Sedos sinagoga

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Sedos sinagoga
Sedos sinagoga, 2006 m. rugsėjo mėn.

SEDOS SINAGOGA yra Sedoje, Basanavičaus g.10, 100 m į rytus nuo Varduvos upės.

Pastatas netaisyklingo stačiakampio plano su uždara laiptinės iškyša vakarinėje pusėje, orientuotas rytų-vakarų kryptimi, pagrindinis įėjimas yra vakaruose. Ilgis 22, plotis 16 m. Stogas buvo valminis (2005 m. pavasarį įgriuvo). Langai stačiakampiai su trikampiais sandrikais, pastogė papuošta dvieiliu karnizu su smulkiais dantukais. Šoniniuose fasaduose ryški riba tarp vyrų salės ir dviaukštės dalies. Salėje stulpų pėdsakų nėra; tebėra moterų galerijos arkinių angų žymės.

2003-12-30 įrašyta į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registrą. 2016-09-04 demontuotos sinagogos vietoje atidengtas informacinis stendas (aut. Aurimas Širvys).

Istorija

Pirmoji Sedos sinagoga paminėta 1657 m. inventoriuje. Vėliau ji minima 1694 m. ir 1764 m. inventoriuose. Visuose dokumentuose nurodama ta pati objekto lokalizacija – sklypų gale, prie malūno tvenkinio, t.y. tuometiniame Mozės Samuilovičiaus sklype, už kurį žydų bendruomenė turėjo mokėti dvarui 15 talerių. Tuose pačiuose dokumentuose minimos ir žydų kapinės. XVIII a. viduryje žydai už savo pastatus dvarui mokėjo 8 timpas.

Pirmoji sinagoga greičiausiai buvo medinė. 1923 m. buvo planų Sedoje statyti mūrinę sinagogą. Mažeikių apskrities inžinierius Borisas Helcermanas parengė mūrinės sinagogos projektą, buvo gautas leidimas tokios sinagogos statybai. Ją planuota statyti tuometinėje Sinagogos gatvėje (dab. J. Basanavičiaus g.) Tačiau dėl nežinomų priežasčių mūrinė sinagoga Sedoje taip ir nebuvo pastatyta. Taigi miestelyje visada būta tik medinės sinagogos, išlikusios iki šių dienų.

Sinagoga stovėjo ne pačiame miestelio centre, o kiek nuošaliau, lygiagrečiai vienai iš turgaus aikštės namų linijų. Gatvė, kuriose stovi šis pastatas, yra viena seniausių miestelyje, ji minima jau pirmuosiuose Sedos inventoriuose. Toje gatvėje visada gyveno žydų, todėl galima teigti, jog miestelio istorija itin glaudžiai susijusi su žydų bendruomene, o Sedos augimas ir plėtra nemenka dalimi vyko žydų dėka.

1819 m. Sedoje jau stovėjo sinagoga. Po 1886-04-07 gaisro atstatyta panaši į buvusią. Pastaroji sinagoga siekia XIX a. Ji pastatyta (perstatyta?) 1935 m., panaši į 1886 m. sudegusiąją. Sinagogos vidus visiški sunaikintas. Po karo sinagogos pastate buvo įrengti komunaliniai butai, vėliau čia buvo mokyklos sporto salė. Jokių būdingų architektūros ar dekoro elementų nėra išlikę, išskyrus moterų galerijos arkinių langų žymas.

1992 m. Mažeikių raj. Tarybos sprendimu sinagoga buvo perduota Lietuvos žydų bendruomenei [1]. Dabartinė sinagogos būklė yra kritiška. Stogas įgriuvęs, pavojingai pasvirusios supuvusios sienos. Dėl kritinės pastato būklės ir keliamo pavojaus aplinkiniams, Sedos seniūnijos administracija siekia, jog sinagogos pastatas būtų nugriautas. 2005 m. rugsėjį Sedos seniūnas kreipėsi į Telšių žydų bendruomenę su prašymu nugriauti buvusios miestelio sinagogos pastatą.

Rabinai

Sedoje dirbo daug garsių rabinų:

  • XVIII a. pab. – XIX a. pirmas ketvirtis - Abraomas ben Nisanas Lurija;
  • 1810–1850 m. Jonelis Izaokas ben Mordechajus Kacenelenbogenas (1809–1891 m.);
  • apie 1850–1860 m. Natanas Note ben Samuelis Cvi Poizneris – Noimarkas;
  • 1860–1880 m. Dovydas Regensburgas;
  • 1890–1903 m. Izraelis Ezdra Levinas (1853–1903 m., mirė Sedoje);
  • 1903–1911 m. Aronas ben Jokūbas Cvi Folkinas (1865–1942 m.);
  • nuo 1935 m. Mordechajus Rabinovičius (žuvo).

Taip pat Sedoje apie 1850-1860 m. gyveno ir mirė pamokslininkas Mozė Baruchas Halevi Hurvičius, kuris gerai buvo žinomas Žemaitijos žydams.

Šaltiniai

  1. Kristina Varkalytė. Po dviejų dešimtmečių pajudėjo Sedos sinagogos reikalai // Santarvė. - 2012. - Bal. 5. - Nr. 40. - P. 2.

Nuorodos