19 696
pakeitimai
Rėmolee: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
| 3 eilutė: | 3 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Remoliokaa.MKE.2010-07-17.jpg|thumb|right|260px|Vaikų folklorinis ansamblis „Rėmoliokaa"]] | [[Vaizdas:Remoliokaa.MKE.2010-07-17.jpg|thumb|right|260px|Vaikų folklorinis ansamblis „Rėmoliokaa"]] | ||
'''RĖMOLEE''' (liet. k. '''Rimoliai'''), [[Seda|Sedos]] etnografinis ansamblis, 2003 m. suteiktas geriausio Lietuvos kaimo folkloro ansamblio vardas bei garbės, pripažinimo ir įvertinimo ženklas – [[Aukso paukštė]]s statulėlė. Vadovas [[Griškėnas Gintautas|Gintautas Griškėnas]]. 2009 m. balandžio mėn. kolektyve buvo 24 nariai, kurių amžius nuo 40 iki 81 metų, tai - Stefanija Dacienė, Eufemija Jonavičienė, Valerija Mizinienė, Alfonsas Venckevičius. Vyriausia ansamblio dalyvė | '''RĖMOLEE''' (liet. k. '''Rimoliai'''), [[Seda|Sedos]] etnografinis ansamblis, 2003 m. suteiktas geriausio Lietuvos kaimo folkloro ansamblio vardas bei garbės, pripažinimo ir įvertinimo ženklas – [[Aukso paukštė]]s statulėlė. Vadovas [[Griškėnas Gintautas|Gintautas Griškėnas]]. | ||
2009 m. balandžio mėn. kolektyve buvo 24 nariai, kurių amžius nuo 40 iki 81 metų, tai - Stefanija Dacienė (rinko ir užrašinėjo senovines lietuvių liaudies dainas), Eufemija Jonavičienė, [[Mizinienė Valerija|Valerija Mizinienė]], Alfonsas Venckevičius (m. 2012 m.; nuo 1946 m. jis dalyvavo visose respublikinėse dainų šventėse, išskyrus 1980 m. kai buvo po operacijos, mokėjo daug liaudies dainų, žinojo smagių istorijų bei anekdotų, nusiklausytų iš liaudies ir mokėjo juos įtaigiai perpasakoti). Vyriausia ansamblio dalyvė buvo Liudvika Gricienė-Braslauskaitė (mirusi; švęsdama savo 90-ąjį gimtadienį, scenoje dar šoko polkutę). 2013 m. buvo 24 nariai (jų amžius nuo 40 iki 80 metų). | |||
Įkurtas 1988 m. Susibūrė sediškiai ir aplinkinių kaimų – [[Kalnijos|Kalnijų]], [[Tiškai|Tiškų]], [[Užežerė|Užežerės]] žmonės. Pirmosios dainininkės: Eugenija Girtienė, Stasė Drąsutienė, Justina Malakauskienė, Zita Čičirkienė. 28 dalyviai (2003 m. pr). Ansamblis išlaikė senąją žemaitišką dainavimo tradiciją, dainuoja dainas iš savo tėvų jaunystės. Dainavimo maniera yra autentiška. Iš ansambliečių dainas užrašinėja Lietuvos muzikos akademijos, Klaipėdos universiteto, Telšių taikomosios dailės akademijos studentai, iš jų jauni etnomuzikologai mokosi autentiško senųjų dainų bei šokių atlikimo būdo. Visi rėmoliškiai turi autentiškus žemaitiškus rūbus. Juos siuvo profesionali audėja bei tradicinių liaudies rūbų tyrinėtoja. | Įkurtas 1988 m. Susibūrė sediškiai ir aplinkinių kaimų – [[Kalnijos|Kalnijų]], [[Tiškai|Tiškų]], [[Užežerė|Užežerės]] žmonės. Pirmosios dainininkės: Eugenija Girtienė, Stasė Drąsutienė, Justina Malakauskienė, Zita Čičirkienė. 28 dalyviai (2003 m. pr). Ansamblis išlaikė senąją žemaitišką dainavimo tradiciją, dainuoja dainas iš savo tėvų jaunystės. Dainavimo maniera yra autentiška. Iš ansambliečių dainas užrašinėja Lietuvos muzikos akademijos, Klaipėdos universiteto, Telšių taikomosios dailės akademijos studentai, iš jų jauni etnomuzikologai mokosi autentiško senųjų dainų bei šokių atlikimo būdo. Visi rėmoliškiai turi autentiškus žemaitiškus rūbus. Juos siuvo profesionali audėja bei tradicinių liaudies rūbų tyrinėtoja. | ||
| 10 eilutė: | 12 eilutė: | ||
1998 m. ansamblis išleido garsajuostę „Rėmolee". 2003 m. išleista kompaktinė plokštelė „Gėid vuolungelė" (19 dainų). Padarytas ne vienas jų įrašas Lietuvos radijuje, 1994 ir 1997 m. televizijoje. Yra ir LRT parengta vaizdajuostė „Rugiapjūtė", kurioje vizduojami rugių pjovimo darbai, filmą-metodinę medžiagą „Pasėjau linelius", kur rodoma linų sėjimas, rovimas, apdirbimas. Ansambliečių atliekamos dainos yra įtrauktos į kompaktinę plokštelę „Žydi klesti bijūnėlis", kurioje pateikiami kūriniai iš visų Lietuvos regionų. | 1998 m. ansamblis išleido garsajuostę „Rėmolee". 2003 m. išleista kompaktinė plokštelė „Gėid vuolungelė" (19 dainų). Padarytas ne vienas jų įrašas Lietuvos radijuje, 1994 ir 1997 m. televizijoje. Yra ir LRT parengta vaizdajuostė „Rugiapjūtė", kurioje vizduojami rugių pjovimo darbai, filmą-metodinę medžiagą „Pasėjau linelius", kur rodoma linų sėjimas, rovimas, apdirbimas. Ansambliečių atliekamos dainos yra įtrauktos į kompaktinę plokštelę „Žydi klesti bijūnėlis", kurioje pateikiami kūriniai iš visų Lietuvos regionų. | ||
Ansamblis dalyvauja kasmet Sedoje rengiamame folkoro festivalyje „[[Gėid vuolungelė]]", „Žiemos romansai". Kolektyvas organizuoja ir veda liaudiškas vakarones, susitikimus su kitais kolektyvais. Prieš šv. Velykas Sedos kultūros centre gieda tradicinius "Kalvarijos kalnus". Paruošė ir žiūrovams pristatė „Užgavėnių", „Patalkių", „Vasaros darbų", „Rugiapjūtės", „Vakarojimo", „Lino kelio" ir kt. programas. Rengia autorinius-jubiliejinius vakarus. | |||
2003 m. kolektyvas pripažintas geriausiu Lietuvoje kaimo folkloros ansambliu ir apdovanotas „Aukso paukštės" statulėlė. | |||
Ansambliui nuo pat pradžių vadovauja Gintautas Griškevičius, Sedos kultūros namų kultūrinės veiklos organizatorius. Pagrindinė ansamblio vedančioji – dainininkė [[Mizinienė Valerija|Valerija Mizinienė]]. | Ansambliui nuo pat pradžių vadovauja Gintautas Griškevičius, Sedos kultūros namų kultūrinės veiklos organizatorius. Pagrindinė ansamblio vedančioji – dainininkė [[Mizinienė Valerija|Valerija Mizinienė]]. | ||