Šablonas:Šios savaitės straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
nėra keitimo aprašymo
1 eilutė: 1 eilutė:
'''[[Krakiai|KRAKIAI]]''', kaimas [[Mažeikių apylinkės seniūnija|Mažeikių apylinkės seniūnijoje]]. Pirmasis iki šiol žinomas rašytinis dokumentas, kuriame paminėtas Krakių kaimas (sioło Kroki) yra 1661 m. [[Viekšnių seniūnija|Viekšnių seniūnijos]] inventorius. Čia nurodytos 7 valstiečių pavardės. Tačiau šis dokumentas išsilaikęs labai blogai ir sunkiai perskaitomas. Tos pačios pavardės pateiktos ir 1665 m. inventoriuje, esančiame toje pat inventorių byloje. Kaime yra dirbamų 11/2 valako ir 6 valakai pievų (valakas – apie 21,3 ha). Turint omenyje, kad viename kieme galėjo būti po 5-7 gyventojus, tai kaime iš viso jų buvo apie 35-49. 1728 m. iventoriuje jau nurodyta 12 gyventojų pavardžių. Didesnė dalis jų naujos, galbūt čia atsikėlė po XVIII a. pradžios vidaus ir Šiaurės karo, o taip pat po 1708-1711 m. kraštą nuniokujusio maro. Vietiniai gyventojai baudžiavos nėjo, todėl už naudojamą žemę turėjo mokėti činšo mokestį Viekšnių dvarui. 1738 m. toks mokestis buvo 130 zlotų nuo viso kaimo. Be to, už Vozgirdų apyrubę ir Traušio, Geriko, Urbonaičio bei Galerio užežius (užusienius) moka kaimo vyrai  - iš viso 8 zlotus. 1775 m. inventoriuje nurodyta, kad kaime yra 17 ūkių, kurie moka 618 činšo mokestį. Taip pat visas kaimas privalo duoti dvarui nustatytą pyliavą: kiekvienas ūkis per metus turi atvežti po vežimą šieno (iš viso 16 vežimų), duoti po du rugių ir  miežių bei po 7 avižų pūrus, per metus atidirbti 60 dienų. Kaimo vaitas (seniūnas) yra Mykolas Juška.  1789 m. jau buvo 18 ūkių, visas kaimas moka 1242,60 zlotų mokestį. Krakių k. vaitas buvo Martynas Juška. Šiuose inventoriuose nurodyta, kad Krakių kaimas priklauso Paventės vaitystei.
-----------------------
[[Vaizdas:Laisves gatves rekosntrukcija.MKE.2011-08-27.jpg|thumb|right|160px|Laisvės gatvės rekonstrukcija 2011-08-27]]
[[Vaizdas:Laisves gatves rekosntrukcija.MKE.2011-08-27.jpg|thumb|right|160px|Laisvės gatvės rekonstrukcija 2011-08-27]]
'''[[Laisvės gatvė|LAISVĖS GATVĖ]]''', '''Didžioji gatvė''', [[Mažeikiai|Mažeikių]] miesto centrinė gatvė; ilgiausia gatvė.  
'''[[Laisvės gatvė|LAISVĖS GATVĖ]]''', '''Didžioji gatvė''', [[Mažeikiai|Mažeikių]] miesto centrinė gatvė; ilgiausia gatvė.  
19 eilutė: 21 eilutė:


2011 m. gegužės 29 d. medvarlė rasta ir pirmą kartą nufotografuota Mažeikių rajone, Dautarų miško vakariniame pakraštyje (Nomeda Vėlavičienė).
2011 m. gegužės 29 d. medvarlė rasta ir pirmą kartą nufotografuota Mažeikių rajone, Dautarų miško vakariniame pakraštyje (Nomeda Vėlavičienė).
--------------
[[Vaizdas:Baublys.MKE.2009-10-10.jpg|thumb|right|160px|„Baublys" Kalupio kair. krante]]
'''[[Viekšnių baublys|VIEKŠNIŲ BAUBLYS]]''', [[Viekšniai|Viekšnių]] vinkšnos muziejėlis ant [[Kalupis|Kalupio]] kranto.
Įrengtas nudžiūvus 7 m perimetro vinkšnai, kurios viduje po gaisro buvo susidariusi 2 m skersmens ertmė. Ant jos pritvirtinta lenta su užrašu „Viekšnių vinkšnų vinkšna". 2008 m. apdegusį kamieno vidų išvalė Alfonsas Videikis, kalvis [[Stankus Algirdas|Algirdas Stankus]] nukalė stogo viršūnei kryžių su vėtrunge - dūdą pučiančiu angelu, Vytautas Pakalniškis lentelėmis užklojo stogą.
2011 m. balandžio mėn. baublį pašventino Viekšnių parapijos klebonas Kęstutis Zybartas. Baublyje įrengta angeliukų kolekcija, kurioje apie dvi dešimtys didesnių ir mažesnių angeliukų iš medžio, keramikos, plastiko. Pats didžiausias aukso spalvos angelas rankoje laiko žvakidę, kuri įžiebiama ypatingais atvejais. Angeliukus surinko A. Videikis.
--------------
--------------

Naršymo meniu