]s, kertasi su Vaičkaus, Vyšnių, Vilties gatvėmis. Baigiasi atsirėmusi į [[Žemaitijos gatvė|Žemaitijos gatvę]], apie 800 m. ilgio. | ||
Istoriškai gatvės, kuri anksčiau buvo vadinama Kapų gatve, ištakos buvo nedidelė [[Vileišio gatvė|P. Vileišio gatvelė]], kuri, prasidėjusi nuo Laisvės gatvės, dabar atsiremia į geležinkelį ir čia baigiasi. Prieškariu šioje vietoje buvo dar viena, ne tokia reikšminga, antraeilė pervaža. Anksčiau gatvė gatvė tęsėsi kitapus geležinkelio, per vadinamuosius Miesto laukus. Čia kažkada buvo tik pievos ir ūkininkų žemės. Nuo labai senų laikų prie gatvės stovėjo tik kokios 5 ar 6 trobelės. Kai neliko pervažos, dar Smetonos laikais, abipus geležinkelio išdygo keli ilgi raudonų plytų pastatai, kuriuose buvo „Lietūkio“ Mažeikių sandėliai. Jie ir dabar tebestovi. Sovietmečiu viename jų buvo baldų parduotuvė, dabar – bendrovė, gaminanti baldus. Kitame ir šiandien tebėra maisto prekių urmo sandėliai. Prasidėjusi prie geležinkelio, Kapų gatvė tęsėsi toje vietoje, kur dabar susikerta Geležinkelio ir Sedos gatvės. Dabar ši gatvė vadinama Sedos. | Istoriškai gatvės, kuri anksčiau buvo vadinama Kapų gatve, ištakos buvo nedidelė [[Vileišio gatvė|P. Vileišio gatvelė]], kuri, prasidėjusi nuo Laisvės gatvės, dabar atsiremia į geležinkelį ir čia baigiasi. Prieškariu šioje vietoje buvo dar viena, ne tokia reikšminga, antraeilė pervaža. Anksčiau gatvė gatvė tęsėsi kitapus geležinkelio, per vadinamuosius Miesto laukus. Čia kažkada buvo tik pievos ir ūkininkų žemės. Nuo labai senų laikų prie gatvės stovėjo tik kokios 5 ar 6 trobelės. Kai neliko pervažos, dar Smetonos laikais, abipus geležinkelio išdygo keli ilgi raudonų plytų pastatai, kuriuose buvo „Lietūkio“ Mažeikių sandėliai. Jie ir dabar tebestovi. Sovietmečiu viename jų buvo baldų parduotuvė, dabar – bendrovė, gaminanti baldus. Kitame ir šiandien tebėra maisto prekių urmo sandėliai. Prasidėjusi prie geležinkelio, Kapų gatvė tęsėsi toje vietoje, kur dabar susikerta Geležinkelio ir Sedos gatvės. Dabar ši gatvė vadinama Sedos. | ||
| 13 eilutė: | 13 eilutė: | ||
Kapų gatvės pradžia ir namai maždaug iki dabartinės Vilties gatvės, paženklinti 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 9, 11 numeriais, buvo pastatyti nuo 1896 iki 1900-ųjų metų. Jie daugiau kaip šimtmetį išliko beveik nepakitę, išskyrus Kapų g. 1 namą, kuris buvo nugriautas ir jo vietoje pastatytas kitas. Pačioje Kapų gatvės pradžioje, kairėje pusėje, dar caro laikais buvo 3 hektarų sklypas, priklausęs Perminienei. Jos sodybą juosė medinė tvora. Be nemažo gyvenamojo medinio namo, buvo tvartas, kuriame moteris laikė arklį, karvę, kitus gyvulius, stovėjo daržinė, pirtis, buvo tvenkinys ir didelis sodas. Nemažą plotą užėmė miškas. Ši moteris žemės turėjo ir kitapus gatvės. Ji tęsėsi beveik iki Bažnyčios gatvės. Per II pasaulinį karą Perminienės sodyba sudegė, o ji pati žuvo. Perminienės žemė ribojosi su Andruškos (Kapų g. 1) ir Kateilų (Kapų g. 3). | Kapų gatvės pradžia ir namai maždaug iki dabartinės Vilties gatvės, paženklinti 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 9, 11 numeriais, buvo pastatyti nuo 1896 iki 1900-ųjų metų. Jie daugiau kaip šimtmetį išliko beveik nepakitę, išskyrus Kapų g. 1 namą, kuris buvo nugriautas ir jo vietoje pastatytas kitas. Pačioje Kapų gatvės pradžioje, kairėje pusėje, dar caro laikais buvo 3 hektarų sklypas, priklausęs Perminienei. Jos sodybą juosė medinė tvora. Be nemažo gyvenamojo medinio namo, buvo tvartas, kuriame moteris laikė arklį, karvę, kitus gyvulius, stovėjo daržinė, pirtis, buvo tvenkinys ir didelis sodas. Nemažą plotą užėmė miškas. Ši moteris žemės turėjo ir kitapus gatvės. Ji tęsėsi beveik iki Bažnyčios gatvės. Per II pasaulinį karą Perminienės sodyba sudegė, o ji pati žuvo. Perminienės žemė ribojosi su Andruškos (Kapų g. 1) ir Kateilų (Kapų g. 3). | ||
Tarpukaryje šios gatvės name Nr. 7 gyveno lietuvių civilinės aviacijos pradininkas, pirmasis tarptautinis civilinis lakūnas [[Kumpikevičius Julius|Julius Kumpikas-Kumpikevičius]]. Jo tėvas Pranas Kumpikevičius čia buvo įkūręs audeklų apdirbimo dirbtuves, užsiėmė | Tarpukaryje šios gatvės name Nr. 7 gyveno lietuvių civilinės aviacijos pradininkas, pirmasis tarptautinis civilinis lakūnas [[Kumpikevičius Julius|Julius Kumpikas-Kumpikevičius]]. Jo tėvas Pranas Kumpikevičius čia buvo įkūręs audeklų apdirbimo dirbtuves, užsiėmė milų vėlimu, dažymu ir spaudimu. Jis buvo neetatinis Mažeikių viceburmistras. Pas P. Kumpikevičių apdirbti audiniai mažai kuo skyrėsi nuo pramoniniu būdu pagamintų ir parduotuvėse parduodamų audeklų. Iš P. Kumpikevičiaus produkcijos ūkininkai siūdavo darbužius samdiniams. Jie būdavo skirti ne tik darbui, bet ir išeigai. Šis verslas P. Kumpikevičiui leido išmokslinti du savo sūnus ir tris dukras. Vyresnysis sūnus Leopoldas, baigęs Kauno technologijos universitetą, tapo technikos mokslų daktaru, profesoriumi, liko čia dirbti ir buvo Mašinų gamybos fakulteto dekanas. Kitas sūnus Julius buvo civilinės aviacijos pradininkas Lietuvoje. Abu broliai inžinieriai susitrumpino ir sulietuvino savo pavardes ir tapo Kumpikais-Kumpikevičiais. Dukra Jadvyga ištekėjo už diplomato Antano Trimako. Per karą jiedu pasitraukė į Vakarus, o iš ten – į JAV. Jų sūnus Kęstutis, baigęs kunigų seminariją, įgijo teologijos ir psichologijos mokslų daktaro laipsnį. Jis ir dabar tebegyvena Čikagoje, yra parašęs ir išleidęs ne vieną knygą. Kita P. Kumpikevičiaus dukra [[Kumpikevičiūtė Viktorija|Viktorija]] buvo poetė. Ji ištekėjo už dailininko profesoriaus Rimto Kalpoko. Ji išaugino ir suteikė išsilavinimą abiem savo vaikams. Paulius tapo mašinų gamybos inžinieriumi, o Silva pasirinko menininkės kelią. Trečioji P. Kumpikevičiaus dukra - Cecilia ištekėjo už smuikininko Raucho. | ||
Apie 1935–1936 metais abu Kumpikevičių sūnūs jau buvo tapę inžinieriais ir nusprendė palengvinti tėvui darbą audinių apdirbimo ceche. Jie patobulino įrenginius ir kieme pastatė vėjo malūną. Jis suko visus įrengimus, taip pat gamino elektrą. Tai sumažino gamybos proceso savikainą ir davė didesnį pelną. 1948 m. kilus smarkiam vėjui malūno savininkas lipo viršun, norėdamas pasukti sparnus, tačiau pasenusios apatinės konstrukcijos neatlaikė ir įvyko tragedija: pagrindinės atramos lūžo ir Pranas Kumpikevičius kartu su jomis nukrito ant žemės ir užsimušė. | Apie 1935–1936 metais abu Kumpikevičių sūnūs jau buvo tapę inžinieriais ir nusprendė palengvinti tėvui darbą audinių apdirbimo ceche. Jie patobulino įrenginius ir kieme pastatė vėjo malūną. Jis suko visus įrengimus, taip pat gamino elektrą. Tai sumažino gamybos proceso savikainą ir davė didesnį pelną. 1948 m. kilus smarkiam vėjui malūno savininkas lipo viršun, norėdamas pasukti sparnus, tačiau pasenusios apatinės konstrukcijos neatlaikė ir įvyko tragedija: pagrindinės atramos lūžo ir Pranas Kumpikevičius kartu su jomis nukrito ant žemės ir užsimušė. | ||
| 53 eilutė: | 53 eilutė: | ||
</small> | </small> | ||
[[Kategorija: Gatvės]] | |||
[[Kategorija:Gatvės]] | |||