19 701
pakeitimas
1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''JANIŠAUSKAITĖ JULIJA''' (g. 1904-09-22 Joniškyje - m. 1982; palaidota Joniškyje), pedagogė, vadovėlių autorė. | '''JANIŠAUSKAITĖ JULIJA''' (g. 1904-09-22 Joniškyje - m. 1982; palaidota Joniškyje), pedagogė, vadovėlių autorė. | ||
1912 m. pradėjo lankyti pradinę mokyklą. | 1912 m. pradėjo lankyti pradinę mokyklą rusų kalba ir nebaigė antros klasės dėl prasidėjusio Pirmojo pasaulinio karo. Po keturių metų pertraukos 1918-1919 m.m. mokėsi lietuviškoje pradžios mokykloje ir po to Joniškio vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1922 m. ir tais pačiais metais įstojo į Šiaulių mokytojų seminariją. 1926 m. baigė Šiaulių mokytojų seminariją. Įsigijusi pedagoginį išsilavinimą, Mažeikių rajone ji mokė [[Žalionė|Žalionės]], [[Purvėnai|Purvėnų]], [[Auksodė|Auksodės]] kaimų vaikus, o dešimtmetį dirbo [[Buknaičių pagrindinė mokykla|Buknaičių pradžios mokyklos]] vedėja (iki 1944 m.). Jai buvo pavaldžios Knabikų ir Kabaldikų pradinės mokyklos. Nusipelniusi mokytoja (1955 m.). 1945-1964 m. Joniškio 2 vidurinės mokyklos mokytoja. 1964 m. išėjo į peniją. | ||
1962 m. parengė ir išleido lietuvių kalbos vadovėlį IV klasei „Gimtasis žodis". Vadovėlis 1966 m. buvo išverstas į lenkų kalbą ir pritaikytas Lietuvos mokykloms su lenkų dėstomąja kalba. Ji parengė daug metodinių darbų: „Dailusis rašymas I-IV klasėse", „Estetinis auklėjimas pradinėse klasėse", „Ketvirtųjų klasių mokinių parengimas dalykinei sistemai". Parašė nemažą pluoštą atsiminimų, apybraižų apie pedagogiką, vaikų Žurnalo „Žvaigždutė" redaktorių Stasį Tijūnaitį, surinko poeto [[Skabeika Leonas|Leono Skabeikos]] paskutiniuosius eilėraščius, skirtus mokytojai Albinai Kontenytei. Bendradarbiavo pedagoginėje spaudoje. | 1962 m. parengė ir išleido lietuvių kalbos vadovėlį IV klasei „Gimtasis žodis". Vadovėlis 1966 m. buvo išverstas į lenkų kalbą ir pritaikytas Lietuvos mokykloms su lenkų dėstomąja kalba. Ji parengė daug metodinių darbų: „Dailusis rašymas I-IV klasėse", „Estetinis auklėjimas pradinėse klasėse", „Ketvirtųjų klasių mokinių parengimas dalykinei sistemai". Parašė nemažą pluoštą atsiminimų, apybraižų apie pedagogiką, vaikų Žurnalo „Žvaigždutė" redaktorių Stasį Tijūnaitį, surinko poeto [[Skabeika Leonas|Leono Skabeikos]] paskutiniuosius eilėraščius, skirtus mokytojai Albinai Kontenytei. Bendradarbiavo pedagoginėje spaudoje. | ||
Artėjant sovietinei armijai, J. Janišauskaitė kartu su viršaičio Augusto Venckaus šeima pasitraukė į Vakarus, bet, būdama ligota, greit grįžo į gimtąjį Joniškį, kur pradėjo dirbti 2-ojoje vidurinėje mokykloje. Jos pedagoginę sėkmę lėmė geras metodinis pasirengimas ir didelė meilė vaikams. Ji buvo gera kaip žmogus, reikli sau ir mokiniams. Sugebėjo dirbti su tėvais, o per juos auklėti ir vaikus. Daug | Artėjant sovietinei armijai, J. Janišauskaitė kartu su viršaičio Augusto Venckaus šeima pasitraukė į Vakarus, bet, būdama ligota, greit grįžo į gimtąjį Joniškį, kur pradėjo dirbti 2-ojoje vidurinėje mokykloje. Jos pedagoginę sėkmę lėmė geras metodinis pasirengimas ir didelė meilė vaikams. Ji buvo gera kaip žmogus, reikli sau ir mokiniams. Sugebėjo dirbti su tėvais, o per juos auklėti ir vaikus. Daug dėmesio skyrė doroviniam ir estetiniam moksleivių auklėjimui, higieninių įgūdžių ugdymui. Daug dirbdavo su mergaitėmis, mokydama jas siūti ir megzti, o savo virtuvėje vesdavo kulinarijos pamokas. Organizuodavo moksleivių vakarus, mokydavo vaikus liaudies dainų, šokių ir žaidimų. Gražiai paminėdavo tautines ir religines šventes. Mokytoja labai gražiai rašė (vos ne kaligrafiškai). | ||
Apdovanota Garbės ženklo ordinu (1951 | Apdovanota Garbės ženklo ordinu (1951-09-07). 1955-08-13 suteiktas nusipelniusios mokytojos garbės vardas. | ||
== Šaltiniai == | == Šaltiniai == |