19 696
pakeitimai
Tadeušas Drazdauskis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Drazdausko gyv. vieta.MKE.jpg|thumb|right|230px|Tirkšlių atskyrėlio gyvenamoje vietoje pastatytas kryžius, Tirkšlių pušyne]] | [[Vaizdas:Drazdausko gyv. vieta.MKE.jpg|thumb|right|230px|Tirkšlių atskyrėlio gyvenamoje vietoje pastatytas kryžius, Tirkšlių pušyne]] | ||
'''DRAZDAUSKIS TADEUŠAS''', '''Drazdauskas''', '''Atsiskyrėlis''', '''Pustelninks''' (g. 1745- | '''DRAZDAUSKIS TADEUŠAS''', '''Drazdauskas''', '''Atsiskyrėlis''', '''Pustelninks''' (g. 1745-07-15 - m. 1811-02-12; palaidotas [[Tirkšlių kapinės|Tirkšlių kapinėse]], tačiau kapo vieta nežinoma). Pasakojama, kad jo kapas buvo sunaikintas statant kapinių mūrinę tvorą), spėjama, kad vienuolis. | ||
Jo tėvai Jonas Drazdauskis ir Marta Stonaitė. Apie 1780 m. atvykęs gyventi į Tirkšlių pušyną. Jį čia atsiuntęs vyskupas Giedraitis, kad patrauktų daugiau žmonių į katalikų tikėjimą. T. Drazdauskis pasistatęs medinį be langų namelį, jame gyvenęs atsiskyrėliškai. Čia ir miręs. Maitinosi surinktomis miško gėrybėmis ir žmonių paaukotu maistu. T. Drazdauskis išklausydavo visų, bet pats šnekėjo mažai. Į pateiktus klausimus atsakydavo gan filosofiškai ir aptakiai. Pavyzdžiui, kai žmonės klausdavo: „Kada baigsis mūsų vargai?" Atsiskyrėlis atsakydavo: „Kai numirsi". Jis mėgdavo kartoti frazę: „Kas gera - gera man, kas bloga - bloga man". Niekdana nekirpo nei nagų, nei plaukų, vaikščiojo su ilgu rūbu. Turėjo prisijaukinęs pelėdą ir voverę. Į Tirkšlių miestelį ateidavo tik į pamaldas<ref> Povilas Šverebas. Kilmingųjų Važinskių giminės pėdsakai // Santarvė. - 2007 m. - Rugs. 22. - Nr. 106. - P. 8.</ref>. | Jo tėvai Jonas Drazdauskis ir Marta Stonaitė. Apie 1780 m. atvykęs gyventi į Tirkšlių pušyną. Jį čia atsiuntęs vyskupas Giedraitis, kad patrauktų daugiau žmonių į katalikų tikėjimą. T. Drazdauskis pasistatęs medinį be langų namelį, jame gyvenęs atsiskyrėliškai. Čia ir miręs. Maitinosi surinktomis miško gėrybėmis ir žmonių paaukotu maistu. T. Drazdauskis išklausydavo visų, bet pats šnekėjo mažai. Į pateiktus klausimus atsakydavo gan filosofiškai ir aptakiai. Pavyzdžiui, kai žmonės klausdavo: „Kada baigsis mūsų vargai?" Atsiskyrėlis atsakydavo: „Kai numirsi". Jis mėgdavo kartoti frazę: „Kas gera - gera man, kas bloga - bloga man". Niekdana nekirpo nei nagų, nei plaukų, vaikščiojo su ilgu rūbu. Turėjo prisijaukinęs pelėdą ir voverę. Į Tirkšlių miestelį ateidavo tik į pamaldas<ref> Povilas Šverebas. Kilmingųjų Važinskių giminės pėdsakai // Santarvė. - 2007 m. - Rugs. 22. - Nr. 106. - P. 8.</ref>. | ||