19 696
pakeitimai
Mažeikių muziejus: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
S (Atmestas 50.112.116.41 (Aptarimas) pakeitimas; sugrąžinta naudotojo Algirdas versija) |
|||
| 13 eilutė: | 13 eilutė: | ||
Nuo 1934 m. Mažeikių „Alkos" muziejui skiriamos patalpos pastatytoje J. Tumo-Vaižganto pradžios mokyklos pastogėje. Čia muziejus išbuvo iki 1944 m., kada vokiečiai pastatą perėmė karo ligoninės reikmėms, o muziejus buvo iškeltas į miesto savivaldybės rūsius. Kraustymo metu dalis eksponatų dingo. Po karo muziejus vėl buvo perkeltas į senąsias patalpas. 1945 m. įrengtos naujos ekspozicijos, fonduose buvo saugoma apie 12 tūkstančių eksponatų. 1946 m. mokytojui Jonui Striškai pradėjus muziejaus atkūrimo darbus buvo išlikę tik apie 20 procentų prieškarinio muziejaus rinkinio. Muziejus buvo atkurtas senosiose patalpose- tuomet jau septynmetės, vėliau aštuonmetės mokyklos pastogėje. | Nuo 1934 m. Mažeikių „Alkos" muziejui skiriamos patalpos pastatytoje J. Tumo-Vaižganto pradžios mokyklos pastogėje. Čia muziejus išbuvo iki 1944 m., kada vokiečiai pastatą perėmė karo ligoninės reikmėms, o muziejus buvo iškeltas į miesto savivaldybės rūsius. Kraustymo metu dalis eksponatų dingo. Po karo muziejus vėl buvo perkeltas į senąsias patalpas. 1945 m. įrengtos naujos ekspozicijos, fonduose buvo saugoma apie 12 tūkstančių eksponatų. 1946 m. mokytojui Jonui Striškai pradėjus muziejaus atkūrimo darbus buvo išlikę tik apie 20 procentų prieškarinio muziejaus rinkinio. Muziejus buvo atkurtas senosiose patalpose- tuomet jau septynmetės, vėliau aštuonmetės mokyklos pastogėje. | ||
1955 m. užsidegus mokyklos pastatui, sudegė antrasis aukštas ir beveik visi muziejaus eksponatai (jų išliko tik maža dalis). 1958 m. muziejui buvo paskirtos redakcijos patalpos Laisvės ir tuometinės Pergalės (Vasario 16-sios) gatvių kampe. Rajono kultūros darbuotojai pradėjo muziejui rinkti eksponatus. Buvo įrengtos naujos ekspozicijos. Pokario metais muziejuje dirbo P. Striška, F. Maksvytis, J. Ligeikis, A. Gedvilas, B. Vilimas, [[Nagius Juozas|J. Nagius]], V. Mačiulis. 1968-1988 m. muziejus buvo Telšių „Alkos" filialas, 1988 m. tapo savarankiškas. 1992 m. jam paskirtas Mažeikių vaikų muzikos mokyklos choreografijos skyriaus patalpos. Rekonstravus jas, 1994-02-16 į jas perkeltas ir oficialiai atidarytas. Šiuo metu atidarytos nuolatinės gamtos ir istorijos ekspozicijos, rengiamos parodos, seminarai, susitikimai ir kt. | 1955 m. užsidegus mokyklos pastatui, sudegė antrasis aukštas ir beveik visi muziejaus eksponatai (jų išliko tik maža dalis). 1958 m. muziejui buvo paskirtos redakcijos patalpos Laisvės ir tuometinės Pergalės (Vasario 16-sios) gatvių kampe. Rajono kultūros darbuotojai pradėjo muziejui rinkti eksponatus. Buvo įrengtos naujos ekspozicijos. Pokario metais muziejuje dirbo P. Striška, F. Maksvytis, J. Ligeikis, A. Gedvilas, [[Vilimas Bronius|B. Vilimas]], [[Nagius Juozas|J. Nagius]], V. Mačiulis. 1968-1988 m. muziejus buvo Telšių „Alkos" filialas, 1988 m. tapo savarankiškas. 1992 m. jam paskirtas Mažeikių vaikų muzikos mokyklos choreografijos skyriaus patalpos. Rekonstravus jas, 1994-02-16 į jas perkeltas ir oficialiai atidarytas. Šiuo metu atidarytos nuolatinės gamtos ir istorijos ekspozicijos, rengiamos parodos, seminarai, susitikimai ir kt. | ||
2011 m. gruodžio 15 d. muziejuje vyko konferencija, skirta kuršių, žiemgalių ir žemaičių senajai istorijai ir atidaryta interaktyvi paroda. Konferencijoje pranešimus skaitė projekto vadovas ir kuratorius Vilniaus dailės akademijos profesorius daktaras Adomas Butrimas, Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus atstovas Arnis Radins, archeologė dr. Ilona Vaškevičiūtė, archeologijos istorikas dr. Gintautas Zabiela bei archeologas dr. Vykintas Vaitkevičius, už savo darbus šiemet pelnęs Jono Basanavičiaus premiją. Pristatyme dalyvavo Latvijos ambasadorius Lietuvoje Martinš Virsis, Lietuvos Respublikos Prezidentės vyriausioji patarėja Virginija Būdienė, kultūros ministras Arūnas Gelūnas, Vilniaus dailės akademijos rektorius Audrius Klimas, žymiausi abiejų šalių kultūros ir meno atstovai, istorikai. | 2011 m. gruodžio 15 d. muziejuje vyko konferencija, skirta kuršių, žiemgalių ir žemaičių senajai istorijai ir atidaryta interaktyvi paroda. Konferencijoje pranešimus skaitė projekto vadovas ir kuratorius Vilniaus dailės akademijos profesorius daktaras Adomas Butrimas, Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus atstovas Arnis Radins, archeologė dr. Ilona Vaškevičiūtė, archeologijos istorikas dr. Gintautas Zabiela bei archeologas dr. Vykintas Vaitkevičius, už savo darbus šiemet pelnęs Jono Basanavičiaus premiją. Pristatyme dalyvavo Latvijos ambasadorius Lietuvoje Martinš Virsis, Lietuvos Respublikos Prezidentės vyriausioji patarėja Virginija Būdienė, kultūros ministras Arūnas Gelūnas, Vilniaus dailės akademijos rektorius Audrius Klimas, žymiausi abiejų šalių kultūros ir meno atstovai, istorikai. | ||