Skėtinė širdažolė
| Skėtinė širdažolė | |
|---|---|
 | |
| Skėtinė širdažolė (Cantaurium erythraea) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Augalai Plantae |
| Skyrius | Magnolijūnai Magnoliophyta |
| Klasė | Magnolijainiai Magnoliopsida |
| Eilė | Gencijoniečiai Gentianales |
| Šeima | Gencijoniniai Gentianaceae |
| Gentis | Širdažolė Cantaurium |
| Rūšis | Skėtinė širdažolė Cantaurium erythraea Rafn. |
|
| |
SKĖTINĖ ŠIRDAŽOLĖ (Cantaurium erythraea), gencijoninių (Gentianaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas.
Aukštis 10-50 cm. Stiebas keturbriaunis, viršutinė dalis šakota. Šaknis liemeninė, šakota. Pamatiniai lapai kiaušiniški arba atvirkščiai kiaušiniški, daugiau kaip 5 mm pločio, stiebiniai pailgai kiaušiniški arba lancetiški, penkiagysliai. Žiedai rausvi, susitelkę į kekes. Žydi liepos-rugsėjo mėnesiais. Sėklos smulkios, apvalios ar pailgos, subręsta rugpjūčio-spalio mėn.
Vaistinės savybės
Augalas vaistinis. Vaistinė žaliava - augalo antžeminė dalis, pjaunama jai žydint. Nupjauta žolė paskleidžiama plonu sluoksniu ant popieriaus, džiovinama gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje patalpoje. Išdžiūvusi žolė yra natūralios spalvos, be kvapo ir labai karti. Antžeminėje dalyje kaupiasi glikozidai, kartumynai, eterinis aliejus, dervinės, dažinės ir mineralinės medžiagos. Širdažolių preparatai žadina apetitą, stimuliuoja skrandžio ir žarnyno sulčių išsiskyrimą. Vartojami sergant gastritu, kai sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas.
Liaudies medicinoje vartojami nuo širdies ligų, dispepsijos, mažakraujystės, sergant žarnyno ligomis, nuo pykinimo.
Paplitimas Mažeikių rajone
Apyretis. Auga įvairiose rajono vietose, gausiausiai aptinkamas Didlaukio durpyno pakraščiuose.
Šaltiniai
- Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 119. ISBN 9986-767-02-1.