19 695
pakeitimai
Laisvės gatvė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
→Gatvė tarpukaryje
| 57 eilutė: | 57 eilutė: | ||
* Nr. 5, buvo dideli Joseho Rabinovičiaus alaus sandėliai. Jis karštomis vasaros dienomis prekiavo gazuotu vandeniu. Iki šių dienų išlikęs mūrinis raudonų plytų namas, kuriame dabar yra kavinė-baras „Svirnas". Jis buvo pastatytas 1936 m., kai „Lietūkis" (Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjunga) čia nupirko sklypą ir pastatė modernų pastatą. Tai buvo viena didžiausių to laikotarpio įmonių, supirkinėjusi iš ūkininkų javus, galvijus. | * Nr. 5, buvo dideli Joseho Rabinovičiaus alaus sandėliai. Jis karštomis vasaros dienomis prekiavo gazuotu vandeniu. Iki šių dienų išlikęs mūrinis raudonų plytų namas, kuriame dabar yra kavinė-baras „Svirnas". Jis buvo pastatytas 1936 m., kai „Lietūkis" (Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjunga) čia nupirko sklypą ir pastatė modernų pastatą. Tai buvo viena didžiausių to laikotarpio įmonių, supirkinėjusi iš ūkininkų javus, galvijus. | ||
* Nr. 6/2 dabar pastate įsikūrusi indų parduotuvė „Vismanta". Tai buvęs [[Pračkauskas feliskas|Felikso Pračkausko]], pirmojo Mažeikių miesto burmistro, namas. 1919 m. iš šių pareigų buvo atleistas ir vietoj jo - [[Motuzas Jonas|Jonas Motuzas]], kuris iki tol buvo jo pavaduotojas. | * Nr. 6/2 dabar pastate įsikūrusi indų parduotuvė „Vismanta". Tai buvęs [[Pračkauskas feliskas|Felikso Pračkausko]], pirmojo Mažeikių miesto burmistro, namas. 1919 m. iš šių pareigų buvo atleistas ir vietoj jo - [[Motuzas Jonas|Jonas Motuzas]], kuris iki tol buvo jo pavaduotojas. | ||
* Nr. 8, buvo ir savas fotografas - | * Nr. 8, buvo ir savas fotografas - Hiršas Gurvičius. Čia dirbo vaikų gydytoja Fruma Braudė-Gurvičienė. Jų šeomoje augo dvi dukros - Bela ir Eta. Vokiečių okupacijos metais F. Gurvičienę su dukromis Kaune priglaudė architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis (prof. Vytauto Landsbergio tėvas), ir tai padėjo joms išlikti. Šio namo pirmojo aukšto vieną galą išsinuomojo Marija ir Adomas Beinoravičiai, kurie viename kampiniame kambaryje su atskiru išėjimu į gatvę atidarė kolonialinių prekių parduotuvę. Adomas Beinoravičius tuo pačiu metu prekiavo ir Anglijos firmos „Šel" benzinu. Jį rankiniu siurbliu pripumpuodavo į matavimo cilindrą iš prie namų buvusios tais laikais vadinamos kolonėlės. Dar neprasidėjus karui A. Beinoravičius su šeima nusprendė trauktis iš Mažeikių į savo tėviškę [[Troškučiai|Troškučių]] k. | ||
* Nr. 12 dabartinio Mažeikių butų ūkio pastatas. Tarpukariu šis pastatas priklausė Anicetui Baužinskui. | * Nr. 12 dabartinio Mažeikių butų ūkio pastatas. Tarpukariu šis pastatas priklausė Anicetui Baužinskui. | ||
* Nr. 13, Mendelio Vakso vyriškų rūbų siuvykla, M.Gečo ir A.Rabinavičiaus - mezginių ir trikotažo dirbtuvės. | * Nr. 13, Mendelio Vakso vyriškų rūbų siuvykla, M.Gečo ir A.Rabinavičiaus - mezginių ir trikotažo dirbtuvės. | ||