Šablonas:Šios savaitės straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search

Šablonas:Šios savaitės straipsnis (žiūrėti kodą)

22:24, 9 vasario 2012 versija

161 baitas pašalintas ,  22:24, 9 vasario 2012
nėra keitimo aprašymo
1 eilutė: 1 eilutė:
[[Vaizdas:Tirksliu darzelis.MKE.2009-09-05.jpg|thumb|right|160px|Tirkšlių daržleis „Giliukas"]]
'''[[Tirkšlių darželis|TIRKŠLIŲ DARŽELIS „GILIUKAS"]]''', vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaiga Tirkšliuose.
Įsteigtas 1951-10-01. Tada jis pradėjo dirbti „Jaunosios gvardijos" kolūkio skirtose patalpose. Vaikus skaičius nuolat augo, tad teko statyti priestatą, kuris buvęs nejaukus ir šaltas. Nuo 1977 m. rugsėjo darželis perkeltas į dabartinį pastatą. Šiame pastate kartu veikė ir siuvykla. 2004 m. darželyje buvo 32 vaikai. 2005 metais Tirkšlių darželiui suteiktas ūkinis – finansinis savarankiškumas. Tais pačiais metais pradėta Tirkšlių darželio pastato atnaujinimas.
Darželyje veikia keturios skirtingo amžiaus vaikų grupės (viena priešmokyklinė, dvi - ikimokyklinės, viena - lopšelio): „Bitutės", „Pelėdžiukai", „Boružiukai" ir „Ežiukai". Darželyje dirba 27 darbuotojai.
Nuo 2012 m. sausio 1 d. darželiui suteiktas pavadinimas „Giliukas".
-----------
'''[[Simutis Anicetas|SIMUTIS ANICETAS]]''' (g. 1909-02-11 [[Tirkšliai|Tirkšliuose]] - m. 2006-03-08 Niujorke; 2007-05-22 perlaidotas Antakalnio kapinėse Vilniuje), ekonomistas, diplomatas, pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės ambasadorius Jungtinėse Tautose.  
'''[[Simutis Anicetas|SIMUTIS ANICETAS]]''' (g. 1909-02-11 [[Tirkšliai|Tirkšliuose]] - m. 2006-03-08 Niujorke; 2007-05-22 perlaidotas Antakalnio kapinėse Vilniuje), ekonomistas, diplomatas, pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės ambasadorius Jungtinėse Tautose.  
   
   
15 eilutė: 24 eilutė:
1930 m. išleistas neperiodinis muziejaus leidinys [[Senovė|"Senovė"]] Nr. 3. Iš tikrųjų išleistas tik vienas numeris, o numeracija pratęsta nuo „Senovės pažinimo kuopelės" leidinio [[Praeitis|"Praeitis"]], kurio išėjo du numeriai.  1931 - 1935 m. Mažeikių muziejus buvo prisijungęs prie „Žemaičių senovės mėgėjų draugijos „Alka" ir vadinosi Mažeikių "Alkos" muziejus. Šis pavadinimas išliko iki 1948 m. Iš šios draugijos pradėjus gauti dotacijas, muziejus jau galėjo nuomotis patalpas. 1932 m. jis periskėlė į Bažnyčios gatvės pradžioje išnuomotas patalpas. Muziejaus išlaikymui trūko lėšų, todėl 1937 m. etnografijos, archeologijos, liaudies meno rinkiniai buvo parduoti Vytauto didžiojo kultūros muziejui - su sąlyga, kad šie rinkiniai bus ekposnuojami Mažeikiuose.
1930 m. išleistas neperiodinis muziejaus leidinys [[Senovė|"Senovė"]] Nr. 3. Iš tikrųjų išleistas tik vienas numeris, o numeracija pratęsta nuo „Senovės pažinimo kuopelės" leidinio [[Praeitis|"Praeitis"]], kurio išėjo du numeriai.  1931 - 1935 m. Mažeikių muziejus buvo prisijungęs prie „Žemaičių senovės mėgėjų draugijos „Alka" ir vadinosi Mažeikių "Alkos" muziejus. Šis pavadinimas išliko iki 1948 m. Iš šios draugijos pradėjus gauti dotacijas, muziejus jau galėjo nuomotis patalpas. 1932 m. jis periskėlė į Bažnyčios gatvės pradžioje išnuomotas patalpas. Muziejaus išlaikymui trūko lėšų, todėl 1937 m. etnografijos, archeologijos, liaudies meno rinkiniai buvo parduoti Vytauto didžiojo kultūros muziejui - su sąlyga, kad šie rinkiniai bus ekposnuojami Mažeikiuose.
---------------
---------------
[[Vaizdas:Stasys Lickunas.jpg|thumb|right|160px|Stasys Ličkūnas]]
'''[[Ličkūnas Stasys|LIČKŪNAS STASYS]]''' (g. 1884-12-12 [[Žemalė|Žemalės]] k. - m. 1944-03-28 [[Mažeikiai|Mažeikiuose]], palaidotas [[Mažeikių kapinės|Mažeikių kapinėse]]), kraštotyrininkas, muziejininkas, pedagogas, spaudos darbuotojas.
Žemalėje baigęs pradinę moktyklą, išvyko į Liepoją, kur vyresniųjų brolių padedamas baigė 6 gimnazijos klases. Liepojoje įsidarbino pašte iš pradžių laiškininku, vėliau buvo pašto viršininkas. Pirmojo pasaulinio karo metais S. Ličkūnas su savo pašto įstaiga evakuavosi į Smolenską, vėliau į Valko miestą Ukrainoje. Čia susirado ir savo žmoną su trimis mažamečiais vaikais, kurie buvo pasimetę per evakuaciją. Valke pradėjo visuomeninę veiklą, 1916 m. suorganizavo pabėgėlių iš Lietuvos šelpimo komitetą, buvo to komiteto pirmininku. Išlaikęs egzaminus prie  vienos komercinės mokyklos, tapo mokytoju, mokytojavo lietuvių pabėgėlių mokykloje.  Vėliau vėl perėjo dirbti į Rusijos pašto tarnybą ir buvo paskirtas Permės krašto viršininku, kur išdirbo iki pat grįžimo į Lietuvą.
------------------
Gauta iš „https://mke.lt/Specialus:MobileDiff/36580“

Naršymo meniu