19 696
pakeitimai
Dautarai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
→Istorinės žinios
| 36 eilutė: | 36 eilutė: | ||
Po II pasaul. karo dvaras nusavintas; pirmame aukšte buvo laikomi gyvuliai, čia veikė pradinė mokykla (mokytojos Jagminienė ir Eugenija Žemgulienė), apgyvendinti žmonės. Dvaro pastate vykdavo kaimo vakaronės, šokiai, vėliau gyveno neturtingos šeimos. Paskutinė dvaro rūmų gyventoja buvo Stefanija Sirutytė (gyveno II aukšte iki 2004 m.). Iki šių dienų išliko rūmai, svirnas ir kumetynas. Karo metu nugriauti šie pastatai: kiaulidė, karvidė ir ledainė. | Po II pasaul. karo dvaras nusavintas; pirmame aukšte buvo laikomi gyvuliai, čia veikė pradinė mokykla (mokytojos Jagminienė ir Eugenija Žemgulienė), apgyvendinti žmonės. Dvaro pastate vykdavo kaimo vakaronės, šokiai, vėliau gyveno neturtingos šeimos. Paskutinė dvaro rūmų gyventoja buvo Stefanija Sirutytė (gyveno II aukšte iki 2004 m.). Iki šių dienų išliko rūmai, svirnas ir kumetynas. Karo metu nugriauti šie pastatai: kiaulidė, karvidė ir ledainė. | ||
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, 1999 m. Nasvyčių vaikai: Undinė, Algimantas ir Vytautas atgavo teises į dvarą. Undinė Nasvytytė 2002 m. pardavė dvarą geriems pažįstamiems, architektams restauratoriams Gražinai ir Antanui Juknevičiams. 2005 m. pradėti dvaro restauravimo darbai. Pakeistos grindys, langai, uždengtas naujas stogas, atnaujinamos sienos, atstatomas lubų tinkas su lipdyba – frizais ir rozetėmis bei vykdoma daugybė kitų darbų. Pirmas aukštas yra reprezentacinis, čia buvo salės, svečių priėmimo kambariai, antras aukštas skirtas gyvenamosioms ir svečių patalpoms, pusrūsyje buvo virtuvė, kumečių valgomasis bei pagalbiniai kambariai - podėlis. Krosnys buvo baltos glazūros. Viena jau atkurta. Jos viršuje - šeimininkės tėvų Skokauskų giminės herbas. Dvare dirbanti dailininkė restauratorė Indrė Vaičiūnaitė-Vosylė rado seniausią dekorą. Viename kambaryje ant sienos išlikęs išdažytas mažas altoriukas. Dvaro pastate planuojama įkurti nedidelę ekspoziciją, svirne - amatų centrą. Dvarą numatoma pritaikyti dvarų kultūros turizmui ir verslui. Šią paskirtį, anot G. Juknevičienės, lėmė nedidelis atstumas iki Mažeikių, tokios paskirties objektų nebuvimas šiame krašte | Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, 1999 m. Nasvyčių vaikai: Undinė, Algimantas ir Vytautas atgavo teises į dvarą. Undinė Nasvytytė 2002 m. pardavė dvarą geriems pažįstamiems, architektams restauratoriams Gražinai ir Antanui Juknevičiams. 2005 m. pradėti dvaro restauravimo darbai. Pakeistos grindys, langai, uždengtas naujas stogas, atnaujinamos sienos, atstatomas lubų tinkas su lipdyba – frizais ir rozetėmis bei vykdoma daugybė kitų darbų. Pirmas aukštas yra reprezentacinis, čia buvo salės, svečių priėmimo kambariai, antras aukštas skirtas gyvenamosioms ir svečių patalpoms, pusrūsyje buvo virtuvė, kumečių valgomasis bei pagalbiniai kambariai - podėlis. Krosnys buvo baltos glazūros. Viena jau atkurta. Jos viršuje - šeimininkės tėvų Skokauskų giminės herbas. Dvare dirbanti dailininkė restauratorė Indrė Vaičiūnaitė-Vosylė rado seniausią dekorą. Viename kambaryje ant sienos išlikęs išdažytas mažas altoriukas. Dvaro pastate planuojama įkurti nedidelę ekspoziciją, svirne - amatų centrą ir atgaivinti dvare buvusius amatus. Dvarą numatoma pritaikyti dvarų kultūros turizmui ir verslui. Šią paskirtį, anot G. Juknevičienės, lėmė nedidelis atstumas iki Mažeikių, tokios paskirties objektų nebuvimas šiame krašte. Palaipsniui tvarkoma ir dvaro teritorija. Iš Ukmergės iškviesta brigada išretino augaliją, todėl atsidengė apie dvarą esančios erdvės, buvę takai, keliai, griovių vietos.Vietovė apie dvarą labai vandeninga, tad sugalvota tvenkinių, griovių sistema, kuri vandenį surenka. Iškasus tvenkinius iš likusios žemės suformuotos kalvelės, neleidžiančios kauptis vandeniui. Parke buvo išlikusios savaiminės eglės, kelio senos drebulės, tarpukariu Nasvyčių sodinti kaštonai ir trys liepos. Parkas užsodintas naujais medeliais, nemažai priosodinta ąžuolų. Iškastieji tvenkiniai įžuvinti. | ||
Dautarų dvaras garsėjo savo plytine: pagrindinis pastatas pastatytas iš čia degtų raudonų kokybiškų plytų, iš Dautarų plytinės plytų pastatytas ir vienas Renavo dvaro ūkinių pastatų. Planuojama čia atidaryti keramikos cechą, kuriame būtų propaguojama dvarų keramiką: koklių gamyba, dekoratyvinė, suvenyrinė keramika. Atstatymo laukia kumetynas, kuriame bus apgyvendinami amatininkai <ref>Vytautas Malūkas. Gražina Juknevičienė: „Veiklos dvare bus kelioms kartoms" // Santarvės priedas Žemaičių lobiai. - 2013. - Birž. 20. - Nr. 5. - P. 1, 4.</ref>. | |||
2010 m. spalio 4 d. išlupus spynos tvirtinimo velkę, buvo įsibrauta į Dautarų dvaro pagalbinį pastatą ir iš jo pagrobta statybinių medžiagų, santechnikos prekių, aukšto slėgio plovimo aparatas ir medžio apdirbimo staklės. | 2010 m. spalio 4 d. išlupus spynos tvirtinimo velkę, buvo įsibrauta į Dautarų dvaro pagalbinį pastatą ir iš jo pagrobta statybinių medžiagų, santechnikos prekių, aukšto slėgio plovimo aparatas ir medžio apdirbimo staklės. | ||
Dautarų dvaras 2003-05-13 įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro statinių kompleksų sąrašą (G369 K). Tai: rūmai (G369K1), svirnas (G369K2) ir kumetynas (G369K3); visi past. XIX a. pab. - XX a. pr. <ref>Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2003 m. gegužės 13 d. įsakymas Nr. Į-138.</ref>. Dvaro sodybos teritorijos plotas - 8,50 ha. | |||
2013 m. birželio mėn. | |||
Prie rytinės sienos su Kentaučių k. yra Dautarų (Kentaučių) senkapiai, vad. Pakopa (anksčiau buvo archeologijos paminklas - AV 646). Plotas 0,04 ha, perimetras 81 m. Kapinių paviršius lygus, aplinkui ariama žemė, pakraščiu auga jauni medeliai. Yra vienas medinis kryžius ir vieno medinio kryžiauis liekanos. | Prie rytinės sienos su Kentaučių k. yra Dautarų (Kentaučių) senkapiai, vad. Pakopa (anksčiau buvo archeologijos paminklas - AV 646). Plotas 0,04 ha, perimetras 81 m. Kapinių paviršius lygus, aplinkui ariama žemė, pakraščiu auga jauni medeliai. Yra vienas medinis kryžius ir vieno medinio kryžiauis liekanos. | ||