Senovės pažinimo kuopelė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
| 2 eilutė: | 2 eilutė: | ||
'''SENOVĖS PAŽINIMO MĖGĖJŲ KUOPELĖ'''. Iniciatyva įkurti Mažeikiuose kraštotyrinę organizaciją priklauso [[Pūnis Vladas|Vladui Pūniui]] (1904 – 1988). Jam tautos praeities meilę įžiebė P. Tarasenkos vadovėlis „Žiloji senovė” ir prenumeruojamas latviškas žurnalas „Atputa”, kuriame būta kraštotyrinių staipsnių. Kraštotyrinės draugijos įkūrimu VI. Pūnis pradėjo rūpintis besimokydamas 6 – oje gimnazijos klasėje. 1925 m. lapkričio 12 d. jis išsiuntė prašymą į Kauno archeologijos komisiją, norėdamas gauti leidimą „Senovės mėgėjų kuopelei” įkurti. Nesulaukęs atsakymo, 1926 m. sausio 16 –ąją su savo buvusiu mokytoju Pranu Geniu, tuo metu mokytojavusiu Ukmergėje, VI. Pūnis nuvyko į Kauną, kur sužinojo, kad minėtoji komisija panaikinta. Tuomet jis laišku kreipėsi asmeniškai į P. Tarasenką, iš kurio prašė: “... pagalbos – patarimo, kaip ikurti mažam muziejui tyrinėjimų vedimui, paskaitoms ir paaiškinimui žmonėms apie kultūrinę reikšmę (senovės) mūsų kraštui”. P. Tarasenkai laišką parašė ir P. Genys – būsimasis Žemaičių senovės mėgėjų draugijos „Alka” kūrėjas. Jis prašė VI. Pūniui patarimų, nurodymų, kaip ir ką dirbti senovės paminklų apsaugos reikalu. | '''SENOVĖS PAŽINIMO MĖGĖJŲ KUOPELĖ'''. Iniciatyva įkurti Mažeikiuose kraštotyrinę organizaciją priklauso [[Pūnis Vladas|Vladui Pūniui]] (1904 – 1988). Jam tautos praeities meilę įžiebė P. Tarasenkos vadovėlis „Žiloji senovė” ir prenumeruojamas latviškas žurnalas „Atputa”, kuriame būta kraštotyrinių staipsnių. Kraštotyrinės draugijos įkūrimu VI. Pūnis pradėjo rūpintis besimokydamas 6 – oje gimnazijos klasėje. 1925 m. lapkričio 12 d. jis išsiuntė prašymą į Kauno archeologijos komisiją, norėdamas gauti leidimą „Senovės mėgėjų kuopelei” įkurti. Nesulaukęs atsakymo, 1926 m. sausio 16 –ąją su savo buvusiu mokytoju Pranu Geniu, tuo metu mokytojavusiu Ukmergėje, VI. Pūnis nuvyko į Kauną, kur sužinojo, kad minėtoji komisija panaikinta. Tuomet jis laišku kreipėsi asmeniškai į P. Tarasenką, iš kurio prašė: “... pagalbos – patarimo, kaip ikurti mažam muziejui tyrinėjimų vedimui, paskaitoms ir paaiškinimui žmonėms apie kultūrinę reikšmę (senovės) mūsų kraštui”. P. Tarasenkai laišką parašė ir P. Genys – būsimasis Žemaičių senovės mėgėjų draugijos „Alka” kūrėjas. Jis prašė VI. Pūniui patarimų, nurodymų, kaip ir ką dirbti senovės paminklų apsaugos reikalu. | ||
VI. Pūnis buvo tiek užsidegęs draugijos kūrimo idėja, kad nelaukdamas atsakymo iš P. Tarasenkos 1926 m. vasario 20 d. rašo prašymą Respublikos Prezidentui. Praėjus tik savaitei po laiško išsiuntimo gaunamas atsakymas iš respublikos Prezidento kanceliarijos. Jame nurodoma, kad leidimas įkurti „Senovės mėgėjų kuopelę” priklauso nuo apskrities viršininko, o šiam dar reikia pateikti ir kuopelės įstatus. Balandžio 1 d. VI. Pūnis kreipiasi į Mažeikių apskrities viršininką su prašymu: „... Šiuo turiu garbės prašyti Tamstą leisti įsteigti man „Senovės pažinimo mėgėjų kuopelę”, kadangi Mažeikių apskrityje yra daugelis įdomių senovės paminklų, kurie reikalauja priežiūros, nes neišmintingų žmonių ir žiaurių oro atmainų yra naikinami”. Balandžio 14 d. iš apskrities viršininko buvo gautas teigiamas atsakymas su nurodymu pakeisti kelis įstatų paragrafus. Juos pakeitus, gautas kvietimas gegužės 3 d. atvykti į „Draugijoms registruoti komisijos” posėdį. Tą pačią 1926 – ųjų gegužės 3 dieną „Senovės pažinimo mėgėjų kuopelė” buvo įregristruota ir pradėjo veikti. | VI. Pūnis buvo tiek užsidegęs draugijos kūrimo idėja, kad nelaukdamas atsakymo iš P. Tarasenkos 1926 m. vasario 20 d. rašo prašymą Respublikos Prezidentui. Praėjus tik savaitei po laiško išsiuntimo gaunamas atsakymas iš respublikos Prezidento kanceliarijos. Jame nurodoma, kad leidimas įkurti „Senovės mėgėjų kuopelę” priklauso nuo apskrities viršininko, o šiam dar reikia pateikti ir kuopelės įstatus. Balandžio 1 d. VI. Pūnis kreipiasi į Mažeikių apskrities viršininką su prašymu: „... Šiuo turiu garbės prašyti Tamstą leisti įsteigti man „Senovės pažinimo mėgėjų kuopelę”, kadangi Mažeikių apskrityje yra daugelis įdomių senovės paminklų, kurie reikalauja priežiūros, nes neišmintingų žmonių ir žiaurių oro atmainų yra naikinami”. Balandžio 14 d. iš apskrities viršininko buvo gautas teigiamas atsakymas su nurodymu pakeisti kelis įstatų paragrafus. Juos pakeitus, gautas kvietimas gegužės 3 d. atvykti į „Draugijoms registruoti komisijos” posėdį. Tą pačią 1926 – ųjų gegužės 3 dieną „Senovės pažinimo mėgėjų kuopelė” buvo įregristruota ir pradėjo veikti <ref>Vyriausybės žinios. - 1926. - Spalio 12. - Nr. 236. - Rejestro Nr. 1/21. </ref>. | ||
VI. Pūnui steigiant kuopelę, viena svarbiausių iškilusių problemų buvo rasti bendraminčių. Kraštotyrinės organizacijos idėja daugelio liko nesuprasta, kuopelė pašiepiančiai buvo vadinama | VI. Pūnui steigiant kuopelę, viena svarbiausių iškilusių problemų buvo rasti bendraminčių. Kraštotyrinės organizacijos idėja daugelio liko nesuprasta, kuopelė pašiepiančiai buvo vadinama | ||
| 35 eilutė: | 35 eilutė: | ||
„Senovės pažinimo mėgėjų kuopelės” veiklos dėka prasidėjo [[Mažeikių muziejus|Mažeikių muziejaus]] istorija. | „Senovės pažinimo mėgėjų kuopelės” veiklos dėka prasidėjo [[Mažeikių muziejus|Mažeikių muziejaus]] istorija. | ||
{{reflist}} | |||
<small> | <small> | ||
* Ramanauskas V. Kultūrinės muziejinės veiklos iniciatyvos Mažeikiuose 1905-1996 m: [Dipl. darbas]. - M., 1996. | * Ramanauskas V. Kultūrinės muziejinės veiklos iniciatyvos Mažeikiuose 1905-1996 m: [Dipl. darbas]. - M., 1996. | ||