Šablonas:Šios savaitės straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search

Šablonas:Šios savaitės straipsnis (žiūrėti kodą)

22:57, 30 balandžio 2012 versija

1 059 baitai pašalinti ,  22:57, 30 balandžio 2012
nėra keitimo aprašymo
1 eilutė: 1 eilutė:
[[Vaizdas:Darguziskiai.MKE.jpg|thumb|right|160px|Dargužiškiai]]
'''[[Dargužiškiai|DARGUŽIŠKIAI]]''', kaimas [[Viekšnių seniūnija|Viekšnių seniūnijoje]], prie Pievėnų-Kapėnų kelio, 9 km į pietus nuo [[Viekšniai|Viekšnių]]. Per kaimą teka [[Trimėsėdis]] ir jo intakas [[Vazmupis]]. Vakaruose ribojasi su [[Tučiai|Tučių]], rytuose - su [[Kapėnai|Kapėnų]] k.
Gyventojų skaičius: 1902 m. - 59 gyv., 1923 m. - 20 ūkių, 106 gyv., 1996 m. - 7 ūkiai, 22 gyv., 1998 m. - 8 ūkiai, 18 gyv.,  2001 m. -16 gyv. (10 vyr., 6 mot.).
1919 m. kunigas Mačius įsteigė pradžios mokyklą, kuri pirmuosius metus buvo Dargužiškių kaime pas Mačių. Mokykla buvo vieno komplekto; inventoriumi aprūpino savivaldybė kartu su tėvais. Netrukus mokykla buvo iškelta į [[Žalionė|Žalionės]] kaimą. 1926 m. išparceliavus [[Pavirvytė|Pavirvytės]] ir Kapėnų dvarus, mokyklai atiteko du žemės sklypai: iš Pavirvytės dvaro 3,24 ha ir iš Kapėnų - 4,38 ha.
-----------
[[Vaizdas:LaimaSkabickiene.MKE.2011-10-05.jpg|thumb|right|160px|Laima Skabickienė]]
[[Vaizdas:LaimaSkabickiene.MKE.2011-10-05.jpg|thumb|right|160px|Laima Skabickienė]]
'''[[Skabickienė Laima|SKABICKIENĖ LAIMA]]''', [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] lietuvių kalbos mokytoja ekspertė, rašytojos [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Marijos Pečkauskaitė-Šatrijos Raganos]] premijos laureatė.
'''[[Skabickienė Laima|SKABICKIENĖ LAIMA]]''', [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] lietuvių kalbos mokytoja ekspertė, rašytojos [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Marijos Pečkauskaitė-Šatrijos Raganos]] premijos laureatė.
22 eilutė: 28 eilutė:
Hidroelekrinę 1996 metais pastatė UAB „Pajaras". Jos statinius sudaro vandens paima, vamzdynas (du 1,2 skersmens plieniniai vamzdžiai), hidroelektrinė ir transformatorinė pastotė. Vandens paima - šliužo tipo su dviem plokščiais 2,0x2,0 m ratiniais uždoriais ir šiukšlių bei žuvų sulaikymo grotelėmis. Sumontuotos dvi turbinos, kurių bendras galingumas 820 kW. Valdymas automatizuotas. Juodeikių hidroelektrinė naudoja didžiausią rajone Varduvos tvenkinio vandenį.
Hidroelekrinę 1996 metais pastatė UAB „Pajaras". Jos statinius sudaro vandens paima, vamzdynas (du 1,2 skersmens plieniniai vamzdžiai), hidroelektrinė ir transformatorinė pastotė. Vandens paima - šliužo tipo su dviem plokščiais 2,0x2,0 m ratiniais uždoriais ir šiukšlių bei žuvų sulaikymo grotelėmis. Sumontuotos dvi turbinos, kurių bendras galingumas 820 kW. Valdymas automatizuotas. Juodeikių hidroelektrinė naudoja didžiausią rajone Varduvos tvenkinio vandenį.
-------------
-------------
[[Vaizdas:Mazeikiu muziejus.MKE.2011-12-16.jpg|thumb|right|160px|Interaktyvi paroda „Mažeikių kraštas: tarp kuršių, žiemgalių ir žemaičių“]]
'''[[Mažeikių muziejus|MAŽEIKIŲ MUZIEJUS]]''' V. Burbos g. Nr. 9. 40 tūkst. eksponatų (1997 m.). Jame saugomi ir eksponuojami Žemaitijos krašto archeologijos, etnografijos ir liaudies meno eksponatai. Steigėjas - Mažeikių rajono savivaldybė. Direktorė [[Cholodinskienė Adelė|Adelė Cholodinskienė]] (nuo 1967 m.).
Oficiali  įkūrimo data yra 1928 m., kada mokytojas [[Ličkūnas Stasys|Stasys Ličkūnas]] perėmė [[Senovės pažinimo kuopelė|„Senovės pažinimo kuopelės"]] vadovo pareigas iš [[Pūnis Vladas|Vlado Pūnio]] ir savo namuose Kankinių gatvėje Nr. 18 viename kambarėlyje patalpino asmeninę senienų kolekciją ir kuopelės „Senovės daiktų rinkinį". Šiame name, kuris stovėjo ties parko teritorija, muziejus išbuvo apie ketverius metus. Muziejus jokių dotacijų iš valdžios negavo,laikėsi vien entuziazmu. St. Ličkūnas muziejui vadovavo iki 1944 m. Jis aplankė visus Mažeikių apskrities archeologijos paminklus,ardomuose senkapiuose vykdė žvalgomuosius tyrimus ir skelbė tuometinėje spaudoje.
1930 m. išleistas neperiodinis muziejaus leidinys [[Senovė|"Senovė"]] Nr. 3. Iš tikrųjų išleistas tik vienas numeris, o numeracija pratęsta nuo „Senovės pažinimo kuopelės" leidinio [[Praeitis|"Praeitis"]], kurio išėjo du numeriai.  1931 - 1935 m. Mažeikių muziejus buvo prisijungęs prie „Žemaičių senovės mėgėjų draugijos „Alka" ir vadinosi Mažeikių "Alkos" muziejus. Šis pavadinimas išliko iki 1948 m. Iš šios draugijos pradėjus gauti dotacijas, muziejus jau galėjo nuomotis patalpas. 1932 m. jis periskėlė į Bažnyčios gatvės pradžioje išnuomotas patalpas. Muziejaus išlaikymui trūko lėšų, todėl 1937 m. etnografijos, archeologijos, liaudies meno rinkiniai buvo parduoti Vytauto didžiojo kultūros muziejui - su sąlyga, kad šie rinkiniai bus ekposnuojami Mažeikiuose.
---------------
Gauta iš „https://mke.lt/Specialus:MobileDiff/37292“

Naršymo meniu