Slanka

Slanka
Nuotraukos laikinai nėra
Slanka (Scolopax rusticola)
Sistematika
Karalystė	Gyvūnai Animalia
Tipas	Chordiniai Chordata
Potipis	Stuburiniai Vertebrata
Klasė	Paukščiai Aves
Būrys	Sėjikiniai paukščiai Charadriiformes
Šeima	Tilvikiniai Scolopacidae
Gentis	Slankos Scolopax
Rūšis	Slanka Scolopax rusticola (Linnaeus, 1758)

SLANKA (Scolopax rusticola), tilvikinių šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.

Biologija

Patelės lytiškai subręsta pirmais, o patinai dažniausiai antrais gyvenimo metais. Grįžta kovo pradžioje. Tuoktuvinius skrydžius atlieka tik patinai: skrisdami virš medžių lajos ciksi ar skleidžia kurkimą primenantį garsą.

Lizdą įrengia patelė ant žemės tarp žolių, jų kuokštų, neretai - prie medžio kamieno. Lizdas – negili duobutė išklota sausa žole bei lapais. Kovo viduryje – birželio mėn. patelė padeda 4 rusvos ar gelsvos spalvos, išmargintus tamsiomis dėmėmis kiaušinius. Peri tik patelė 20 – 24 paras. Jaunikliai, globojami patelės, skraidyti pradeda sulaukę 15 – 20 dienų amžiaus, tačiau savarankiški tampa tik po 5 – 6 savaičių.

Minta žemėje ar jos paviršiuje gyvenančiais bestuburiais: sliekais, įvairiais vabzdžiais, jų lervomis, moliuskais. Rečiau lesa augalų sėklas, vaisius, šaknis.

Biotopai

Veisimosi laikotarpiu apsigyvena drėgnuose, humusinguose lapuočių, spygliuočių ar mišriuose miškuose. Labiausiai mėgsta mišrius beržynus, ąžuolynus, pušynus, kur yra atvirų vietų, upelių, šaltinių, sausinimo kanalų, pelkučių.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 10000 - 20000 perinčių porų. Mažeikių rajone dažna, negausi, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 300 –350 porų.

Radimvietės

Peri visuose miškuose, daugelyje laukuose išsibarsčiusių miškelių.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.