Šablonas:Šios savaitės straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
nėra keitimo aprašymo
1 eilutė: 1 eilutė:
[[Vaizdas:Simutis.MKE.2009-04-29.jpg|thumb|right|160px|Knyga apie Anicetą Simutį]]
[[Vaizdas:Raytoja Laima Vince Sruoginis.MKE.2009-04-29.jpg|thumb|right|160px|Knygos sudarytoja rašytoja Laima Vincė Sruoginis per knygos pristatymą Mažeikių bibliotekoje]]
'''[[Simutis Anicetas|SIMUTIS ANICETAS]]''' (g. 1909-02-11 [[Tirkšliai|Tirkšliuose]] - m. 2006-03-08 Niujorke; 2007-05-22 perlaidotas Antakalnio kapinėse Vilniuje), ekonomistas, diplomatas, pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės ambasadorius Jungtinėse Tautose.
1929 m. baigė Telšių Vyskupo Valančiaus gimnazijos 7 klases, o 1930 m. - Kauno „Aušros" gimnaziją. 1931-1935 m. studijavo ekonomiką VDU, 1937-1940 m. studijas tęsė Kolumbijos universitete Niujorke, kur 1940 m. gavo magistro laipsnį. Nuo 1931 m. dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, 1936 m. perkeltas dirbti į Niujorką Lietuvos generalinio konsulato sekretoriumi, 1939 m. paskirtas konsuliniu atašė, o 1951-01-01 - vicekonsulu, generaliniu konsulu. 1991 metais ambasadorius A. Simutis buvo pirmasis Lietuvos atstovas, įteikęs skiriamuosius raštus Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui.
-----------
[[Vaizdas:Juodeikiu hidroelektrine.MKE.2011-0717.JPG|thumb|right|160px|Juodeikių hidroelektrinė]]
[[Vaizdas:Juodeikiu hidroelektrine.MKE.2011-0717.JPG|thumb|right|160px|Juodeikių hidroelektrinė]]
'''[[Juodeikių hidroelektrinė|JUODEIKIŲ HIDROELEKTRINĖ]]''' yra [[Juodeikiai|Juodeikių]] k., dešinėje [[Varduvos tvenkinys|Varduvos tvenkinio]] pusėje, 6,7 km nuo [[Varduva|Varduvos]] upės žiočių, 38,5 m nuo vandens pertekliaus pralaidos. Tai galingiausia hidroelektrinė rajone.
'''[[Juodeikių hidroelektrinė|JUODEIKIŲ HIDROELEKTRINĖ]]''' yra [[Juodeikiai|Juodeikių]] k., dešinėje [[Varduvos tvenkinys|Varduvos tvenkinio]] pusėje, 6,7 km nuo [[Varduva|Varduvos]] upės žiočių, 38,5 m nuo vandens pertekliaus pralaidos. Tai galingiausia hidroelektrinė rajone.
16 eilutė: 22 eilutė:
Žemalėje baigęs pradinę moktyklą, išvyko į Liepoją, kur vyresniųjų brolių padedamas baigė 6 gimnazijos klases. Liepojoje įsidarbino pašte iš pradžių laiškininku, vėliau buvo pašto viršininkas. Pirmojo pasaulinio karo metais S. Ličkūnas su savo pašto įstaiga evakuavosi į Smolenską, vėliau į Valko miestą Ukrainoje. Čia susirado ir savo žmoną su trimis mažamečiais vaikais, kurie buvo pasimetę per evakuaciją. Valke pradėjo visuomeninę veiklą, 1916 m. suorganizavo pabėgėlių iš Lietuvos šelpimo komitetą, buvo to komiteto pirmininku. Išlaikęs egzaminus prie  vienos komercinės mokyklos, tapo mokytoju, mokytojavo lietuvių pabėgėlių mokykloje.  Vėliau vėl perėjo dirbti į Rusijos pašto tarnybą ir buvo paskirtas Permės krašto viršininku, kur išdirbo iki pat grįžimo į Lietuvą.
Žemalėje baigęs pradinę moktyklą, išvyko į Liepoją, kur vyresniųjų brolių padedamas baigė 6 gimnazijos klases. Liepojoje įsidarbino pašte iš pradžių laiškininku, vėliau buvo pašto viršininkas. Pirmojo pasaulinio karo metais S. Ličkūnas su savo pašto įstaiga evakuavosi į Smolenską, vėliau į Valko miestą Ukrainoje. Čia susirado ir savo žmoną su trimis mažamečiais vaikais, kurie buvo pasimetę per evakuaciją. Valke pradėjo visuomeninę veiklą, 1916 m. suorganizavo pabėgėlių iš Lietuvos šelpimo komitetą, buvo to komiteto pirmininku. Išlaikęs egzaminus prie  vienos komercinės mokyklos, tapo mokytoju, mokytojavo lietuvių pabėgėlių mokykloje.  Vėliau vėl perėjo dirbti į Rusijos pašto tarnybą ir buvo paskirtas Permės krašto viršininku, kur išdirbo iki pat grįžimo į Lietuvą.
------------------
------------------
[[Vaizdas:Laizuvos baznycia.MKE.2011-09-30.jpg|thumb|right|160px|Laižuvos Švč. Trejybės bažnyčia]]
'''[[Laižuvos bažnyčia|LAIŽUVOS ŠVČ. TREJYBĖS BAŽNYČIA]]''' yra [[Laižuva|Laižuvos]] miestelyje, Dariaus ir Girėno g. 14; priklauso [[Mažeikių dekanatas|Mažeikių dekanatui]]. Stačiakampio plano, tinkuoto mūro, bebokštė. 1944 m. įrengta suremontuotoje prieglaudoje. Bažnyčios šventoriuje yra [[Laižuvos varpinė|varpinė]].
1635 m. Mažųjų Dirvėnų valsčiaus inventoriuje minima Laižuvos bažnyčia. Vyks. M. Valančius „Žemaičių vyskupystėje” rašo, kad 1661 m. vyskupas Aleksandras Sapiega suteikė parapijos teises Laižuvos bažnyčiai, kurią pastačiusi Ona Pacaitė–Važinskienė ir užrašiusi klebonui 71 valaką žemės. Bažnyčia buvo medinė, jai suteiktas Švč. Trejybės titulas. Įkurta parapija buvo nedidelė, tačiau tuo laiku  viena iš turtingesniųjų Telšių vyskupijoje. Todėl čia klebonais dažniausiai būdavo skiriami žemaičių prelatai. 1767 m. Kazimieras Klimavičius Laižuvos parapijai išleido lietuvišką katekizmą. 1773 m. pastatyta nauja bažnyčia.
Apie 1876 m. Laižuvos klebonu paskirtas [[Vienažindys Antanas|Antanas Vienažindys]]. Kartu su vargonininku [[Ramanauskas Juozapas|Juozapu Ramanausku]] (1856-1933) ir parapijiečiais jis pastatė tvartą, klėtį, suremontavo kleboniją, 1883 m. sumūrijo Kryžiaus kelio stočių koplytėles.
--------------------

Naršymo meniu