Reivyčių malūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
284 pridėti baitai ,  18:34, 9 rugpjūčio 2012
nėra keitimo aprašymo
 
6 eilutė: 6 eilutė:
Pastatytas XIX a. vid. ant [[Ašva|Ašvos]] upės kranto. XIX a. liustracinė komisija iš Leckavos klebonui priklausiusių ganyklų atmatavo 18 dešimtinių žemės skypą Dargiui, kuris buvo bežemis, invalidas. Gavęs žemės, Dargis tuoj ant Ašvos nupės surentė mažą malūną. Pasakojama, kad vienkojis Dargis vakare, eidamas per upelio atšaką, paslydo, įkrito į vandenį ir nuskendo. Nurodoma ir kitaip, kad pertvarkant malūno sklendes, vandens srovė įtraukė šeimininką prie rato ir jis žuvo. Likusi našlė Magdelena Dargienė ištekėjo už Antano Ročio, tačiau šis eidamas per malūno tiltą, įkrito į Ašvą ir nuskendo. Tuomet našlė Ročienė ištekėjo už Stanislovo Liaubos, kuris 1947 m. mirė. Ūkį ir malūną paveldėjo pirmojo vyro sūnus Augustas Dargis.  
Pastatytas XIX a. vid. ant [[Ašva|Ašvos]] upės kranto. XIX a. liustracinė komisija iš Leckavos klebonui priklausiusių ganyklų atmatavo 18 dešimtinių žemės skypą Dargiui, kuris buvo bežemis, invalidas. Gavęs žemės, Dargis tuoj ant Ašvos nupės surentė mažą malūną. Pasakojama, kad vienkojis Dargis vakare, eidamas per upelio atšaką, paslydo, įkrito į vandenį ir nuskendo. Nurodoma ir kitaip, kad pertvarkant malūno sklendes, vandens srovė įtraukė šeimininką prie rato ir jis žuvo. Likusi našlė Magdelena Dargienė ištekėjo už Antano Ročio, tačiau šis eidamas per malūno tiltą, įkrito į Ašvą ir nuskendo. Tuomet našlė Ročienė ištekėjo už Stanislovo Liaubos, kuris 1947 m. mirė. Ūkį ir malūną paveldėjo pirmojo vyro sūnus Augustas Dargis.  


1901 m. jaunasis malūno šeimininkas vedė ūkininkaitę Ievą Vilimaitę. Tuomet jų ūkis turėjo 19 ha žemės. Po trejų metų sutuoktiniams gimė pirmoji duktė Sicilija, 1908 m. - sūnus Augustinas, 1911 m. - Ieva, 1914 m. - Agota, 1915 m. - Emilija. Mergaitės buvo auklėjamos itin griežtai. Tėvai jų neleido jų į mokyklą, o vietoje buvo pamokytos tik rašyti ir skaityti. Tik vienintelis Dargių sūnus Augustinas buvo leidžiamas į tuometinę Mažeikių gimanziją ir baigė joje keturias klases. Tėvai Augustinui buvo numatę ateityje visą malūno priežiūrą. Tėvas Augustinas Dargis malūną pertvarkė. Malūno sienoje yra įmūrytas akmuo su užrašu rusų k. „Augustinas Dargis 1908 m." 1948 m. Dargių šeima buvo išvežta į Sibirą. 1964 m. Augustinas su žmona Elena Virbickaite-Dargiene, kilusia iš Laižuvos, grįžo į Lietuvą. Augustinas Dargis mirė 1994 m.
1901 m. jaunasis malūno šeimininkas vedė ūkininkaitę Ievą Vilimaitę. Tuomet jų ūkis turėjo 19 ha žemės. Po trejų metų sutuoktiniams gimė pirmoji duktė Sicilija, 1908 m. - sūnus Augustinas, 1911 m. - Ieva, 1914 m. - Agota, 1915 m. - Emilija. Mergaitės buvo auklėjamos itin griežtai. Tėvai jų neleido jų į mokyklą, o vietoje buvo pamokytos tik rašyti ir skaityti. Tik vienintelis Dargių sūnus Augustinas buvo leidžiamas į tuometinę Mažeikių gimanziją ir baigė joje keturias klases. Tėvai Augustinui buvo numatę ateityje visą malūno priežiūrą. Tėvas Augustinas Dargis malūną pertvarkė. Malūno sienoje yra įmūrytas akmuo su užrašu rusų k. „Augustinas Dargis 1908 m." Malūnas buvo įrengtas kaip dviejų galų gyvenamasis namas, jo viename gale buvo gyvenamos patalpos, kitame - malūnas, o per vidurį - didelė krosnis. Buvo pastatyta metalinė turbina. Malūnas po karo buvo nacionalizuotas, jame gyveno kiti savininkai bei buvo kolūkio malūnas. 1948 m. Dargių šeima buvo išvežta į Sibirą. 1964 m. Augustinas su žmona Elena Virbickaite-Dargiene, kilusia iš Laižuvos, grįžo į Lietuvą. Augustinas Dargis mirė 1994 m.


Prie Reivyčių malūno užtvankos iki II pasaulinio karo nuskendo penki žmonės, pokario metais -  Reivyčių kaimo gyventojas Augustas Nagys. Todėl gyventojai malūną dėl šių nelaimių dar vadina '''Velnių malūnu'''.   
Prie Reivyčių malūno užtvankos iki II pasaulinio karo nuskendo penki žmonės, pokario metais -  Reivyčių kaimo gyventojas Augustas Nagys. Todėl gyventojai malūną dėl šių nelaimių dar vadina '''Velnių malūnu'''.   

Naršymo meniu