19 733
pakeitimai
22 eilutė: | 22 eilutė: | ||
1933 m. Tirkšliuose jau veikė šaulių būrio biblioteka, kurioje buvo 380 egz. knygų ir 32 skaitytojai, kurie perskaitė 212 egz. spaudinių <ref>Bibliografijos žinios. - 1933. - Nr. 5 (35). - P. 152.</ref>. Biblioteka Tirkšliuose įsteigta 1937 m. Patalpos buvo nuomojamos privačiame Stanislovo Virkučio name. Tame pačiame name buvo [[Tirkšlių paštas|ryšių skyrius]] ir [[Tirkšlių valsčius| miestelio valsčius]]. Biblioteka buvo įsikūrusi mažame kambarėlyje, kuriame buvo trys namų darbo lentynos, stalas ir du krėslai. Nebuvo elektros, vakarais degdavo žibalinę lempą. Visos tos trys įstaigos mokėjo S. Virkučiui nuomą. Kas buvo pirmasis bibliotekos darbuotojas, nežinoma, nėra tikslių duomenų ir koks buvo fondas. Žinoma tik, kad buvo nedaug knygų ir laikraščių. Ir patalpos, ir darbuotojai dažnai keitėsi. | 1933 m. Tirkšliuose jau veikė šaulių būrio biblioteka, kurioje buvo 380 egz. knygų ir 32 skaitytojai, kurie perskaitė 212 egz. spaudinių <ref>Bibliografijos žinios. - 1933. - Nr. 5 (35). - P. 152.</ref>. Biblioteka Tirkšliuose įsteigta 1937 m. Patalpos buvo nuomojamos privačiame Stanislovo Virkučio name. Tame pačiame name buvo [[Tirkšlių paštas|ryšių skyrius]] ir [[Tirkšlių valsčius| miestelio valsčius]]. Biblioteka buvo įsikūrusi mažame kambarėlyje, kuriame buvo trys namų darbo lentynos, stalas ir du krėslai. Nebuvo elektros, vakarais degdavo žibalinę lempą. Visos tos trys įstaigos mokėjo S. Virkučiui nuomą. Kas buvo pirmasis bibliotekos darbuotojas, nežinoma, nėra tikslių duomenų ir koks buvo fondas. Žinoma tik, kad buvo nedaug knygų ir laikraščių. Ir patalpos, ir darbuotojai dažnai keitėsi. | ||
Karo metais didelė dalis fondo buvo sunaikinta, knygos buvo išsvaidytos ir mėtėsi gatvėse. Bibliotekoje dirbo iš Ylakių atvykusi Stasė Milvydaitė. Aktyviausias šiuo laikotarpiu skaitytojas buvo Ignas Gerulskis. Pokario metais knygas bibliotekininkai rinko iš skaitytojų. 1948 m. bibliotekos vedėja A. Gerulskytė pirmoji suklasifikavo Tirkšlių bibliotekos knygas ir pradėjo sudarinėti katalogus, pritraukė apie 300 skaitytojų, turėjo 3 kilnojamas bibliotekėls, ruošė knygų aptarimus, kausimų-atsakymų vakarus, pastatė inscenizaciją pagal P. Cvirkos knygą „Žemė maitintoja". 1950 m. biblioteka perkelta į Kučkienės namą, kuriame skirti du kambariai. | Karo metais didelė dalis fondo buvo sunaikinta, knygos buvo išsvaidytos ir mėtėsi gatvėse. Bibliotekoje dirbo iš Ylakių atvykusi Stasė Milvydaitė. Aktyviausias šiuo laikotarpiu skaitytojas buvo Ignas Gerulskis. Pokario metais įkurtas ir [[Tirkšlių klubas-skaitykla]], kuris vėliau uždarytas, o knygos atiteko bibliotekai. Pokario metais knygas bibliotekininkai rinko iš skaitytojų, paimamos iš Žemalės, Pievėnų, Spurganų, Geidžių kilnojamųjų bibliotekėlių, kuriose dirbo Ilmaras Strikys, Aleksandra Končienė, R. Bučienė. | ||
1946 m. bibliotekos vedėja dirbo Aldona Gerulskytė, o kilnojamojo fondo bibliotekos vedėja - Bronė Tėvelytė. Namas, kuriame buvo įsikūrusi biblioteka, nukentėjo nuo karo, todėl ji 1945 m. perkelta į Virkutienės gyvenamą namą. Čia buvo du maži kambarėliai. 1948 m. bibliotekos vedėja A. Gerulskytė pirmoji suklasifikavo Tirkšlių bibliotekos knygas ir pradėjo sudarinėti katalogus, pritraukė apie 300 skaitytojų, turėjo 3 kilnojamas bibliotekėls, ruošė knygų aptarimus, kausimų-atsakymų vakarus, pastatė inscenizaciją pagal P. Cvirkos knygą „Žemė maitintoja". Prie bibliotekos veikė meno saviveiklos ratelis, tautinių šokių ratelis, šaškių ir šachmatų būrelis. 1950 m. biblioteka perkelta į Kučkienės namą, kuriame skirti du kambariai. | |||
Bibliotekos darbuotojai keitėsi kas keleri metai. 1951 m. bibliotekoje pradėjo dirbti Pijus Rakštys. Jis tęsė pradėta katalogą, organizavo skaitytojų konferencijas, pritraukė 400 skaitytojų, buvo atsakingas už visą saviveiklinį darbą apylinkėje, todėl nedarbo metu organizuodavo šokius, prie bibliotekos buvo suorganizavęs saviveiklininkų ratelį, kuriam pats ir vadovavo. Taip pat prie bibliotekos veikė ir sporto ratelis. 1952 m. Milda Širvinskienė įsteigė 5 kilnojamasias bibliotekėles, pradėjo dirbti bibliografinį informacinį darbą. | Bibliotekos darbuotojai keitėsi kas keleri metai. 1951 m. bibliotekoje pradėjo dirbti Pijus Rakštys. Jis tęsė pradėta katalogą, organizavo skaitytojų konferencijas, pritraukė 400 skaitytojų, buvo atsakingas už visą saviveiklinį darbą apylinkėje, todėl nedarbo metu organizuodavo šokius, prie bibliotekos buvo suorganizavęs saviveiklininkų ratelį, kuriam pats ir vadovavo. Taip pat prie bibliotekos veikė ir sporto ratelis. 1952 m. Milda Širvinskienė įsteigė 5 kilnojamasias bibliotekėles, pradėjo dirbti bibliografinį informacinį darbą. | ||
43 eilutė: | 45 eilutė: | ||
== Renginiai == | == Renginiai == | ||
1952 m. bibliotekoje buvo surengtas rajoninis bibliotekininkų seminaras. | 1948 m. vadovaujant A. Gerulskytei pastatyta Žemaitės „Petro Kumelio" insenizacija. 1952 m. bibliotekoje buvo surengtas rajoninis bibliotekininkų seminaras. | ||
== Vedėjai == | == Vedėjai == |