Mažeikių pieninė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
| 4 eilutė: | 4 eilutė: | ||
'''MAŽEIKIŲ PIENINĖ''', AB „Pieno žvaigždės" filialas. Yra Mažeikiuose, | '''MAŽEIKIŲ PIENINĖ''', AB „Pieno žvaigždės" filialas. Yra Mažeikiuose, | ||
Mažeikių pieninė susikūrė kooperaciniu būdu 1926 metais Tirkšlių - Sedos gatvių sankryžoje esančiame pastate. Prie pat gatvės stovėjusiame name viename kambaryje buvo įsikūrusi pieninės kontora. Čia pat gyveno ir pieninės viršininkas. Dar viename kambaryje buvo pieno produktų bufetas, kur prekiavo sviestu ir grietine. Pieną separuodavo mechanizuotai, sviestą sukdavo taip pat mašina; įrenginius prižiūrėjo Ramanauskas. Tuo metu ji priklausė Mažeikių kooperacijos sąjungai. 1936 metais ji jau supirkdavo 1 300 tonų pieno per metus. Pokario metais pieninės kolektyvas nebuvo didelis. Čia dirbo apie 10 darbininkų, buhalteris, kasininkas V. Končius, meistras, kiti tarnautojai. Pieninė turėjo taip pat laboratoriją bei lydymo cechą, kuris buvo Pramonės gatvėje. Pieninėje buvo garo katilas, kuris šildydavo vandenį. Karštas vanduo buvo nuolat naudojamas ir gamybai, ir įrangai bei vamzdžiams plauti. Ūkininkai pagal prievolę turėdavo pieninei tiekti nustatytą pieno normą. Iš pieno gamindavo sviestą, varškę, grietinę. Ši produkcija buvo išvežama į Kauną, Vilnių, Klaipėdą ir kitus miestus. | Mažeikių pieninė susikūrė kooperaciniu būdu 1926 metais Tirkšlių - Sedos gatvių sankryžoje esančiame pastate. Prie pat gatvės stovėjusiame name viename kambaryje buvo įsikūrusi pieninės kontora. Čia pat gyveno ir pieninės viršininkas. Dar viename kambaryje buvo pieno produktų bufetas, kur prekiavo sviestu ir grietine. Pieną separuodavo mechanizuotai, sviestą sukdavo taip pat mašina; įrenginius prižiūrėjo Ramanauskas. Tuo metu ji priklausė Mažeikių kooperacijos sąjungai. 1936 metais ji jau supirkdavo 1 300 tonų pieno per metus. Pokario metais pieninės kolektyvas nebuvo didelis. Čia dirbo apie 10 darbininkų, buhalteris, kasininkas V. Končius, meistras, kiti tarnautojai. Pieninė turėjo taip pat laboratoriją bei lydymo cechą, kuris buvo Pramonės gatvėje. Pieninėje buvo garo katilas, kuris šildydavo vandenį. Karštas vanduo buvo nuolat naudojamas ir gamybai, ir įrangai bei vamzdžiams plauti. Ūkininkai pagal prievolę turėdavo pieninei tiekti nustatytą pieno normą. Iš pieno gamindavo sviestą, varškę, grietinę. Ši produkcija buvo išvežama į Kauną, Vilnių, Klaipėdą ir kitus miestus. 1940 m. pieninei priklausė 10 nuosavų pieno nugriebimo punktų ir 6 savarankiškai veikiantys punktai. <ref>Pieninei 15 metų // XX amžius. - 1940. - Birž. 10. - Nr. 129. - P. 10.</ref>. | ||
Iki 1948 m. spalio 12 d. Mažeikių pieninė priklausė „Pieno centro“ bendrovei, o vėliau „Maslopromui". Nuo 1951 m. sausio 1 d. Mažeikių sviesto gamykla priklauso Klaipėdos srities sviesto - sūrių pramonės trestui, o nuo 1954 m. sausio 1 d. - Šiaulių sviesto - sūrių pramonės trestui, vėliau – Šiaulių pieno kombinatui. Stambinant sviesto gamybos įmones, prie Mažeikių sviesto gamyklos buvo prijungtos Laižuvos pieninė (1952 m.), Lūšės pieninė (1955 m.), Sedos (1960 m.) pieninė, ir pavadinta Mažeikių centrine sviesto gamykla. 1957 m. centre ir jo padaliniuose dirbo 74 žmonės. | Iki 1948 m. spalio 12 d. Mažeikių pieninė priklausė „Pieno centro“ bendrovei, o vėliau „Maslopromui". Nuo 1951 m. sausio 1 d. Mažeikių sviesto gamykla priklauso Klaipėdos srities sviesto - sūrių pramonės trestui, o nuo 1954 m. sausio 1 d. - Šiaulių sviesto - sūrių pramonės trestui, vėliau – Šiaulių pieno kombinatui. Stambinant sviesto gamybos įmones, prie Mažeikių sviesto gamyklos buvo prijungtos Laižuvos pieninė (1952 m.), Lūšės pieninė (1955 m.), Sedos (1960 m.) pieninė, ir pavadinta Mažeikių centrine sviesto gamykla. 1957 m. centre ir jo padaliniuose dirbo 74 žmonės. | ||