Sketsakalis
Sketsakalis | |
---|---|
Nuotraukos laikinai nėra | |
Sketsakalis (Falco subbuteo) | |
Sistematika | |
Karalystė | Gyvūnai Animalia |
Tipas | Chordiniai Chordata |
Potipis | Stuburiniai Vertebrata |
Klasė | Paukščiai Aves |
Būrys | Sakaliniai paukščiai Falconiformes |
Šeima | Sakaliniai Falconidae |
Gentis | Sakalai Falco |
Rūšis | Sketsakalis Falco subbuteo Linnaeus, 1758 |
|
SKETSAKALIS (Falco subbuteo), sakalinių šeimos plėšrus paukštis.
Statusas
Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.
Biologija
Parskrenda balandžio antroje pusėje – gegužės pirmosiomis dienomis. Peri dažniausiai apleistuose kranklių, rečiau varnų lizduose, sukrautuose brandžiose pušyse, viršutinėje lajos dalyje ar net pačioje viršūnėje. Perėjimo metu sketsakaliai lizdo netaiso, todėl veisimosi pabaigoje lizdai beveik visiškai išyra. Gegužės pabaigoje – birželio pradžioje patelė padeda 2 – 3 balsvus gausiai išmargintus rudomis dėmelėmis kiaušinius, kuriuos peri apie 28 paras. Lizduose išbuvę 28 – 33 dienas, jaunikliai liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje palieka gūžtą.
Minta daugiausiai smulkiais žvirbliniais paukščiais ir vabzdžiais (ypač skėtėmis).
Biotopai
Labiausiai pamėgęs brandžius, grynus pušynus (ypač brukniašilius). Aptinkamas tiek didesniuose miško masyvuose, tiek laukuose išsibarsčiusiuose mažesniuose miškeliuose. Gali gyventi netoli gyvenviečių, miestų parkuose.
Paplitimas ir gausumas
Lietuvoje perinti populiacija mažėja. Populiacijos dydis: 300 - 700 perinčių porų. Mažeikių rajone reta, negausi rūšis. Kasmet rajone peri 8 – 10 porų.
Radimvietės
Peri Kuodžių, Felisbergo, Mažeikių, Tirkšlių, Balėnų miškuose, prie Geidžių kapinių, Daubiškių karjero.
Apsauga
Raudonoji knyga (3 kategorija), Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.