19 696
pakeitimai
Pikelių pagrindinė mokykla: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
→Parapinė ir pradinė mokykla, progimnazija
(→Veikla) |
|||
| 17 eilutė: | 17 eilutė: | ||
1805 m. Pikeliuose minima parapinė mokykla, kurioje buvo 10, 1807 m. - 8, 1815 m. - 29<ref>M. Ambros. Zarys statystyc. - 1939.</ref>, 1853 m. - 44 vaikai<ref>Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1960. - T. 22. - P. 491.</ref>.1865 m. pertvarkyta į valdinę pradinę mokyklą. Vėliau jos vietoje įkurta rusiška mokykla (data nežinoma). Nuo senų laikų iki 1915 m. vasaros Pikeliuose buvo ir žydų bendruomenės mokykla, kurią lankė 35-40 mokinių. Buvo specialus mokytojas, bet daug pamokų turėdavo abu Pikelių žydų rabinai. 1911 m. įsteigta valdinė mergaičių pradinė mokykla, 1910 - 1911 m. veikė „Saulės” draugijos mokykla<ref>Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1987. - T. III. - 374.</ref>. | 1805 m. Pikeliuose minima parapinė mokykla, kurioje buvo 10, 1807 m. - 8, 1815 m. - 29<ref>M. Ambros. Zarys statystyc. - 1939.</ref>, 1853 m. - 44 vaikai<ref>Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1960. - T. 22. - P. 491.</ref>.1865 m. pertvarkyta į valdinę pradinę mokyklą. Vėliau jos vietoje įkurta rusiška mokykla (data nežinoma). Nuo senų laikų iki 1915 m. vasaros Pikeliuose buvo ir žydų bendruomenės mokykla, kurią lankė 35-40 mokinių. Buvo specialus mokytojas, bet daug pamokų turėdavo abu Pikelių žydų rabinai. 1911 m. įsteigta valdinė mergaičių pradinė mokykla, 1910 - 1911 m. veikė „Saulės” draugijos mokykla<ref>Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1987. - T. III. - 374.</ref>. | ||
Kada uždaryta rusiška ir vėl pradėjo veikti lietuviška mokykla, tiksliai nežinoma (apie 1919 m.). Buvo du mokytojai: Stefanija Ežerskaitė ir Magdalena Gaučaitė. M. Gaučaitei išėjus iš mokyklos į jos vietą atėjo mokytojas Želvys. Po to dirbo kiti mokytojai: Emilija Skavidytė-Šleinienė, Natalija Kunskaitė, Antanas Paulavičius, kuris iki 1927-09-01 buvo mokyklos vedėjas, bet ir vėliau joje dirbo mokytoju, o nuo 1927-09-01 vedėju paskirtas tos mokyklos mokytojas Vladas Jasinskas <ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 8. - P. 837.</ref>. 1919 - 1928 m. Pikelių pradinė buvo įsikūrusi Pikelių špitolėje, parapijos salėje (buvusiuose kultūros namuose) ir veikė iki 1928 m. rudens. Salėje buvo padaryta pertvara: vienoje pusėje buvo pirmas ir antras skyriai, kitoje - trečias ir ketvirtas. Pirmame ir antrame skyriuose buvo mokoma aritmetikos, skaitymo, piešimo, dainavimo, tikybos, trečiame ir ketvirtame - ir geografijos, gamtos mokslo, Lietuvos istorijos, gramatikos. 1923 m. gegužės 1 d. nuo špitolė iki klebonijos moksleiviai pasodino uosių alėją. | Kada uždaryta rusiška ir vėl pradėjo veikti lietuviška mokykla, tiksliai nežinoma (apie 1919 m.). Buvo du mokytojai: Stefanija Ežerskaitė ir Magdalena Gaučaitė. M. Gaučaitei išėjus iš mokyklos į jos vietą atėjo mokytojas Želvys. Po to dirbo kiti mokytojai: Emilija Skavidytė-Šleinienė, Natalija Kunskaitė, Antanas Paulavičius, kuris iki 1927-09-01 buvo mokyklos vedėjas, bet ir vėliau joje dirbo mokytoju, o nuo 1927-09-01 vedėju paskirtas tos mokyklos mokytojas Vladas Jasinskas <ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 8. - P. 837.</ref>. 1919 - 1928 m. Pikelių pradinė buvo įsikūrusi Pikelių špitolėje, parapijos salėje (buvusiuose kultūros namuose) ir veikė iki 1928 m. rudens. Salėje buvo padaryta pertvara: vienoje pusėje buvo pirmas ir antras skyriai, kitoje - trečias ir ketvirtas. Pirmame ir antrame skyriuose buvo mokoma aritmetikos, skaitymo, piešimo, dainavimo, tikybos, trečiame ir ketvirtame - ir geografijos, gamtos mokslo, Lietuvos istorijos, gramatikos. Tikybą dėstė klebonas [[Morkys Povilas|Povilas Morkys]]. 1923 m. gegužės 1 d. nuo špitolė iki klebonijos moksleiviai pasodino uosių alėją. | ||
Mūrinė „raudonoji“ pradinė mokykla (kadangi buvo pastatyta iš raudonų plytų ir ji pastatyta buvusios rusų pradinės moyklos vietoje; uždarius rusų mokyklą, buvusiame mediniame pastate gyveno žmonės. Paskui šis pastatas nugriautas) buvo pastatyta apie 1928 metus. Mokykla buvo dviejų aukštų. Pirmame aukšte buvo dvi salės su pertvaromis, kuriose buvo po 2 skyrius, sargo kambarėlis, pusapvalis vestibiulis. Antrame aukšte gyveno mokytojai Petras Savickas su žmona, Vladas Jasinskas, Natalija Kunskaitė. Mokykla turėjo 2 ha žemės. Šioje mokykloje taip pat yra dirbę mokytojai Viktoras Rozga, A. Rimkus, Jonas Balčiūnas su žmona Angele 1937-1940 m. | Mūrinė „raudonoji“ pradinė mokykla (kadangi buvo pastatyta iš raudonų plytų ir ji pastatyta buvusios rusų pradinės moyklos vietoje; uždarius rusų mokyklą, buvusiame mediniame pastate gyveno žmonės. Paskui šis pastatas nugriautas) buvo pastatyta apie 1928 metus. Mokykla buvo dviejų aukštų. Pirmame aukšte buvo dvi salės su pertvaromis, kuriose buvo po 2 skyrius, sargo kambarėlis, pusapvalis vestibiulis. Antrame aukšte gyveno mokytojai Petras Savickas su žmona, Vladas Jasinskas, Natalija Kunskaitė. Mokykla turėjo 2 ha žemės. Šioje mokykloje taip pat yra dirbę mokytojai Viktoras Rozga, A. Rimkus, Jonas Balčiūnas su žmona Angele 1937-1940 m. | ||