Sedos ežeras
| Sedos ežeras | |||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 | |||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||
SEDOS EŽERAS, arba Sedulos ežeras yra Sedos miestelio rytiniame pakraštyje. Ilgis 2,1 km, didžiausias plotis 0,2 km. Tai tipiškas rininis ežeras, susidaręs tirpstančio ledyno vandeniui išgraužus pietvakarių-šiaurės rytų krypties griovą, kurios giliausioje dalyje ir susiformavo ežeras. Pietvakariniai ir šiaurės rytiniai krantai pelkėti, kiti - aukštoki. Iš ežero išteka Sedulos upelis (Varduvos deš. intakas) [1], [2]. Prie ežero yra Nausodės ir Užežerės kaimai.
Ežeras yra eutrofinio tipo ir pastaraisiais metais pradėjo sparčiai užaugti vandens augalija, ypač dideli vandens lelijų ir kitos ežero augmenijos plotai išsiplėtė pietvakarinėje ir šiaurės rytinėje ežero dalyse, visos mažesnės įlankėlės taip pat užaugusios. Ežero dugne sparčiai formuojasi organine medžiaga praturtintos nuosėdos. Vasarą ežeras intensyviai „žydi", vandenyje išsivysto gausi planktoninė augmenija ir gyvūnija. Fitoplanktonas daugiausiai sudarytas ir žaliadumblių ir melsvabakterijų (melsvadumblių), zooplanktonas - iš rotatorijų, įvairių vėžiagyvių ir žiūželinių.
Vandens ir dugno nuosėdų užterštumo tyrimai
1999 m. Mažeikių aplinkos apsaugos tarnybos užsakymu, Lietuvos geologijos institutas tyrė ežero vandens ir dugno nuosėdų užterštumą, įvertino susikaupusių nuosėdų kiekį, nustatė sparčios ežero eutrofikacijos priežastis bei parengė rekomendacijas dėl ežero atgaivinimo [3]. Buvo surinkti ežero dugno nuosėdų mėginiai iš viso ežero ploto (20), taip pat buvo išgręžti 7 gręžiniai, įsigilinant iki 7,2 m į dugno nuosėdas ir paimta 14 mėginių. Vandens tyrimams paimta 11 mėginių iš ežero, taip pat 5 mėginiai iš 4 šulinių, nutolusių nuo ežero 30-50 m ir 1 - iš krante esančio kaptuoto šulinio. Laboratoriniai tyrimai atlikti Geologijos instituto Spektrinių tyrimų ir Hidrocheminių tyrimų laboratorijose.
Tyrimų metu nustatyta, kad Sedos ežero eutrofikacija (užaugimas) priklauso nuo gamtinių ir antropogeninių priežasčių. Natūralus ežero senėjimo ir užaugimo procesas spartėja, kadangi ežerą maitinantis gruntinis vanduo, o taip pat paviršinis vanduo liūčių metu atneša į jį biotos maitinimo elementus, ypač azotą ir fosforą. Dėl šios priežasties vandenyje gerai auga augalai ir vystosi zoo- ir fitoplanktonas. Mažėjantis ir taip mažas ežero gylis vis labiau tampa palankus tarpti ežero dugno augalijai.
Ežere formuojasi autochtoninio tipo organinės-mineralinės klasės vandens augalų sapropelis, turintis > 40 % organinės medžiagos. Viršutinėje klodo dalyje jis karbonatingas ir gali būti skiriamas vandens augalų karbonatingo sapropelio atmainai. Jo storis pagal zondavimo duomenis gali siekti iki 10 m, o prognoziniai ištekliai - 8,5-9 mln. m³.
Sapropelyje nustatyti sunkiųjų metalų kiekiai neviršija normatyvo LAND 20-96 didžiausių leidžiamų užterštumo lygių dumble (DLL), naudojamame dirvoms tręšti ir karjerams rekultivuoti. Pagal sunkiųjų metalų kiekius Sedos ežero sapropelis gali būti priskirtas I dumblo kategorijai ir gali būti naudojamas be apribojimų. Viršutinėje sapropelio sluoksnio dalyje kai kuriuose mėginiuose nustatyti padidėję Pb kiekiai (>60 mg/kg) neturi įtakos jo kiekiui visame sapropelio klode. Viršutinėje sluoksnio dalyje padidėję kitų sunkiųjų metalų kiekiai (Zn, Cu, Ag ir kt.) rodo vykstančią antropogeninę taršą, tačiau jos mastas, lyginant su kitais Lietuvos technologiškai teršiamais ežerais, yra nedidelis. Mažą sapropelio klodo užterštumą rodo ir žemas suminis užterštumo rodiklis (<6). Pagrindinis technogeninių cheminių elementų šaltinis yra autotransportas ir kuras.
Antropogeninę taršą rodo ir gruntinio vandens kokybės rodikliai, ypač padidėjęs nitratų, fosfatų ir chloridų kiekis. Sustabdyti Sedos ežero dėl gamtinių ir antropogeninių priežasčių vykstančią eutrofikaciją vargu ar įmanoma, net jei ir maksimaliai apriboti daržų ar laukų tręšimą. Reikėtų ežerą atgaivinti, žemsiurbe išeksploatavus susikaupusį ežere sapropelį ir panaudojus jį aplinkinių laukų tręšimui.
Gyvūnija
Ežere daugiausia sugaunama karšių, karosų.
Legendos
Pasakojama, kad su Sedos (Sedulos) ežeru požeminį ryšį turi ežeras Skuodo rajone, Laumių kaime. Sedos ežere paleistos žuvys pasirodžiusios Laumių ežere.
Mikrotoponiminiai vietovardžiai
- Aklaežeriai - pievos Nausodės kaime, rytuose nuo Sedulos ežero. Seniau čia buvęs ežero dugnas. Dabar ežeras sumažėjęs. Drėgnos pievos, toliau nuo ežero šienaujamos. Plotas apie 1,5 ha.
Šaltiniai
Literatūra
- Valentinas Kadūnas, Ričardas Budavičius, Alfredas Radzevičius. Sedos ežero dugno mikroelementinės sudėties ypatumai (ŠV Lietuva) // Geologija. - Vilnius, 2001. - No. 33. - P. 10 - 17. ISSN 1392-110X. PDF [1]
Nuorodos
- Vikipedija, Sedos ežeras