Ritinė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
Dydis nepakito ,  00:19, 6 kovo 2011
nėra keitimo aprašymo
34 eilutė: 34 eilutė:
Ritinės dvaras yra 8 km į šiaurę nuo Židikų, 4 km į pietvakarius nuo [[Pikeliai|Pikelių]], apie 1 km nuo geležinkelio linijos ([[Lūšės geležinkelio stotis|Lūšės stoties]]). 1588-06-22 žemininkas Andrius Jonavičius pasiskundė Žemaičių žemės teismui, kad jo namuose, Ritinėje, buvę pavogta įvairių daiktų ir dokumentų, tarp kurių buvo Vytauto bei kitų privilegijos Ritinės dvarui<ref>Kviklys B. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - 816 p. - P. 405 - 406.</ref>. Tikėtina, kad dvaras čia jau buvo nuo Vytauto laikų. XVI a. Ritinės dvarą valdė Žemaičių žemininkas Andrius Jonavičius, Baltramiejaus sūnus. 1684-06-24 inventoriuje nurodoma, kad Jonas Gossas su žmona Kotryna Leonora Bilevičiūte užstatė dvarą T. Bilevičiui ir jo žmonai. Tada dvare būta daug trobesių, tarp jų keli gyvenamieji namai, maisto produktų sandėlis, malūnas ir kt. Dvarui priklausė ir palivarkas. Valstiečiams nurodoma iškultus palivarko grūdus nuvežti į Liepoją arba Kuldygą <ref> Kiaupienė J. Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI-XVIII a. - V., 1988. - 188 p. - P. 141. ISBN 5-420-00197-7.</ref>. Iki 1748 m. dvaras priklausė didikams Puzinams, po to jį valdė įvairūs kitataučiai <ref> XX amžius. - 1940. - Nr. 58.</ref>.
Ritinės dvaras yra 8 km į šiaurę nuo Židikų, 4 km į pietvakarius nuo [[Pikeliai|Pikelių]], apie 1 km nuo geležinkelio linijos ([[Lūšės geležinkelio stotis|Lūšės stoties]]). 1588-06-22 žemininkas Andrius Jonavičius pasiskundė Žemaičių žemės teismui, kad jo namuose, Ritinėje, buvę pavogta įvairių daiktų ir dokumentų, tarp kurių buvo Vytauto bei kitų privilegijos Ritinės dvarui<ref>Kviklys B. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - 816 p. - P. 405 - 406.</ref>. Tikėtina, kad dvaras čia jau buvo nuo Vytauto laikų. XVI a. Ritinės dvarą valdė Žemaičių žemininkas Andrius Jonavičius, Baltramiejaus sūnus. 1684-06-24 inventoriuje nurodoma, kad Jonas Gossas su žmona Kotryna Leonora Bilevičiūte užstatė dvarą T. Bilevičiui ir jo žmonai. Tada dvare būta daug trobesių, tarp jų keli gyvenamieji namai, maisto produktų sandėlis, malūnas ir kt. Dvarui priklausė ir palivarkas. Valstiečiams nurodoma iškultus palivarko grūdus nuvežti į Liepoją arba Kuldygą <ref> Kiaupienė J. Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI-XVIII a. - V., 1988. - 188 p. - P. 141. ISBN 5-420-00197-7.</ref>. Iki 1748 m. dvaras priklausė didikams Puzinams, po to jį valdė įvairūs kitataučiai <ref> XX amžius. - 1940. - Nr. 58.</ref>.


XIX a. viduryje Ritinė priklausė bajorui Firkaui, kuris čia buvo įsteigęs stambią spirito varyklą. Vėliau perėjo į Magnuso rankas; dar vėliau dvarą palietė Lietuvos žemės reforma, o centras buvo Marijos Makšeckienės nuosavybė. 1925 m. M. Makšeckienė davė įgaliojimą dvarą valdyti šiauliškiui Hiršui Lurje ir mažeikiškiui Abraomui Leibovičiui. Šie sugebėjo dvarininkę apgauti ir pasisavinti 50 tūkst. litų, bet už tai 1940-03-02 teismas juos nubaudė po 6-9 mėn. kalėjimo<ref>Kviklys B. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - 816 p. - P. 405 - 406.</ref>. Paskutiniai dvaro savininkai per karą iš dvaro išvyko (Ana Marija Svirtonienė ir Irena Keslaukienė pasitraukė į Ameriką), ir dvaras liko tuščias. Po II pasaul. dvaro vietoje pastatyti vasarnamiai kiaulėms.
XIX a. viduryje Ritinė priklausė bajorui Firkau, kuris čia buvo įsteigęs stambią spirito varyklą. Vėliau perėjo į Magnuso rankas; dar vėliau dvarą palietė Lietuvos žemės reforma, o centras buvo Marijos Makšeckienės nuosavybė. 1925 m. M. Makšeckienė davė įgaliojimą dvarą valdyti šiauliškiui Hiršui Lurje ir mažeikiškiui Abraomui Leibovičiui. Šie sugebėjo dvarininkę apgauti ir pasisavinti 50 tūkst. litų, bet už tai 1940-03-02 teismas juos nubaudė po 6-9 mėn. kalėjimo<ref>Kviklys B. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - 816 p. - P. 405 - 406.</ref>. Paskutiniai dvaro savininkai per karą iš dvaro išvyko (Ana Marija Svirtonienė ir Irena Keslauskienė pasitraukė į Ameriką), ir dvaras liko tuščias. Po II pasaul. dvaro vietoje pastatyti vasarnamiai kiaulėms.


Dvaro pastatas buvo mūrinis, U raidės formos, 2 aukštų (tik vienam gale). Savininkė buvo Marija Makšeckienė (mirė 1934 m., palaidota Pikeliuose, prie koplyčios) ir jos duktė – Buvejienė (mirė apie 1936-1937 m., palaidota Pikelių kapinėse, prie koplyčios). Buvejienė nuo pirmojo vyro Buvėjaus susilaukė 3 vaikus: Irena Keslauskienė, Ana Marija Svirtonienė ir sūnus Levusis, nuo antrojo (Magnuso) - Aleksandras ir Borisas Magnusai (šis mirė Amerikoje apie 1994 m.).  
Dvaro pastatas buvo mūrinis, U raidės formos, 2 aukštų (tik vienam gale). Savininkė buvo Marija Makšeckienė (mirė 1934 m., palaidota Pikeliuose, prie koplyčios) ir jos duktė – Buvejienė (mirė apie 1936-1937 m., palaidota Pikelių kapinėse, prie koplyčios). Buvejienė nuo pirmojo vyro Buvėjaus susilaukė 3 vaikų: Irena Keslauskienė, Ana Marija Svirtonienė ir sūnus Levusis, nuo antrojo (Magnuso) - Aleksandras ir Borisas Magnusai (šis mirė Amerikoje apie 1994 m.).  


Ritinės dvarui priklausė apie 2 tūkst. ha žemės. 1925 m. ši žemė buvo išdalinta žmonėms ir susikūrė Ritinės kaimas. 1932 m. dvarui liko 80 ha žemės.
Ritinės dvarui priklausė apie 2 tūkst. ha žemės. 1925 m. ši žemė buvo išdalinta žmonėms ir susikūrė Ritinės kaimas. 1932 m. dvarui liko 80 ha žemės.
Anoniminis naudotojas

Naršymo meniu