Viekšnių vaistinė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Vieksniu vaistine.MKE.2010-07-17.jpg|thumb|right|260px|Viekšnių vaistinė]] | [[Vaizdas:Vieksniu vaistine.MKE.2010-07-17.jpg|thumb|right|260px|Viekšnių vaistinė]] | ||
[[Vaizdas:Vieksniu vaistine1.MKE.2010-07-17.jpg|thumb|right|260px|Viekšnių vaistinės 150 metų jubiliejaus paminėjimas 2010-07-17]] | [[Vaizdas:Vieksniu vaistine1.MKE.2010-07-17.jpg|thumb|right|260px|Viekšnių vaistinės 150 metų jubiliejaus paminėjimas 2010-07-17. Kauno medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus darbuotojai pristatė viekšniškiams iš 27 žolių pagamintą „Stebuklingą antpilą"]] | ||
'''VIEKŠNIŲ VAISTINĖ'''. Ją 1860 m. liepos 17 d. įsteigė provizorius Teodoras v. Goldner, kuris 1859 m. persikėlė iš Telšių ir nupirko iš Jofės šeimyninę sodybą, esančią prie turgavietės su istoriniu, seniausiu Viekšniuose namu. Pagrindinė jo dalis išliko dar iš antros XVIII amžiaus pusės ir buvo pastatyta pirmojo Viekšniuose rabino Abe Jofės. 1883 m. iš T. Goldnerio kunigas [[Aleksandravičius Kazimieras|Kazimeras Aleksandravičius]] perpirko savo sūnėnui [[Aleksandravičius Vincentas|Vincentui Aleksandravičiui]], kuris ją valdė 42 metus. Iš pat pradžių vaistinės namas buvo apleistas, čerpėmis dengtas stogas kiauras, todėl lietui lyjant į namą plūsdavo vanduo. V. Aleksandravičius vaistinę pavertė pavyzdinga įstaiga, kurioje daugelis ano meto farmacininkų atliko praktiką: Simonas Gaudiešis, vėliau įsikūręs Šilalėje, Antanas Kaikaris, vėliau turėjęs vaistinę Laižuvoje, kurio sūnus, ilgametis Kauno universiteto dėstytojas, įsteigęs garsųjį Kauno farmacijos muziejų, Akmenės vaistininkas Augustinas Rušinas, viekšniškių mokytojų O. ir A. Rušinaičių tėvas ir kt. | '''VIEKŠNIŲ VAISTINĖ'''. Ją 1860 m. liepos 17 d. įsteigė provizorius Teodoras v. Goldner, kuris 1859 m. persikėlė iš Telšių ir nupirko iš Jofės šeimyninę sodybą, esančią prie turgavietės su istoriniu, seniausiu Viekšniuose namu. Pagrindinė jo dalis išliko dar iš antros XVIII amžiaus pusės ir buvo pastatyta pirmojo Viekšniuose rabino Abe Jofės. 1883 m. iš T. Goldnerio kunigas [[Aleksandravičius Kazimieras|Kazimeras Aleksandravičius]] perpirko savo sūnėnui [[Aleksandravičius Vincentas|Vincentui Aleksandravičiui]], kuris ją valdė 42 metus. Iš pat pradžių vaistinės namas buvo apleistas, čerpėmis dengtas stogas kiauras, todėl lietui lyjant į namą plūsdavo vanduo. V. Aleksandravičius vaistinę pavertė pavyzdinga įstaiga, kurioje daugelis ano meto farmacininkų atliko praktiką: Simonas Gaudiešis, vėliau įsikūręs Šilalėje, Antanas Kaikaris, vėliau turėjęs vaistinę Laižuvoje, kurio sūnus, ilgametis Kauno universiteto dėstytojas, įsteigęs garsųjį Kauno farmacijos muziejų, Akmenės vaistininkas Augustinas Rušinas, viekšniškių mokytojų O. ir A. Rušinaičių tėvas ir kt. | ||