19 696
pakeitimai
Renavo biblioteka: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
| 19 eilutė: | 19 eilutė: | ||
Pirmomis Renavo bibliotekos įkūrimo užmuomazgomis jau galima laikyti XVII a., kai [[Renavo dvaras|Renavo dvare]] dvarininkai Rönnes įkūrė biblioteką. Bendras visoms knygoms nuosavybės ženklas yra barono Eugenijaus Rönne lipdė, kuri priklijuota beveik visose knygose. Kur Renavo dvare buvo bibliotekos vieta, nežinoma. Tikriausiai knygos buvo laikomos ne vienoje patalpoje, galbūt šiaurinėje rūmų pusėje panašioje į biblioteką patalpoje su sieninėmis spintomis ir medine galerija. Renavo dvaro bibloteka buvo sukaupta ir sutvarkyta Antano Rönne. Jis labai domėjosi gamtos mokslais, todėl biblioteką būtų galima pavadinti gamtamoksline. XIX a. viduryje biblioteką gausiai papildė Žemaičių vyskupo nominanto Jono Krizostomo Gintilos (1789-1857) bibliotekos knygos. Iki šiol rasta 105 pavadinimų knygų. Jos sudaro beveik pusę Renavo bibliotekos. Iš viso yra surastos 245 pavadinimų Renavo dvaro knygos. Vyravo knygos prancūzų kalba - jų buvo 121, vokiečių - 61, lotynų - 36, lenkų - 22, anglų - 3, italų - 2. Tikėtina, kad bibliotekoje iš viso yra buvę 2-5 tūkst. įvairių knygų. | Pirmomis Renavo bibliotekos įkūrimo užmuomazgomis jau galima laikyti XVII a., kai [[Renavo dvaras|Renavo dvare]] dvarininkai Rönnes įkūrė biblioteką. Bendras visoms knygoms nuosavybės ženklas yra barono Eugenijaus Rönne lipdė, kuri priklijuota beveik visose knygose. Kur Renavo dvare buvo bibliotekos vieta, nežinoma. Tikriausiai knygos buvo laikomos ne vienoje patalpoje, galbūt šiaurinėje rūmų pusėje panašioje į biblioteką patalpoje su sieninėmis spintomis ir medine galerija. Renavo dvaro bibloteka buvo sukaupta ir sutvarkyta Antano Rönne. Jis labai domėjosi gamtos mokslais, todėl biblioteką būtų galima pavadinti gamtamoksline. XIX a. viduryje biblioteką gausiai papildė Žemaičių vyskupo nominanto Jono Krizostomo Gintilos (1789-1857) bibliotekos knygos. Iki šiol rasta 105 pavadinimų knygų. Jos sudaro beveik pusę Renavo bibliotekos. Iš viso yra surastos 245 pavadinimų Renavo dvaro knygos. Vyravo knygos prancūzų kalba - jų buvo 121, vokiečių - 61, lotynų - 36, lenkų - 22, anglų - 3, italų - 2. Tikėtina, kad bibliotekoje iš viso yra buvę 2-5 tūkst. įvairių knygų. | ||
Renavo bibliotekos istorija prasideda nuo 1940 metų, kada | Renavo bibliotekos istorija prasideda nuo 1940 metų, kada Renave, klebonijoje buvo atidarytas [[Renavo klubas-skaitykla|klubas-skaitykla]]. Jos vedėju dirbo Aleksas Juozapavičius. 1941 m., atėjus okupantams, klubas-skaitykla uždaroma, spauda, knygos sunaikinamos. Klubas-skaitykla atkuriama 1947 m. Ilgas ir sunkus pokario laikotarpis lėmė didelę darbuotojų kaitą. | ||
Biblioteka įkuriama 1950 m. Knygos perduotos iš buvusio [[Renavo klubas-skaitykla|klubo-skaityklos]], iš asmeninių bibliotekų. Ypatingas dėmesys tada buvo skiriamas fondo papildymui tarybine literatūra, todėl išimta iš apyvartos daug tarpukario laikotapio leidinių. Pirmasis Renavo bibliotekos vedėjas buvo Stasys Danielius. Biblioteka įkurta senuose dvaro rūmuose, kuriuose ji išbuvo iki 2011 m. 1950 m. bibliotekoje buvo 1698 vnt. knygų, skaitė 160 skaitytojų. Pirmaisiais metais bibliotekoje žmonės net tik skaitydavo laikraščius, bet žaisdavo šachmatais, šaškėmis, ruošdavosi įvairioms šventėms, paruošė vaidinimus „Trys mylimos", „Amerika pirtyje". | Biblioteka įkuriama 1950 m. Knygos perduotos iš buvusio [[Renavo klubas-skaitykla|klubo-skaityklos]], iš asmeninių bibliotekų. Ypatingas dėmesys tada buvo skiriamas fondo papildymui tarybine literatūra, todėl išimta iš apyvartos daug tarpukario laikotapio leidinių. Pirmasis Renavo bibliotekos vedėjas buvo Stasys Danielius. Biblioteka įkurta senuose dvaro rūmuose, kuriuose ji išbuvo iki 2011 m. 1950 m. bibliotekoje buvo 1698 vnt. knygų, skaitė 160 skaitytojų. Pirmaisiais metais bibliotekoje žmonės net tik skaitydavo laikraščius, bet žaisdavo šachmatais, šaškėmis, ruošdavosi įvairioms šventėms, paruošė vaidinimus „Trys mylimos", „Amerika pirtyje". | ||