Mažeikių Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Po karo cerkvės reikalai mažai kam rūpėjo. Ji keletą metų stovėjo ir nyko. 1923 m. rugpjūčio 16 d. Mažeikių geležinkelio kelio ruožo viršininkas inžinierius Aukštikalnis, vykdydamas Lietuvos Geležinkelių Valdybos įsakymą, cerkvinės mokyklos pastatą, išskyrus pačią cerkvę, perdavė Mažeikių apskrities valdybai. Čia buvo galvojama įsteigti lietuvių progimnaziją. Iki to laiko šiame pastate buvo įsikūrusi [[Mažeikių komendantūra]], nuomavusi šiuos namus iš Gelžkelių valdybos. Tėvų komiteto surinktomis lėšomis čia buvo suremontuota ir patalpinta progimnazijos III klasė ir raštinė, o vėliau dar viena patalpa penktai klasei. <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 51, 53.</ref>. Tačiau lapkričio 22 d. progimnazijos tėvų komiteto nariams čia atvežus suolus, Mažeikių miesto burmistras J. Motuzas neleido užimti atremontuoto kambario penktai klasei, užsipuolė su lazda tėvų komiteto pirmininką P. Kumpikevičių, grąsino jam suskaldyti galvą, pravardžiavo vagimi ir iš jo atėmė raktą, be to pareiškė, kad šiuos namus ima savo žiniom Mažeikių miesto valdyba pradžios mokyklos reikalams. Todėl tėvai buvo priversti suolus atgal parvežti į prie geležinkelio esančias mokyklos patalpas (Nr. 7), o tądien penkta klasė negalėjo dirbti <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b.101, l. 53.</ref>. Tarpininkaujant progimnazijos direktoriui Mažeikių burmistras laikinai nusileido ir davė galimybę atidaryti čia penktą klasę, tačiau pareiškė, kad po dviejų savaičių ją iš čia iškeldinsiąs<ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 50.</ref.