Mažeikių Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
19 eilutė: 19 eilutė:
Pati cerkvė stovėjo apleista, o stačiatikiai religines apeigas atlikdavo latvių kirchėje. Manoma, kad tuo metu Mažeikiuose ir apylinkėse gyveno apie 200 stačiatikių. 1924 m. balandžio 12 d. progimnazijos direktorius M. Račkauskas kreipėsi į Švietimo ministeriją su tokiu raštu: „Šiuo prašau Švietimo Ministeriją leisti parduoti iš varžytinių (nusigriovimui) niekeno nenaudojamą, apleistą ir be reikalo pūvančią buv. Mažeikių cerkvelę. Toji cerkvelė įkainota 5000 Lt". Ar minėtos varžytinės įvyko, duomenų nerasta. 1924 m. birželio 14 d. progimnazijos pedagogų taryba svarstė, ką daryti su cerkvės pastatu. Taryba pasiūlė buvusioje cerkvėje įrengti vieną progimnazijos klasę, fizikos – gamtos kabinetą ir progimnazijos knygyną ir prašyti Švietimo ministerijos lėšų remontui atlikti. <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 37, 39.</ref>. Sudaryta komisija iš apskrities viršininko [[Motuzas Jonas|J. Motuzo]], vietos klebono Dobužinskio, apskrities techniko [[Helcermanas Borisas|B. Helcermano]] nustatė, kad, norint cerkvę pritaikyti gimnazijos reikmėms, reikia skirti 1900 Lt.  
Pati cerkvė stovėjo apleista, o stačiatikiai religines apeigas atlikdavo latvių kirchėje. Manoma, kad tuo metu Mažeikiuose ir apylinkėse gyveno apie 200 stačiatikių. 1924 m. balandžio 12 d. progimnazijos direktorius M. Račkauskas kreipėsi į Švietimo ministeriją su tokiu raštu: „Šiuo prašau Švietimo Ministeriją leisti parduoti iš varžytinių (nusigriovimui) niekeno nenaudojamą, apleistą ir be reikalo pūvančią buv. Mažeikių cerkvelę. Toji cerkvelė įkainota 5000 Lt". Ar minėtos varžytinės įvyko, duomenų nerasta. 1924 m. birželio 14 d. progimnazijos pedagogų taryba svarstė, ką daryti su cerkvės pastatu. Taryba pasiūlė buvusioje cerkvėje įrengti vieną progimnazijos klasę, fizikos – gamtos kabinetą ir progimnazijos knygyną ir prašyti Švietimo ministerijos lėšų remontui atlikti. <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 37, 39.</ref>. Sudaryta komisija iš apskrities viršininko [[Motuzas Jonas|J. Motuzo]], vietos klebono Dobužinskio, apskrities techniko [[Helcermanas Borisas|B. Helcermano]] nustatė, kad, norint cerkvę pritaikyti gimnazijos reikmėms, reikia skirti 1900 Lt.  


Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Mažeikių stačiatikių parapija nebuvo panaikinta, o laikinai nuo 1919 metų priklausė Skuodo cerkvės klebono Aleksandro Družilauskio žiniai <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 31, 32.</ref>. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Stačiatikių Eparchija ketino atgauti žemės sklypą su cerkve ir trobele sargui. 1927 m. sausio 13 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė nutarimą bylą nutraukti <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 18.</ref>. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui.  
Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Mažeikių stačiatikių parapija nebuvo panaikinta, o laikinai nuo 1919 metų priklausė Skuodo cerkvės klebono Aleksandro Družilauskio žiniai <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 31, 32.</ref>. Stačiatikių Eparchija ketino atgauti žemės sklypą su cerkve ir trobele sargui. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Be to, Žemės reformos valdyba 1926 m. lapkričio 15 d., neatimdama iš Švietimo ministerijai anksčiau jai perduotos cerkvės, priskyrė cerkvei 1500 kv.m. sklypą, o gimnazijai paliko tik apie 1400 kv. m. 1927 m. sausio 13 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė nutarimą bylą nutraukti <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 18.</ref>. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui.  




Naršymo meniu