Julionas Kumpikas-Kumpikevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search

Julionas Kumpikas-Kumpikevičius (žiūrėti kodą)

21:43, 12 birželio 2013 versija

92 pridėti baitai ,  21:43, 12 birželio 2013
nėra keitimo aprašymo
2 eilutė: 2 eilutė:
'''KUMPIKAS - KUMPIKEVIČIUS JULIONAS''' (g. 1910-04-29 [[Čepiškė|Čepiškės]] dvr. - m. 1985-05-23; 1987-07-15 buvo palaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune, šalia mamos Joanos Kumpikevičienės), lietuvių civilinės aviacijos pradininkas, pirmasis Lietuvos tarptautinis civilinis lakūnas.
'''KUMPIKAS - KUMPIKEVIČIUS JULIONAS''' (g. 1910-04-29 [[Čepiškė|Čepiškės]] dvr. - m. 1985-05-23; 1987-07-15 buvo palaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune, šalia mamos Joanos Kumpikevičienės), lietuvių civilinės aviacijos pradininkas, pirmasis Lietuvos tarptautinis civilinis lakūnas.


Du broliai buvo garsūs Lietuvoje inžinieriai. Vyriausias brolis, profesorius [[Kumpikas Leopoldas|Leopoldas Kumpikas]] ilgą laiką dirbo Kauno technologijų universitete, buvo vieno iš fakultetų dekanas. Sesuo Jadvyga ištekėjo už diplomato, daktaro Antano Trimako. Sesuo Cecilija pasirinko muzikės kelią, ištekėdama už smuikininko Antano Raucho, sesuo Viktorija buvo poetė ir ištekėjo už dailininko Rimto Kalpoko.
1919-1923 m. mokėsi Mažeikių pradžios mokykloje, 1923-1925 m. - Mažeikių gimanzijoje. Du broliai buvo garsūs Lietuvoje inžinieriai. Vyriausias brolis, profesorius [[Kumpikas Leopoldas|Leopoldas Kumpikas]] ilgą laiką dirbo Kauno technologijų universitete, buvo vieno iš fakultetų dekanas. Sesuo Jadvyga ištekėjo už diplomato, daktaro Antano Trimako. Sesuo Cecilija pasirinko muzikės kelią, ištekėdama už smuikininko Antano Raucho, sesuo Viktorija buvo poetė ir ištekėjo už dailininko Rimto Kalpoko.


Nuo jaunų dienų traukė erdvė, svajojo tapti lakūnu. Atlikęs Kaune karinę prievolę ir patarnavęs lėktuvui puskarininkiu, norėjo stoti į Lietuvos aeroklubo civilinių lakūnų kursus. Vėliau atsidūrė Čekijoje, kur padedant vienam čekų aviacijos karininkui, įstojo į T. Masariko lakūnų mokyklą. 1934 m. kovo 5–9 surengė skrydį iš Prahos (Čekija) į Kauną. Buvo jaučiama didžiulė įtampa, nes nuo tragiškos Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žūties buvo praėję tik aštuoni mėnesiai. Sningant, pučiant stipriam vėjui skrido senutėliu, iš apyvartos nurašytu lėktuvu, neturinčiu jokių navigacijos prietaisų. Skrendant virš Vokietijos, šūviais jis buvo priverstas nutūpti. Vokiečiai areštavo jaunąjį pilotą, tačiau, išsiaiškinę skrydžio aplinkybes, ne tik jį paleido iš areštinės, bet ir davė degalų, iškėlė vaišes. Antrą skrydžio dieną dėl itin blogų oro sąlygų lakūnas sunkiai orientavosi erdėje, turėjo labai žemai nusileisti ir skristi apverstu lėktuvu.  
Nuo jaunų dienų traukė erdvė, svajojo tapti lakūnu. Atlikęs Kaune karinę prievolę ir patarnavęs lėktuvui puskarininkiu, norėjo stoti į Lietuvos aeroklubo civilinių lakūnų kursus. Vėliau atsidūrė Čekijoje, kur padedant vienam čekų aviacijos karininkui, įstojo į T. Masariko lakūnų mokyklą. 1934 m. kovo 5–9 surengė skrydį iš Prahos (Čekija) į Kauną. Buvo jaučiama didžiulė įtampa, nes nuo tragiškos Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žūties buvo praėję tik aštuoni mėnesiai. Sningant, pučiant stipriam vėjui skrido senutėliu, iš apyvartos nurašytu lėktuvu, neturinčiu jokių navigacijos prietaisų. Skrendant virš Vokietijos, šūviais jis buvo priverstas nutūpti. Vokiečiai areštavo jaunąjį pilotą, tačiau, išsiaiškinę skrydžio aplinkybes, ne tik jį paleido iš areštinės, bet ir davė degalų, iškėlė vaišes. Antrą skrydžio dieną dėl itin blogų oro sąlygų lakūnas sunkiai orientavosi erdėje, turėjo labai žemai nusileisti ir skristi apverstu lėktuvu.  
Gauta iš „https://mke.lt/Specialus:MobileDiff/40474“

Naršymo meniu