Merkelio Račkausko gimnazija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
Merkelio Račkausko gimnazija (žiūrėti kodą)
23:10, 28 birželio 2011 versija
, 23:10, 28 birželio 2011nėra keitimo aprašymo
| 25 eilutė: | 25 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Stogastulpis.MKE.jpg|thumb|left|200px|Stogastulpis su užrašu „Čia 1894-1926 stovėjo Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė. 1927-1961 peršventinta Šv. Aloyzo R. katalikų bažnyčia". Aut. Pranas Dužinskas]] | [[Vaizdas:Stogastulpis.MKE.jpg|thumb|left|200px|Stogastulpis su užrašu „Čia 1894-1926 stovėjo Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė. 1927-1961 peršventinta Šv. Aloyzo R. katalikų bažnyčia". Aut. Pranas Dužinskas]] | ||
1919 m. spalio 4 d. įvyko mokyklos steigiamojo komiteto posėdis, kuriame nutarta kreiptis į Lietuvos švietimo ministeriją, kad leistų Mažeikių mieste atidaryti privačią vidurinę mokyklą. Komitetas manė ją atidaryti buvusioje cerkvinėje mokykloje, iš vietinių lėšų joje padaryti remontą, aprūpinti kuru ir mokytojus butais. Per I pasaulinį karą cerkvinėje mokykloje buvo įkurta vokiečių ligoninė, vėliau ji atiteko Mažeikių valdybai. Mokyklą laikinai įkurti buvo numatyta geležinkelininkų namuose, [[Stoties gatvė|Stoties gatvėje]], kur prieš I-ąjį pasaulinį karą veikė geležinkeliečių mokykla. Švietimo ministerija pritarė | 1919 m. spalio 4 d. įvyko mokyklos steigiamojo komiteto posėdis, kuriame nutarta kreiptis į Lietuvos švietimo ministeriją, kad leistų Mažeikių mieste atidaryti privačią vidurinę mokyklą. Komitetas manė ją atidaryti buvusioje cerkvinėje mokykloje, iš vietinių lėšų joje padaryti remontą, aprūpinti kuru ir mokytojus butais. Per I pasaulinį karą cerkvinėje mokykloje buvo įkurta vokiečių ligoninė, vėliau ji atiteko Mažeikių valdybai. Mokyklą laikinai įkurti buvo numatyta geležinkelininkų namuose, [[Stoties gatvė|Stoties gatvėje]], kur prieš I-ąjį pasaulinį karą veikė geležinkeliečių mokykla. Švietimo ministerija pritarė vidurinės mokyklos, kuri būtų išlaikoma iš vietinių lėšų, steigimui. Geležinkelininkų namuose tuo metu dar tebešeimininkavo bermontininkai, o jiems išsikrausčius, reikėjo nemažai padirbėti, kad pastatas būtų pritaikytas mokymo reikalams. Šiuos darbus finansavo mokinių tėvai. Tam buvo išleista 3424 auksinai. | ||
Pirmuoju Mažeikių vidurinės mokyklos vedėju 1919 metų spalio 19 d. buvo paskirtas [[Bimba Petras|Petras Bimba]]. 1919 m. lapkričio 2 d. mokytojai pedagogų tarybos posėdyje nusprendė paskelbti stojamuosius egzaminus į I ir II klasę. Lapkričio 6-9 dienomis mokykloje vyko stojamieji egzaminai. Egzaminus į I klasę laikė 52, o į II klasę - 32 mokiniai. Į pirmąją klasę buvo priimta 30, o į antrąją - 25 mokiniai. Tais metais suformuotos tik dvi klasės. Buvo priimtas nutarimas atidaryti ir III klasę jei atsiras 15 mokinių. Todėl 1920 m. sausio 8-9 paskelbti stojamieji egzaminai į III klasę ir papildomai į I ir II klasę. Tačiau į III klasę egzaminus išlaikė tik 5 mokiniai, dėl to ši klasė nebuvo atidaryta. Nemaža dalis stojančiųjų į mokyklą nebuvo priimta, nes jų žinių lygis buvo žemas. | Pirmuoju Mažeikių vidurinės mokyklos vedėju 1919 metų spalio 19 d. buvo paskirtas [[Bimba Petras|Petras Bimba]]. 1919 m. lapkričio 2 d. mokytojai pedagogų tarybos posėdyje nusprendė paskelbti stojamuosius egzaminus į I ir II klasę. Lapkričio 6-9 dienomis mokykloje vyko stojamieji egzaminai. Egzaminus į I klasę laikė 52, o į II klasę - 32 mokiniai. Į pirmąją klasę buvo priimta 30, o į antrąją - 25 mokiniai. Tais metais suformuotos tik dvi klasės. Buvo priimtas nutarimas atidaryti ir III klasę jei atsiras 15 mokinių. Todėl 1920 m. sausio 8-9 paskelbti stojamieji egzaminai į III klasę ir papildomai į I ir II klasę. Tačiau į III klasę egzaminus išlaikė tik 5 mokiniai, dėl to ši klasė nebuvo atidaryta. Nemaža dalis stojančiųjų į mokyklą nebuvo priimta, nes jų žinių lygis buvo žemas. | ||
| 31 eilutė: | 31 eilutė: | ||
Mokykla pašventinta ir atidaryta 1919 m. lapkričio 11 d., o kitą dieną čia prasidėjo pamokos. Iš pradžių dirbo 5 mokytojai. Kiekvienas iš jų dėstė po kelis dalykus. Petras Bimba vaikus mokė istorijos, geografijos, gimnastikos, Augustinas Virkietis (kilęs iš Sedos valsčiaus) - lietuvių ir vokiečių kalbos, piešimo, Albinas Ramanauskas iš Laižuvos - aritmetikos, geomterijos ir gamtos mokslų, mokyklos kapelionas Dominykas Žukauskas - tikybos, [[Pukevičius Karolis|Karolis Pukevičius]] - muzikos ir dainavimo. Mokyklą turėjo išlaikyti patys tėvai, tačiau tėvų komitetas buvo nepajėgus parūpinti visko iš karto. Trūko vadovėlių, mokymo priemonių, inventoriaus. Pirmieji tėvų komiteto nariai buvo J. Motuzas, Liutkus, A. Osteika, V. Molis, K. Jurkūnas, Mažeika, J. Širvinskienė, Sidabras. Pirmaisiais metais šiek tiek lėšų skyrė ir Švietimo ministerija: 1000 auksinų mokymo priemonėms įsigyti, 772 auksinus - bibliotekai. Iš mokinių buvo renkamas mokestis už stojamuosius egzaminus ir už mokslą. Be to mokykla šiek tiek pajamų gaudamo iš organizuojamų įvairių vakarų, loterijų, parodėlių. Gautas lėšas panaudojo remonto darbams, mokymo priemonėms įsigyti ir neturtingų tėvų vaikams remti - juos atleisdavo nuo mokesčio už mokslą. | Mokykla pašventinta ir atidaryta 1919 m. lapkričio 11 d., o kitą dieną čia prasidėjo pamokos. Iš pradžių dirbo 5 mokytojai. Kiekvienas iš jų dėstė po kelis dalykus. Petras Bimba vaikus mokė istorijos, geografijos, gimnastikos, Augustinas Virkietis (kilęs iš Sedos valsčiaus) - lietuvių ir vokiečių kalbos, piešimo, Albinas Ramanauskas iš Laižuvos - aritmetikos, geomterijos ir gamtos mokslų, mokyklos kapelionas Dominykas Žukauskas - tikybos, [[Pukevičius Karolis|Karolis Pukevičius]] - muzikos ir dainavimo. Mokyklą turėjo išlaikyti patys tėvai, tačiau tėvų komitetas buvo nepajėgus parūpinti visko iš karto. Trūko vadovėlių, mokymo priemonių, inventoriaus. Pirmieji tėvų komiteto nariai buvo J. Motuzas, Liutkus, A. Osteika, V. Molis, K. Jurkūnas, Mažeika, J. Širvinskienė, Sidabras. Pirmaisiais metais šiek tiek lėšų skyrė ir Švietimo ministerija: 1000 auksinų mokymo priemonėms įsigyti, 772 auksinus - bibliotekai. Iš mokinių buvo renkamas mokestis už stojamuosius egzaminus ir už mokslą. Be to mokykla šiek tiek pajamų gaudamo iš organizuojamų įvairių vakarų, loterijų, parodėlių. Gautas lėšas panaudojo remonto darbams, mokymo priemonėms įsigyti ir neturtingų tėvų vaikams remti - juos atleisdavo nuo mokesčio už mokslą. | ||
Antraisiais mokslo metais mokykloje pradėjo dirbti mokytoja | Antraisiais mokslo metais mokykloje pradėjo dirbti mokytoja Eugenija Kęstavičiūtė-Bimbienė iš Židikų valsčiaus. Ji dėstė geografiją, gamtos mokslus, dailyraštį ir mokė mergaites rankdarbių. Į mokymo programą buvo įvestos ir kooperacijos bei buhalterijos disciplinos, kurias dėstė mokyklos vedėjas P. Bimba. Jo iniciatyva 1920 m. sausio 16 d. įsteigtas mokinių kooperatyvėlis „Laimė", kuris užsiėmė knygų prekyba. Tais metais mokykloje buvo 3 klasės, mokėsi 116 mokinių (70 berniukų ir 46 mergaitės). Mokytojai lankydavo vidurinių mokyklų vasaros mokytojų kursus, kuriuose geriau susipažindavo su mokymo programomis. 1921-1922 m.m. mokykloje jau veikė 4 klasės, mokėsi 157 mokiniai (90 berniukų ir 67 mergaitės). Tais mokslo metais mokykloje pradėjo dirbti kunigas Teodoras Radžius, kilęs iš Klaipėdos krašto. Jis ėmėsi dėstyti vokiečių kalbą ir gimnastiką. Daktaras [[Tautvaišas Povilas|Povilas Tautvaišas]] buvo paskirtas mokyklos gydytoju. 1921 m. rudenį atvažiavo Jurgis Gvildys, Klaipėdos krašto lietuvninkas, kuris mokė vokiečių kalbos. Tais metais įsteigta mokinių ateitininkų kuopelė, kuri leido laikraštėlį [[Žibutė|„Žibutė"]]. Pirmasis gimnazijos sargas buvo invalidas vienarankis Lemežis, kuris su šeima joje ir gyveno. | ||
1922 m. birželio mėn. išleista pirmoji šios mokyklos auklėtinių laida - baigiamuosius egzaminus išlaikė 19 mokinių ir dar du po vasaros pataisų. Pirmosios laidos mokiniai: Polė Danilevičiūtė, Jadzė Kumpikevičaitė, Jadzė Krakauskaitė, [[Kaveckas Konradas|Konradas Kaveckas]], Cilė ir Mylė Opulskaitės, Lionė Osteikaitė, Pušinskas, Jonas Sidabras, Alfonsas Sadauskas, Vladas Širvinskas, [[Motuzaitė Izabelė|Izabelė Motuzaitė]], Alb. Molis ir kt. Tuo metu Mažeikiuose jau rūpintasi, kad mieste įsikurtų aukštesnė švietimo įstaiga - progimnazija. | 1922 m. birželio mėn. išleista pirmoji šios mokyklos auklėtinių laida - baigiamuosius egzaminus išlaikė 19 mokinių ir dar du po vasaros pataisų. Pirmosios laidos mokiniai: Polė Danilevičiūtė, Jadzė Kumpikevičaitė, Jadzė Krakauskaitė, [[Kaveckas Konradas|Konradas Kaveckas]], Cilė ir Mylė Opulskaitės, Lionė Osteikaitė, Pušinskas, Jonas Sidabras, Alfonsas Sadauskas, Vladas Širvinskas, [[Motuzaitė Izabelė|Izabelė Motuzaitė]], Alb. Molis ir kt. Tuo metu Mažeikiuose jau rūpintasi, kad mieste įsikurtų aukštesnė švietimo įstaiga - progimnazija. | ||
| 37 eilutė: | 37 eilutė: | ||
== Progimnazija 1923-1925 m. == | == Progimnazija 1923-1925 m. == | ||
1921 m. rugsėjo 25 d. įvykusiame visuotiniame mokytojų ir mokinių tėvų bei globėjų susirinkime buvo iškeltas klausimas dėl progimnazijos įsteigimo. 1923 m. įsikūrė komitetas, kuris rūpinosi gimnazijos įsteigimu Mažeikiuose. To komiteto nariai buvo P. Kumpikevičius, A. Osteika, Z. Gelžinis, Stančikienė. Komitetas parengė ir išsiuntė laišką Lietuvos švietimo ministerijai, kuriame buvo prašoma leisti Mažeikiuose steigti progimnaziją, kurią vėliau būtų galima reorganizuoti į gimnaziją. 1923 m. liepos 27 d. Švietimo ministerija leido Mažeikių vidurinę mokyklą reorganizuoti į | 1921 m. rugsėjo 25 d. įvykusiame visuotiniame mokytojų ir mokinių tėvų bei globėjų susirinkime buvo iškeltas klausimas dėl progimnazijos įsteigimo. 1923 m. įsikūrė komitetas, kuris rūpinosi gimnazijos įsteigimu Mažeikiuose. To komiteto nariai buvo P. Kumpikevičius, A. Osteika, Z. Gelžinis, Stančikienė. Komitetas parengė ir išsiuntė laišką Lietuvos švietimo ministerijai, kuriame buvo prašoma leisti Mažeikiuose steigti progimnaziją, kurią vėliau būtų galima reorganizuoti į gimnaziją. 1923 m. liepos 27 d. Švietimo ministerija leido Mažeikių vidurinę mokyklą reorganizuoti į progimnaziją, t. y. suformuoti penktą ir šeštą klases. Progimnazija išaugusi iki 5 kl. 1923 m. perėjo į buvusios rusų cerkvinės mokyklos patalpas, stovėjusios ten, kur dabar sporto salė. | ||
Įsteigus progimnaziją, jos direktoriumi buvo paskirtas [[Račkauskas Merkelis|Merkelis Račkauskas]]. Mokykloje buvo 14 mokytojų. Mažeikių | Įsteigus progimnaziją, jos direktoriumi buvo paskirtas [[Račkauskas Merkelis|Merkelis Račkauskas]]. Mokykloje buvo 14 mokytojų. Mažeikių progimnaziją finansiškai rėmė Mažeikių apskrities valdyba. Nuo 1924 m. sausio mėnesio ji atsisakė skirti lėšas progimazijos išlaikymui. Iš karto po to progimnazijos tėvų komitetas kreipėsi į Lietuvos švietimo ministeriją prašydamas, kad mokyklos išlaikymu rūpintųsi ji pati. 1924 m. pradėta nešioti kepures su ženklu „MG" (Mažeikių gimnazija). | ||
[[Vaizdas:Mazeikiu gimnazija.IVkl. 1926.MKE.jpg|thumb|right|260px|Mažeikių gimnazija IV kl. mokiniai ir mokytojai 1926-10-14]] | [[Vaizdas:Mazeikiu gimnazija.IVkl. 1926.MKE.jpg|thumb|right|260px|Mažeikių gimnazija IV kl. mokiniai ir mokytojai 1926-10-14]] | ||
[[Vaizdas:Mazeikiu gimnazija.1930.MKE.jpg|thumb|right|260px|Ketvirtosios laidos abiturientai 1930 m.]] | [[Vaizdas:Mazeikiu gimnazija.1930.MKE.jpg|thumb|right|260px|Ketvirtosios laidos abiturientai 1930 m.]] | ||
== Gimnazija 1925-1949 m. == | == Gimnazija 1925-1949 m. == | ||
1925 m. rugpjūčio 25 d. Mažeikių | 1925 m. rugpjūčio 25 d. Mažeikių progimnazija buvo reorganizuota į Mažeikių valstybinę gimnaziją. Ji tapo humanitarine mokykla, kurioje buvo sustiprintas lotynų kalbos dėstymas. Atėjo dirbti keletą naujų mokytojų. Tai Rene de la Croix, kuri dėstė vokiečių kalbą, O. Girčytė - lietuvių kalbą ir istoriją, [[Šlekys Julius|J. Šlekys]] - fiziką ir gamtos mokslus. Išaugus mokinių skaičiui, mokyklai teko keletą klasių patalpinti įvairios miesto vietose. | ||
1927 m. Mažeikių gimnazija išleido pirmąją abiturientų laidą. 1934 m. buvo 280, 1935 m. - 307 mokiniai, iš jų 26 žydai, 16 provoslavų, 11 liuteronų. Kai kuriose klasės buvo labai daug mokinių: V kl. mokėsi 49, I kl. - 56 mokiniai; paralelinių klasių nebuvo leista atidaryti. 1934 m. II pusm. į gimnaziją buvo pristatoma 40 egz. „Ateities spinduliai", 38 egz. „Ateities", 11 egz. „Vaidilutė" leidinių, buvo skaitykla, klubas, žaidimų salė <ref>Rytas. - 1935. - Nr. 6.</ref>. | 1927 m. Mažeikių gimnazija išleido pirmąją abiturientų laidą. 1934 m. buvo 280, 1935 m. - 307 mokiniai, iš jų 26 žydai, 16 provoslavų, 11 liuteronų. Kai kuriose klasės buvo labai daug mokinių: V kl. mokėsi 49, I kl. - 56 mokiniai; paralelinių klasių nebuvo leista atidaryti. 1934 m. II pusm. į gimnaziją buvo pristatoma 40 egz. „Ateities spinduliai", 38 egz. „Ateities", 11 egz. „Vaidilutė" leidinių, buvo skaitykla, klubas, žaidimų salė <ref>Rytas. - 1935. - Nr. 6.</ref>. | ||
| 50 eilutė: | 50 eilutė: | ||
Mokykla nukentėjo 1940-aisias ir hitlerinės okupacijos metais. 1940 m. uždaryta gimnazijos Šv. Aloyzo bažnytėlė ir joje įrengiamas sandėlis. Visa vidaus įranga išvežta į Leckavą. 1951 m. ar 1961? bažnytėlė visai nugriauta. 1940 m. gimnaziją baigė 18 abiturientų: J. Golumbauskas, J. Jankauskas, K. Juknevičius, A. Konovalovas, J. Karoblytė, E. Kenstavičiūtė, R. Krongoldas, A. Liauba, P. Peštenis, E. Petrėnaitė, A. Raudonytė, S. Ruika, R. Švarcaitė, K. Trušinskas, J. Urmonaitė, A. Vėlavičius ir R. Zarkinavičiūtė <ref> Baigė 18 abiturientų // XX amžius. - 1940. - Birž. 19. - Nr. 137. - P. 8.</ref>. 1941-06-14 ištremti gimnazistai Vyt. Tallat-Kelpša, A. Janulis, Laja Leškovičiūtė, Frida Miskevičiūtė, 4 seserys Tuvje: Gutia, Berta, Sara, Asia. Pavenčiuose sušaudyti žydų tautybės du mokytojai - matematikas Šnederis, istorikas Gurvičius ir 24 gimnazistai - seserys Gurvičiūtės, Glikmanaitė, Švarcaitė, Šulmanaitė, Kasaitė, brolis ir sesuo Rabinavičiai, Kalvarijos, Gusevas ir kt. | Mokykla nukentėjo 1940-aisias ir hitlerinės okupacijos metais. 1940 m. uždaryta gimnazijos Šv. Aloyzo bažnytėlė ir joje įrengiamas sandėlis. Visa vidaus įranga išvežta į Leckavą. 1951 m. ar 1961? bažnytėlė visai nugriauta. 1940 m. gimnaziją baigė 18 abiturientų: J. Golumbauskas, J. Jankauskas, K. Juknevičius, A. Konovalovas, J. Karoblytė, E. Kenstavičiūtė, R. Krongoldas, A. Liauba, P. Peštenis, E. Petrėnaitė, A. Raudonytė, S. Ruika, R. Švarcaitė, K. Trušinskas, J. Urmonaitė, A. Vėlavičius ir R. Zarkinavičiūtė <ref> Baigė 18 abiturientų // XX amžius. - 1940. - Birž. 19. - Nr. 137. - P. 8.</ref>. 1941-06-14 ištremti gimnazistai Vyt. Tallat-Kelpša, A. Janulis, Laja Leškovičiūtė, Frida Miskevičiūtė, 4 seserys Tuvje: Gutia, Berta, Sara, Asia. Pavenčiuose sušaudyti žydų tautybės du mokytojai - matematikas Šnederis, istorikas Gurvičius ir 24 gimnazistai - seserys Gurvičiūtės, Glikmanaitė, Švarcaitė, Šulmanaitė, Kasaitė, brolis ir sesuo Rabinavičiai, Kalvarijos, Gusevas ir kt. | ||
Nuo 1944 m. gruodžio mėn. mokykla vėl pradėjo dirbti. Buvo dirbama dviejuose vietose: centriniuose namuose ir Klaipėdos gatvėje. 1945-1949 į Sibirą ištremti mokytojas A. Baranauskas, direktorius H. Bucevičius, buvęs direktorius J. Rainys, gimnazistai I. Venalis, Mindaugas Vanagas, Irena Milevičiūtė-Skerstonienė, Gražina Bučytė-Degutienė | Nuo 1944 m. gruodžio mėn. mokykla vėl pradėjo dirbti. Buvo dirbama dviejuose vietose: centriniuose namuose ir Klaipėdos gatvėje. 1945-1949 m. į Sibirą ištremti mokytojas A. Baranauskas, direktorius H. Bucevičius, buvęs direktorius J. Rainys, gimnazistai I. Venalis, Mindaugas Vanagas, Irena Milevičiūtė-Skerstonienė, Gražina Bučytė-Degutienė. | ||
== Vidurinė mokykla 1949-1993 m. == | == Vidurinė mokykla 1949-1993 m. == | ||
1952 m. Švietimo ministerija skyrė 3 mln rublių mokyklos naujų rūmų | 1952 m. Švietimo ministerija skyrė 3 mln. rublių mokyklos naujų rūmų statybai. Gavus lėšas, pastatas pradėtas statyti šalia senosios gimnazijos ir pabaigtas per 3 metus. 1955 m. gruodžio 26 įvyko iškilmingas mokyklos naujųjų rūmų atidarymas. Buvo įrengti biologijos, chemijos, fizikos kabinetai. Į senas mokyklos patalpas buvo perkeltos politechninių mokymų dirbtuvės. 1955 m. rudenį prie vidurinės mokyklos prijungtos kelios Mažeikių septynmetės mokyklos klasės ir mokinių jau buvo 900. 1952 m. mokykla gavo pastatą bendrabučiui (Vasario 16-osios g.) ir jame apgyvendinti 45 toliau gyvenantys mokiniai. Jie aprūpinti patalyne, kuru, šviesa, dalis buvo maitinami nemokamai, kiti turėjo sumokėti tam tikrą mokestį. Kasmet bendrabučio išlaikymui skirta apie 11 tūkst. rub. Bendrabučio auklėtojai buvo: R. Malčius, A. Poškaitė, J. Baranauskienė, S. Malčiuvienė, A. Žičkus ir kt. Jie rūpinosi mokinių pamokų ruoša ir laisvalaikiu. | ||
1972 m. mokykloje kuriama kabinetų sistema. 1972-1973 m.m. 8-11 klasės jau dirbo kabinetuose. Pastatytas naujas 120 vietų mokinių bendrabutis, kuriame 1971-1972 m.m. gyveno 80 mokinių (dabar šiame pastatė - [[Moksleivių techninės kūrybos centras]]). | 1972 m. mokykloje kuriama kabinetų sistema. 1972-1973 m.m. 8-11 klasės jau dirbo kabinetuose. Pastatytas naujas 120 vietų mokinių bendrabutis, kuriame 1971-1972 m.m. gyveno 80 mokinių (dabar šiame pastatė - [[Moksleivių techninės kūrybos centras]]). | ||
== Merkelio Račkausko vidurinė mokykla 1993-1996 m.== | == Merkelio Račkausko vidurinė mokykla 1993-1996 m.== | ||
1992 m. LR kultūros ir švietimo ministerija nutarė leisti mokyklose steigti | 1992 m. LR kultūros ir švietimo ministerija nutarė leisti mokyklose steigti gimnazijos klases. Mokyklos mokytojai sudarė atskirų dalykų mokymo programas, kurias tvirtino Švietimo ministerija. Mokykla visus metus buvo stebima ir vertinama visų švietimo instancijų. 1993 m. gegužės mėn. Švietimo ministerijos nutarimu Mažeikių I vid. m-kloje leista atidaryti gimnazijos klases (nuo 1993-09-01 atidaryta 1-oji humanitarinio profilio gimnazijos klasė). Taip pat buvo svarstytas ir mokyklos pavadinimas. Nutarta ją pavadinti 1925 m. gimnazijos steigėjo direktoriaus Merkelio Račkausko vardu. Šis vardas 1993 m. lapkričio mėn. Mažeikių rajono valdybos nutarimu ir buvo suteiktas mokyklai. | ||
== Dabartinė gimnazija nuo 1996 m. == | == Dabartinė gimnazija nuo 1996 m. == | ||